Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-05-26 · Civilinė byla Nr. e2-443-407/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-26
Bylos Nr.
e2-443-407/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00287-2026-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Elixus“
Kategorijos
  • 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-443-407/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00287-2026-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elixus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Elixus“ iškelta bankroto byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV) kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Elixus“. Nurodė, kad pareiškimo pateikimo dieną UAB „Elixus“ buvo skolinga VSDFV 43 212,64 Eur, iš jų: 42 016,20 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 1 196,44 Eur delspinigių.

2. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) taip pat kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą UAB „Elixus“. Nurodė, kad pareiškimo pateikimo dieną UAB „Elixus“ valstybės biudžetui buvo skolinga 90 155,13 Eur.

3. UAB „Elixus“ prašė atsisakyti kelti bankroto bylą. Nurodė, kad ji nėra nemoki, tačiau šiuo metu jos turtas yra nelikvidus ir ji nevykdo veiklos dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kurio metu yra visiškai apribotos įmonės finansinės operacijos, disponavimas piniginėmis lėšomis, kratos metu paimti įmonės dokumentai, todėl atsakovė negali vykdyti jokių atsiskaitymų su kreditoriais ir pateikti teismui reikiamų dokumentų. UAB „Elixus“ prašė atidėti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, kol bus sudarytos realios sąlygos įmonei vykdyti savo ūkinę veiklą bei efektyviai atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi, be kita ko, iškėlė bankroto bylą UAB „Elixus“.

5. Teismas nustatė, kad UAB „Elixus“ įregistruota 20 21 m. kovo 1 d., veiklos rūšys – čiužinių gamyba, baldų gamyba, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, statybos baigimas ir apdaila. Iš bendrovės 2024 metų balanso duomenų matyti, kad jos turtas tuo metu siekė 467 770 Eur , iš jo ilgalaikio materialaus turto vertė buvo 66 372 Eur, trumpalaikio turto vertė – 401 398 Eur (atsargos – 2 454 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 398 944 Eur). Minėtais metais atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos siekė 112 257 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad 2024 metais bendrovės pelnas sudarė 135 606 Eur. Teismas konstatavo, kad aptarti finansiniai duomenys nepatvirtina atsakovės nemokumo, nes bendrovės skolos minėtais metais neviršijo į balansą įrašyto turto vertės, 2024 metus bendrovė baigė pelningai, tačiau teismui nėra pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2025 metus ir už 2026 metų pirmą ketvirtį, todėl nustatyti realios įmonės turtinės padėties nėra galimybės.

6. Teismas nurodė, kad UAB „Elixus“ valdytojo–savininko teisėmis yra įregistruotos keturios transporto priemonės. Antstolių sistemos duomenimis, antstolių kontorose atsakovės atžvilgiu yra užvestos 9 vykdomosios bylos, kuriose išieškotojai yra šioje byloje pareiškimus pateikę kreditoriai, kuriems bendra išieškoma skola siekia 129 172,24 Eur. Teismas nustatė, kad bendrovėje socialiniu draudimų apdraustų asmenų nėra. Įsipareigojimas VMI susidarė nuo 2024 m. rugsėjo 17 d., tai liudija, kad UAB „Elixus“ jau daugiau nei vienerius metus geranoriškai neatsiskaitė. Teismo vertinimu, tokia įmonės būsena neatitinka įmonės gyvybingumo kriterijų, t. y. įmonė nėra pajėgi toliau tęsti savo veiklą bei laiku vykdyti savo įsipareigojimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. UAB „Elixus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Elixus“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Teismas privalėjo būti aktyvus vertindamas įmonės mokumą. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės vadovo prašymus dėl teismo liudijimų išdavimo. Bendrovės vadovas neturi prieigos prie UAB „Elixus“ dokumentų ir duomenų, todėl objektyviai negali įrodyti bendrovės mokumo.

7.2. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius susidurs su tomis pačiomis kliūtimis – negalės disponuoti lėšomis ar valdyti turto. Tai ne tik nepadės patenkinti kreditorių reikalavimų, bet ir sukurs papildomas administravimo išlaidas, kurios dar labiau sumažins kreditorių galimybes atgauti skolas.

7.3. Įmonė nevykdo veiklos dėl valstybės taikomų prievartos priemonių, todėl negali būti konstatuotas įmonės negyvybingumas.

Šalies argumentai

7.4. UAB „Elixus“ nėra nemoki; įmonė turi turto – UAB „Emila“ yra skolinga 268 425,56 Eur, o UAB „Senamiesčio spaustuvė“ – 86 976,24 Eur. Šis turtas yra pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

Atsiliepimas

8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad UAB „Elixus“ nepateikė duomenų apie galimybes atgauti debitorines skolas iš UAB „Emila“ ir UAB „Senamiesčio spaustuvė“, todėl šių debitorių įsiskolinimai negali būti laikomi įmonės turtu. Įsiskolinimas VMI susidarė anksčiau nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir taikytos prievartos priemonės.

9. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad UAB „Elixus“ nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ikiteisminio tyrimo institucijų taikomi apribojimai yra tiesiogiai susiję su jos finansinės padėties pablogėjimu. UAB „Elixus“ nepateikė duomenų apie galimybes atgauti debitorines skolas iš UAB „Emila“ ir UAB „Senamiesčio spaustuvė“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

12. Apeliacijos dalykas yra Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria UAB „Elixus“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. UAB „Elixus“ atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismu nutartimi ir nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog bendrovės vadovas objektyviai negali pateikti duomenų apie turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat neteisingai konstatavo, kad įmonė yra nemoki.

Dėl ginčo esmės

13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

14. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020). Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

15. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria atskirojo skundo argumentams, kad aplinkybė, jog nuo 2025 m. bendrovės veikla yra sustabdyta ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines priemones, reikšminga dviem aspektais: pirma, įmonė realiai nebegali vykdyti ir nevykdo įprastinės veiklos, negali generuoti pajamų dėl ne tiesiogiai nuo pačios įmonės priklausančių aplinkybių, todėl mokumo vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į šį faktą; antra, duomenų apie įmonės finansinę padėtį gavimas gali būti reikšmingai apribotas, todėl teismas, vertindamas bendrovės finansinę padėtį, neturėtų apsiriboti tik faktu, jog aktualūs finansiniai duomenys yra nepateikti; šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad nėra pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2025 metus ir už 2026 metų pirmą ketvirtį, todėl nustatyti realią įmonės turtinę padėtį nėra galimybės, iš esmės nustatė įrodinėjimo pareigą, kurios objektyviai neįmanoma įvykdyti.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi konstatuoti nemokumo faktą; šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodė, kad duomenys yra nepakankami nemokumui konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo byloms būdingas viešasis interesas, lemiantis aktyvų teismo vaidmenį nemokumo procese. JANĮ 3 straipsnyje įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą, taip pat teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymų rinkimu. Nors, sprendžiant klausimus dėl nemokumo bylos iškėlimo, laikomasi principo, kad būtent juridinis asmuo, kuriam inicijuojama nemokumo byla, turi pareigą įrodyti savo mokumą (CPK 178 straipsnis), tačiau ši pareiga turi būti aiškinama bylos faktinių aplinkybių kontekste ir aktyvaus teismo pareiga bet kuriuo atveju išlieka.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Elixus“ 2026 m. balandžio 14 d. pateikė nuomonę dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašė atidėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, kol bus panaikinti apribojimai, taikomi ikiteisminiame tyrime UAB „Elixus“ atžvilgiu; šio prašymo netenkinus, buvo prašoma išduoti liudijimą įrodymams apie UAB „Elixus“ finansinę būklę surinkti. Šis UAB „Elixus“ prašymas buvo išspręstas skundžiama teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi, ta pačia nutartimi buvo iškelta ir bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiu būdu teismas pažeidė JANĮ įtvirtintas aktyvaus teismo pareigas, taip pat iš esmės apribojo UAB „Elixus“ teisę į teisminę gynybą.

18. UAB „Elixus“ atskirajame skunde teigiama, kad UAB „Elixus“ yra moki, o jos turtą, be kita ko, sudaro iš debitorių gautinos skolos, kurios visiškai padengtų VMI ir VSDFV reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentams, kad debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl UAB „Elixus“ turto sudėties, todėl šio klausimo išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos tikslo ir paskirties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Elixus“ debitorinių skolų realumą ir išieškojimo galimybę turi teisę įrodinėti ne tik UAB „Elixus“ finansinės apskaitos duomenimis, tačiau ir kitais viešai prieinamais įrodymais, taip pat tiesiogiai kreipiantis į debitorių dėl skolos patvirtinimo ar pan. Teismas turėtų įvertinti pateiktus įrodymus bankroto bylos duomenų kontekste – ar jie neprieštarauja vieni kitiems, ar debitorių įsipareigojimai kyla iš realių sandorių, kokia yra išieškojimo iš konkretaus debitoriaus galimybė.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Elixus“ atžvilgiu yra užvestos 9 vykdomosios bylos, tačiau šią informaciją patikrinus apeliacinės instancijos teisme nenustatyta, kad UAB „Elixus“ atžvilgiu būtų vykdomas išieškojimas. Todėl bylą iš naujo nagrinėjantis teismas turėtų šiuos prieštaravimus pašalinti.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju reikšminga, jog UAB „Elixus“ turtas areštuotas ir veikla suspenduota buvo nuo 2025 m. gegužės mėnesio, taigi į bylą pateiktas 2024 finansinių metų balansas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas ar neaktualus.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė procesinių galimybių UAB „Elixus“ įrodinėti savo mokumo, todėl bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priimdamas procesinį sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti ir konstatuoti bendrovės nemokumo faktą, jį pagrįsti įvertinęs turimo realaus turto ir įsipareigojimų santykį, o šiuos duomenis gali surinkti ir gauti ne tik iš aktualių UAB „Elixus“ finansinės apskaitos dokumentų.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Elixus“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vigintas Višinskis