Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-25 · Byla Nr. N-575-2515-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
N-575-2515-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-02002-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2515/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-02002-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad V. K. 2009 m. gruodžio 15 d., apie 19.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, buvo neatsargus, važiuodamas atbulas, kliudė stovintį automobilį „Ford Mondeo“ ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. nutarimu V. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą skyrė 3 700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir 2 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad padarytus teisės pažeidimus įrodo eismo liudytojų A. B. ir A. K. parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. vasario 4 d. ekspertizės aktas Nr. 11-199(10) ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarimą, kuriuo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas pažymi, kad jokio automobilio nesugadino, smūgio į kitą transporto priemonę nejuto. Paaiškina, jog sustačius panašius lengvuosius automobilius vieną šalia kito (kaip šiuo atveju „Audi A6 Avant“ ir „Ford Mondeo“) jų aukštis faktiškai nesiskiria, toks tyrimo ir fiksavimo būdas yra neinformatyvus, nepadeda nustatyti objektyvios tiesos, kadangi dauguma lengvųjų automobilių yra to paties aukščio. Nurodo, kad ant automobilio bamperio esantys įbrėžimai yra seni. Apelianto įsitikinimu, ekspertizės aktas yra prieštaringas, grindžiamas tikimybe, aiškiai ir konkrečiai neatsako į tyrimo užduotus klausimus, todėl turėjo būti paskirta pakartotinė ekspertizė. Be to, nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarimas, kuriuo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas yra nepagrįstas, todėl nuobauda paskirta pažeidimus 6 mėnesių terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir 2 mėnesiams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

V. K. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padarius minėtus pažeidimus, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jis kliudė kitą automobilį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog apeliantas sukėlė eismo įvykį, apgadino kito asmens automobilį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog Fabijoniškių gatvėje praeivės matė, kaip automobilis „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadino stovintį automobilį „Ford“ ir iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti automobilio „Ford Mondeo“ apgadinimai: įlenktas kairės pusės priekinis sparnas, įbrėžtas kairės pusės priekinis bamperis (b. l. 4), bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita, kurioje užfiksuota, kad liudininkė B. pranešė, jog automobilis „Audi“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford“ ir pasišalino (b. l. 7), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-199(10) (b. l. 21-23), fotolentelėmis (b. l. 24-25), liudytojos A. B. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 27), liudytojų A. B. ir A. K. parodymais pirmosios instancijos teisme (b. l. 68, 78-79) ir kita bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų A. B. ir A. K., kurios tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojos parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nesustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jos dėl kažkokių priežasčių siekia apeliantą melagingai apkalbėti, nėra. Aplinkybių dėl A. B. ir A. K. galimo šališkumo nenurodė ir apeliantas, todėl netikėti šių liudytojų parodymais, nėra pagrindo. Šių liudytojų teisme duoti parodymai (b. l. 68, 78-79) yra nuoseklūs ir neprieštaringi, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K., kuris yra suinteresuota bylos baigtimi, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotomis pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto iškeltos versijos, jog jis į automobilį „Ford“ neatsitrenkė, o liudytojų girdėtas garsas buvo pervažiuoti plastmasinio butelio garsas, nepatvirtina jokie įrodymai.

Be to, apeliantas nurodo, kad dėl automobilių apgadinimų turėjo būti atlikta pakartotinė atlikta ekspertizė, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 14-199(10) yra neinformatyvus ir paremtas tikimybėmis. Šiuo aspektu pasakytina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad V. K. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarimas, kuriuo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuobauda V. K. paskirta nepažeidus ATPK 35 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. (V. K.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas