Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2169-1109/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-08
Bylos Nr.
1-2169-1109/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44301-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
L. K.
Nukentėjusysis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2169-1109/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44301-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.9; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,kaltinamajam L. K.,

nukentėjusiajai D. V.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, 2022 m. sausio 12 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsniu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamų veikų aplinkybės

L. K. 2023 m. lapkričio 18 d., apie 2 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia kumščiu ne mažiau vieną kartą trenkė savo sugyventinei D. V. į kairį šoną, moteriai ginantis, tyčia dešinės rankos delnu sudavė jai du kartus per veidą, po to ją stūmė, dėl ko D. V. parkrito ant grindų, taip padarė jai krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su kairio IX šonkaulio lūžimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Be to, L. K. 2024 m. sausio 13 d., nuo 18 val. iki 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia ranka griebė savo sugyventinei D. V. už kaklo ir suspaudė, po to dešinės rankos delnu nenustatytą skaičių kartų trenkė jai į veidą, nenustatytą skaičių kartų tampė ją už rankų bei stumdė, trenkė ją į šaldytuvą, padarydamas nukentėjusiajai D. V. daugybines poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, kakle, abiejose rankose ir kojose bei juosmens dešinėje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, paviršines muštines žaizdas apatinėje lūpoje, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamasis L. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino dėl abiejų jam inkriminuojamų veikų. Parodė, kad kiek pamena, tarp jo ir jo sugyventinės (D. V.) abiem atvejais kilo konfliktas, kurio metu abu vienas prieš kitą naudojo smurtą.

Kadangi kaltinamasis neprisiminė įvykių aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 100–102), kur jis dėl 2023 m. lapkričio 18 d. parodė, kad su D. V. kaip pora kartu gyvena apie 7-8 metus, veda bendrą ūkį. Šiaip abu sutaria gerai, bet kai išgeria alkoholinių gėrimų, tarp jų kyla visokių konfliktų dėl buitinių reikalų. 2023 m. lapkričio 17 d. vakare su D. buvo kavinėje, žiūrėjo krepšinį, išgėrė alkoholio. 2023 m. lapkričio 18 d. apie 0:30 val. grįžo į jų nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Žodžiu pykosi dėl bendrų pinigų. Apie 2 val., kiek atsimena, D. pirma ranka pliaukštelėjo jam per galvą, tada jis jai atgal ranka sudavė į šoną, kiek kartų, dabar neatsimena, į kur pataikė, nematė. Tada D. pagriebė ant palangės stovėjusį puodelį ir juo gindamasi jam vieną kartą trenkė per galvą, prakirto galvos odą. Jis ant jos supyko, galėjo delnu porą kartų suduoti per veidą, ir kiek atsimena, koja ją išspyrė iš lovos. Nuo jo spyrio koja ji nukrito ant kambario grindų. Tuo metu į duris pradėjo belstis policijos pareigūnai. Jis jiems atidarė duris. Policijos pareigūnai iškvietė medikus. Atvykę greitosios medicininės pagalbos automobiliai tiek jį, tiek D. išvežė į Kauno klinikas. Jam susiuvo žaizdą, D. peršvietė. Tada sužinojo, kad jai greičiausiai nuo jo išspyrimo iš lovos lūžo IX šonkaulis. Po medikų apžiūros jie su D. kartu grįžo namo taksi automobiliu, po to su ja susitaikė.

Dėl 2024 m. sausio 13 d. parodė, kad 2024 m. sausio 13 d. jam buvo laisvadienis, todėl savo namuose gurkšnojo alkoholį. D. namo grįžo apie 19 val. ir užpyko ant jo, kad geria. Paėmusi išgėrė likusį jo alkoholį, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Apie 21 val., kai jis gulėjo lovoje, ji jį lygtai tempė jį iš lovos, purtė. Jis ją sugriebė už kaklo ir stūmė nuo savęs, delnu galėjo suduoti jai per galvą ar veidą. Ji jam taikėsi suduoti, jis ją nuo savęs stūmė. Stūmė keletą kartų sugriebdamas už rankų. Jis atsikėlė nuo lovos ir nuėjo į virtuvę. D. rėkaudama atėjo paskui jį į virtuvę, jis ją vėl pastūmė, ji atsitrenkė į šaldytuvą, kiek atsimena, prasikirto lūpą. D. vienu tarpu tarp stumdymų paėmė virtuvėje ant stalo stovėjusį peilį, kuriuo jam perbraukė per rankos paviršių. Jis iš jos tą peilį atėmė. Jie abu toliau barėsi, triukšmavo. Kitame savo kambaryje, tuo metu buvo suaugusi D. dukra K., kuri viso šio jų konflikto nematė, tik girdėjo ir šaukė, kad jie baigtų. Kaip supranta, K., būdama savo kambaryje, ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl to, kad D. jam peiliu perbraukė per ranką, buvo atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, kuriame jis pretenzijų D. neturėjo. Kai atvyko policijos pareigūnai, D. elgėsi neadekvačiai - jam liepė išeiti, bet neatidavė jo dokumentų, piniginės. Dėl to policijos pareigūnai ją iš namų ir išsivežė. Namo ji grįžo sekančią dieną. Visiškai prisipažįsta, kad jis savo veiksmais sužalojo D. V.. Dėl to nuoširdžiai gailisi. D. jis dėl savo elgesio atsiprašė, jie susitaikė ir toliau gyvena kartu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis teismo posėdyje patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad jau ir anksčiau jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš D. V. vartojimo, tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Šiuo metu stengiasi nevartoti alkoholio, nes supranta, kad tokie konfliktai tarp jų kyla dėl alkoholio. Jis su D. ir toliau gyvena kartu, skirtis negalvoja.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kiti įrodymai, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl 2023 m. lapkričio 18 d. veikos

Nukentėjusioji D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su L. K. kartu gyvena apie 7 metus, veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima. 2023 m. lapkričio 17 d. vakare, apie 21 val., su sugyventiniu L. K. buvo išėję į kavinę, jis žiūrėjo krepšinį, abu išgėrė alkoholio. Namo grįžo 2023 m. lapkričio 18 d. 0.30 val. Namuose žodis po žodžio susiginčijo, susipyko lygtai dėl bendrų pinigų. Apie 2 val. nakties, ji L. nesmarkiai delnu pliaukštelėjo per galvą. Tada L. visiškai įsiuto ir kumščiu jai ne mažiau 3 - 4 kartų trenkė į kairį šoną. Kadangi ji sėdėjo pasisukusi į jį kaire puse. Jai labai suskaudo šoną, o kadangi L. ir anksčiau yra prieš ją smurtavęs - trenkęs į veidą, dėl ko jau buvo viena baudžiamoji byla - ji pasiėmė netoliese stovėjusį puodelį ir, gindamasi, vieną kartą sudavė tuo puodeliu jam per galvą. Tada L. jai dešinės rankos delnu sudavė porą kartų per veidą. Pataikė į kairę galvos pusę. Tuo metu ji jautė stiprų galvos skausmą, bet jokių mėlynių po tų smūgių ant jos veido nebuvo. Sudavęs per veidą, L. ją stūmė, ji nukrito ant kambario grindų. Parkritusiai jai L. nespėjo nieko padaryti, kadangi tuo metu į duris pabeldė policijos pareigūnai. Kas iškvietė policijos pareigūnus nežino. Į butą atėję policijos pareigūnai, iškvietė greitosios medicininės pagalbos darbuotojus, juos abu patikrino alkotesteriu - abu buvo neblaivūs. Atvykę medikai juos pristatė į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Ten ją apžiūrėjo, atliko rentgenogramą ir nustatė kairio IX šonkaulio lūžį. Civilinio ieškinio ji nereiškia. Su L. K. toliau gyvena kartu, nors jis jos ir neatsiprašė (b. l. 50–52).

Iš 2023 m. gruodžio 22 d. gautos specialisto išvados matyti, kad krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su kairio IX šonkaulio lūžimu D. V. padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Neatmetama galimybė, kad šonkaulio lūžimas galėjo gautis griūnant bei atsitrenkiant į kietą buką, ribotą, atsikišusį paviršių. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 18 d. Šonkaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 45–46).

