Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios normos pripažįstant A. P. kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Teismas išsamiai išanalizavo surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog pagrįstai teismas A. P. pripažino kalta, padarius ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

A. P. iš esmės neginčija KET pažeidimo, tačiau teigia, jog ji nepagrįstai pripažinta kalta pagal ATPK 127 str. 2 d., nes neįrodytas žalos faktas bei žalos dydis, nenustatytas tikrasis dviračio savininkas, nenustatyta ir neįrodyta, jog dviratis apgadintas būtent dėl nagrinėjamo įvykio ir A. P. veikos. Šiuos skundo argumentus aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes įstatyme numatyta, jog turi būti nustatytas būtent sugadinimo arba apgadinimo faktas, tačiau tikslų žalos dydį nustatyti, siekiant patraukti atsakomybėn, nebūtina. Dviračio apgadinimo faktas, kas neišvengiamai reiškia, jog žala buvo padaryta, įrodytas surinkta ir apylinkės teismo posėdyje išsamiai ištirtų bei tinkamai įvertintų įrodymų – liudytojų U. A. B., L. G. parodymų, įvykio vietos schemos, fotonuotraukų, transporto priemonės techninės apžiūros akto, visuma. Pažymėtina, jog liudytojas U. A. B. iš karto po įvykio, dar tą pačią dieną kreipėsi į policijos įstaigą, nuosekliai nurodė, susidūrimo su automobiliu SMART būdą, aplinkybes, kad automobilis išsukinėjo į kairę, jis važiavo dviračiu, L. G. spėjo pravažiuoti, o jis ne, automobilis kliudė galinį dviračio ratą, šio susidūrimo metu buvo apgadintas-sulankstytas jo vairuojamo dviračio ratas. Šiems paaiškinimams ir parodymams neprieštarauja liudytojos L. G. paaiškinimai bei parodymai teisme. Be to, A. P. neneigė paties susidūrimo fakto, savo paaiškinime policijos įstaigoje taip pat nurodė, jog vaikinukas sakęs, jog ratas kreivas. Iš fotonuotraukų ant automobilio priekinio buferio matyti braukimo žymės, be to, vizualiai matyti, jog dviračio ratas nėra tiesus, akivaizdu jį reikia taisyti ar keisti, o transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog braukimo žymės ant priekinio bamperio nuo dviračio protektoriaus ir daroma išvada, jog tai atitinka dviračio apgadinimus. Įvertinus šiuos duomenis visumoje, atsižvelgiant į tai, jog liudytojo U. A. B. paaiškinimai dėl to, jog dviratis buvo apgadintas būtent šio įvykio metu, buvo nuoseklūs, tai jis nurodė iš karto dar tą pačią dieną kreipęsis į policijos įstaigą, konstatuojama, jog teismas pagrįstai darė išvadą, kad dviratis buvo apgadintas būtent dėl šio įvykio, t. y. dėl A. P. neteistos veikos. Taigi, byloje įrodytas turto apgadinimo faktas, šis turtas A. P. svetimas, liudytojas patvirtino, jog žala padaryta, todėl A. P. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn dėl BK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo. Nustatyti konkretų žalos dydį traukiant atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. nėra būtina, todėl skundo argumentai, jog nepateikti duomenys dėl žalos dydžio, nepaneigia teismo išvadų dėl A. P. kaltės, padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, pagrįstumo ir yra atmetami.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Teismų praktikoje eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

A. P. inkriminuota tai, jog ji pažeidė KET 231.1, 231.2, 232 p. reikalavimus, nes iš eismo įvykio vietos pasišalino. KET nustatyta, jog, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Kaip jau minėta anksčiau, dviračiu važiavusio U. A. B. parodymai, jog jis dar įvykio vietoje automobilio vairuotojai nurodęs, kad dėl įvykio sugadintas dviračio ratas, neprieštarauja liudytojos L.G. parodymams, jog U. A. B. dar įvykio vietoje kalbėjosi su vairuotoja, kuri teigė, kad ir jai padarytas nuostolis. Be to, pati A. P. neneigė, kad dar įvykio vietoje jai buvo reiškiamos pretenzijos dėl apgadinto dviračio. Tai, kad liudytojų parodymai sutampa su jų paaiškinimais, iš esmės neprieštarauja apeliantės paaiškinimams, į policiją U. A. B. kreipėsi nedelsiant, pagrįstai leidžia šiuos jų parodymus laikyti patikimais. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog A. P. suprato, kad dviračio vairuotojas jai reiškia pretenzijas dėl sukelto eismo įvykio ir dviračio apgadinimo, todėl, laikydamasi KET 232 punkto reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad A. P. suvokė buvusi eismo įvykio dalyvė, sukėlusi eismo įvykį, taip pat suvokė, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles neteisėtai iš jos pasišalina. Tai patvirtina, jog apeliantė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė veikdama tiesiogine tyčia. Kaltu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo neturi reikšmės, kas konkrečiai yra tikrasis apgadinto turto savininkas, o KET draudžia pasišalinti iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai taip pat ir tuo atveju kai nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, tame tarpe ir dėl padarytos žalos.

Pareiškėja skunde prašo atsižvelgti į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, nes gyvena užmiestyje, sodų bendrijoje, įvykis buvo mažareikšmis, žmonės sužaloti nebuvo, pagalbos suteikti nereikėjo, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Vertinant padaryto pažeidimo pavojingą ir sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad A. P. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, nėra duomenų, kad žala dėl dviračio apgadinimo būtų žymi, didelė. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Galiojančių nuobaudų pareiškėja neturi. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja gyvena toli nuo miesto centro, sodų bendrijoje, jai nuolat reikia lankytis teritoriniame darbo biržos skyriuje, automobilis reikalingas ieškant darbo.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais darytina išvada, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtoji papildoma nuobauda - ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Įvertinus visumą aptartų duomenų darytina pagrįsta išvada, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą žymiai trumpesniam, t. y. 4 mėnesių, laikotarpiui.

Atsižvelgiant į šiuos motyvus, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimas keistinas, sutrumpinant A. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimą dalyje dėl nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrimo ir galutinės, vadovaujantis ATPK 33 str., subendrintos nuobaudos pakeisti.

Pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir sutrumpinti A. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 4 mėnesių.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 3000 Lt baudą ir šia nutartimi paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams bei Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtą 100 Lt baudą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.