Iš 2023 m. lapkričio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad Kauno VPK Reagavimo valdybos vyriausiasis patrulis J. D. nurodė, kad 2023 m. lapkričio 18 d. apie 2 val. 10 min. atvykus juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi D. V., kuri paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 18 d .apie 2 val. sukonfliktavo su savo sugyventiniu L. K. dėl pinigų. Konflikto metu D. V. sugyventinis L. K. buto svetainėje, kelis kartus (kiek kartų tiksliai, įvardinti negalėjo) rankomis ir kojomis trenkė į kairės pusės šonkaulių sritį bei kelis kartus (kiek kartų tiksliai, įvardinti negalėjo) ranka (kuria ranka trenkė, tiksliai nurodyti negalėjo) sudavė į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Pabendravus su L. K., šis teigė, jog D. V. 2023 m. lapkričio 18 d. apie 2 val. jam puodeliu sudavė į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldama fizinį skausmą. Daugiau įvykiui reikšmingų dalykų L. K. paaiškinti nesugebėjo, teigė, kad konfliktuoja jau ne pirmą kartą ir ruošiasi skirtis. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, D. V. alkotesterio matuoklių „Drager alcotest 7510 Nr. ARKB-0348“, patikros sertifikato Nr. 1937665, nustatytas 1,68 prom. girtumas. L. K. nustatytas 1,86 prom. girtumas. Abu asmenis medikai išsivežė į LSMU Kauno klinikas. Smurtu įtariamo asmens nebuvo galimybės pristatyti į policijos įstaigos patalpas, nes buvo pristatytas į gydymo įstaigą (b. l. 30–33).

Iš 2023 m. lapkričio 18 d. 2.20 val. alkotesterio parodymų rezultatai, kuriame užfiksuota, kad L. K. nustatytas 1,86 promilės girtumas, D. V. nustatytas 1,68 prom. girtumas (b. l. 35–36).

Iš 2023 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24–28).

Dėl 2024 m. sausio 13 d. veikos

Nukentėjusioji D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su L. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Abu veda bendra buitį, yra sugyventiniai, kartu gyvena 7 metus. 2024 m. sausio 13 d. L. visą dieną buvo namuose, o ji į namus grįžo apie 19 val. Tuo metu L. jau buvo gerokai girtas. Ji, būdama supykusi dėl jo elgesio, išgėrė jo likusį alkoholį. L. vienas gurkšnojo alkoholinius gėrimus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji buvo nepatenkinta, nes L. alkoholį vartojo trečia dieną. Maždaug 21 val. tarp jų jau kilo stiprus žodinis konfliktas, nes ji L. kaip ir papurtė, norėdama, kad jis atlaisvintų lovą. Tuo metu L. griebė ją už gerklės. Tiksliai neatsimena, tačiau lyg su viena ranka, nepamena su kuria ranka, greičiausiai tai buvo dešinė jo ranka, L., pagriebęs už gerklės, pradėjo ją smaugti. Ji pradėjo gintis, kaip galėdama. Tuo metu jis trenkė jai dešinės rankos delnu į smilkinį (per vakarą tokie smūgiai buvo bent trys). L. ją taip pat tąsė už rankų, dėl ko vėliau ant jos kūno liko mėlynės. Taip pat ją stumdė, vieno stūmimo metu ji atsitrenkė į šaldytuvą ir taip prasikirto lūpą. Kai L. ją smaugė, ji pagriebė netoliese virtuvėje buvusį peilį ir porą kartų perbraukė per jo megztinį, norėdama, kad jis daugiau nekeltų prieš ją rankos. Ji neturėjo kitų galimybių apsiginti, kadangi yra fiziškai silpnesnė už jį. L. tą peilį iš jos atėmė ir ji matė, kad jo abiejų rankų yra tokie, kaip įdrėskimai. Nuo visų L. veiksmų jai labai skaudėjo visą kūną. Jos dukra K. V. iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 77–79).

Iš 2024 m. sausio 19 d. gautos specialisto išvados matyti, kad 1. D. V. konstatuota daugybinės poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, kakle, abiejose rankose ir kojose bei juosmens dešinėje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, paviršinės muštinės žaizdos apatinėje lūpoje. Be to, konstatuota viena jau sugijusi 1-3 savaičių senumo paviršinė muštinė žaizda nosies nugarėlėje. Poodinės kraujosruvos atspindi dauginius traumuojančius kontaktus su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Odos nubrozdinimas dešiniame skruoste atsiradęs nuo kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Paviršinės muštinės žaizdos apatinėje Iūpoje atsiradusios nuo traumuojančio kontakto su kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje galėjo atsirasti nuo smaugimo veiksmo. Sužalojimai, visumoje, pagal savo lokalizacijas ir pobūdį nebūdingi griuvimui ant plokščių paviršių. Abiejų riešų srityse konstatuotos poodinės kraujosruvos tikėtina susidariusios nuo panaudotų antrankių. Viso konstatuota keturiasdešimt penki atskiri traumavimo židiniai atspindi mažiausiai keturiasdešimt penkis traumuojančius kontaktus. Sužalojimų vaizdas neprieštarauja tiriamosios nurodytam traumos laikui ir aplinkybėm. Visi konstatuoti sužalojimai vertinant tiek po vieną, tiek visumoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi fiziniai sužalojimai neabejotinai sukelia fizinį skausmą (b. l. 73–75).

Iš 2024 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 62–68).

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Dėl 2023 m. lapkričio 18 d. veikos

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai L. K. 2023 m. lapkričio 18 d. vartojus fizinį smurtą savo sugyventinės D. V. atžvilgiu ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdžius jos sveikatą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos pačio kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymų duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino savo šeimos narį arba artimą giminaitį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamasis pripažino, kad 2023 m. lapkričio 18 d. tarp jo ir jo sugyventinės D. V. kilo žodinis konfliktas dėl bendrų pinigų, kurio metu jis sugyventinei ranka sudavė į šoną, tuomet jiems bekonfliktuojant, delnu porą kartų sudavė jai per veidą, ir koja ją išspyrė iš lovos, dėl ko ji nukrito ant kambario grindų. Jų konfliktas baigėsi atvykus policijos pareigūnams, atvykę medikai D. V. išvežė į klinikas, po ko jis sužinojo, kad nuo jo išspyrimo iš lovos, D. V. lūžo IX šonkaulis. Nukentėjusioji D. V. patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. K. trenkė jai į kairį šoną, po to, jai ginantis, jis dešinės rankos delnu sudavė porą kartų jai per veidą ir ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant kambario grindų. Atvykus policijos pareigūnams, medikai ją išvežė į klinikas, kur jai buvo nustatytas kairio IX šonkaulio lūžis. Analogiškos aplinkybės fiksuotos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, kad nuvykus nurodytu adresu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, juos pasitiko D. V., kuri paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 18 d. apie 2 val. sukonfliktavo su savo sugyventiniu L. K. dėl pinigų. Konflikto metu, L. K. jai trenkė į kairės pusės šonkaulių sritį bei kelis kartus ranka sudavė į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas specialisto išvada, kuri patvirtina, kad D. V. krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su kairio IX šonkaulio lūžimu galėjo būti padarytas griūnant bei atsitrenkiant į kietą buką, ribotą, atsikišusį paviršių ir medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 18 d., bei aplinkybėmis. Šonkaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Visi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai įvykio metu padaryti sužalojimai – krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su kairio IX šonkaulio lūžimu, atsirado būtent dėl neteisėto kaltinamojo elgesio – smūgio ranka į šoną, smūgių į veidą, spyrio į šoną ir šie sužalojimai susiję priežastiniu ryšiu kaltinamojo smurtiniu elgesiu.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis L. K. 2023 m. lapkričio 18 d., apie 2 val. buto, esančio Kauno m., (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia kumščiu ne mažiau vieną kartą trenkė savo sugyventinei D. V. į kairį šoną, moteriai ginantis, tyčia dešinės rankos delnu sudavė jai du kartus per veidą, po to ją stūmė, dėl ko D. V. parkrito ant grindų, taip padarė jai krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su kairio IX šonkaulio lūžimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad spirdamas nukentėjusiajai, smūgiuodamas rankomis jai į veidą, ją pastumdamas, elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir netgi sutrikdyti jos sveikatą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu. Tai patvirtina, jog jis norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis fizinį smurtą vartojo savo sugyventinės t. y. šeimos nario (BK 141 straipsnio 2 dalis), atžvilgiu.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl 2024 m. sausio 13 d. veikos

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai L. K. 2024 m. sausio 13 d. vartojus fizinį smurtą savo sugyventinės D. V. atžvilgiu ir savo veiksmais sukėlus savo šeimos narei D. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaltinamasis pripažino, jog 2024 m. sausio 13 d. tarp jo ir jo sugyventinės D. V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis ją sugriebė už kaklo ir stūmė nuo savęs, delnu

galėjo suduoti jai per galvą ar veidą, po ko ją vėl pastūmė ir ji atsitrenkė į šaldytuvą bei prasikirto lūpą. D. V. dukra iškvietė policijos pareigūnus. Šie parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios D. V. parodymams, jog 2024 m. sausio 13 d. kilus konfliktui L. K. ją griebė ją už gerklės, pradėjo ją smaugti, po ko, jai ginantis, jis kelis kartus trenkė jai dešinės rankos delnu į smilkinį, tąsė ją už rankų, dėl ko vėliau ant jos kūno liko mėlynės, taip pat ją stumdė, kol vieno stūmimo metu ji atsitrenkė į šaldytuvą ir taip prasikirto lūpą. Nuo visų L. K. veiksmų jai labai skaudėjo visą kūną. Jos dukra dėl konflikto iškvietė policijos pareigūnus. Specialisto išvada patvirtina, kad D. V. konstatuota daugybinės poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, kakle, abiejose rankose ir kojose bei juosmens dešinėje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, paviršinės muštinės žaizdos apatinėje lūpoje. Sužalojimų vaizdas neprieštarauja tiriamosios nurodytam traumos laikui (2024 m. sausio 13 d.) ir aplinkybėms. Visi konstatuoti sužalojimai vertinant tiek po vieną, tiek visumoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi fiziniai sužalojimai neabejotinai sukelia fizinį skausmą.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, kad L. K. 2024 m. sausio 13 d., nuo 18 val. iki 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia ranka griebė savo sugyventinei D. V. už kaklo ir suspaudė, po to dešinės rankos delnu nenustatytą skaičių kartų trenkė jai į veidą, nenustatytą skaičių kartų tampė ją už rankų bei stumdė, trenkė ją į šaldytuvą, padarydamas nukentėjusiajai D. V. daugybines poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, kakle, abiejose rankose ir kojose bei juosmens dešinėje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, paviršines muštines žaizdas apatinėje lūpoje, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad fizinio smurto vartojimas – nukentėjusiosios smaugimas, smūgiai į veidą, tampymas už rankų, stumdymas yra nederamas elgesys, kad gali sukelti fizinį skausmą ir sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu. Smurtinių veiksmų didelis kiekis, intensyvumas patvirtina, jog asmuo norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia.

Smurtas vartotas sugyventinės, t. y. šeimos nario (BK 141 straipsnio 2 dalis), atžvilgiu.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui bei nežymaus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

IV Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dviejų metų.

L. K. neteistas, baustas administracine tvarka, ne visos baudos sumokėtos (b. l. 87–89), dirbantis. Psichikos ar priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (b. l. 93. 95), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas (2023 m. lapkričio 18 d.) priskiriamas apysunkių nusikaltimų, kitas (2024 m. sausio 13 d.) – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Abiem nusikaltimais kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino dėl abiejų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Šiuo atveju kaltinamasis padarė netgi du smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į kito asmens sveikatą. Abiem atvejais kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš tą patį asmenį – savo šeimos narę – sugyventinę D. V.. Pažymėtina, kad L. K. jau anksčiau, 2022 m. sausio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kuomet smurtą lygiai taip pat vartojo savo sugyventinės D. V. atžvilgiu. Abi veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį daryti tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, net ir pradėjus tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tai asmens nesulaikė nuo naujų smurto prieš tą patį asmenį atvejų, todėl už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jam taip pat parinktina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, už šią veiką paskiriant 30 parų arešto bausmę, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmių dydis nustatytas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis toliau kartu gyvena su nukentėjusiąja, pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą ir spręsti nusikalstamą veikimą įtakojančias problemas.

Kadangi padarytos kelios nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, prie griežtesnės bausmės – 9 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį – 15 dienų, švelnesnės bausmės, ir skirtina subendrinta bausmė – 9 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto rodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė sumažinta bausmė – 6 mėnesiais ir 10 dienų laisvės atėmimo.

Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad asmuo suvokia savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgių, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, anksčiau nėra teistas, dirbantis, nurodė suprantantis, jog konfliktai, o po to ir smurtas kyla dėl alkoholio vartojimo, pasiryžęs šią problemą spręsti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, t. y. asmens sulaikymas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir auklėjamojo pobūdžio bei prevencinio pobūdžio tikslai gali būti pasiekti ne realiai atliekant bausmę, o atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padėtų keisti savo elgesį. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas neatleidžia asmens nuo bausmės, nes pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikinamas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, atidėtinas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant šiuos įpareigojimus: neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi smurtiniai veiksmai šiuo atveju vartoti prieš šeimos narę – sugyventinę, kaltinamajam, vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2023 m. lapkričio 18 d. veika), ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio 13 d. veika), ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, prie griežtesnės bausmės – 9 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį – 15 dienų, švelnesnės bausmės, ir skirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą bausmę – 6 mėnesius ir 10 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant šiuos įpareigojimus: neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė