Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovui S. J., jo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovų atstovui advokatui Aliui Galminui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovams R. J., I. D., trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarei Jurgitai Kisieliūtei, dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas S. J. palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad jis ir R. J. buvo broliai – A. J. vaikai, jie abu vienodai prižiūrėjo mamą, abu kartu ja rūpinosi, todėl turtas turėjo būti padalintas po lygiai. Mama sirgo daugeliu ligų, nors psichiatrinėje ligoninėje negulėjo, tačiau į bylą yra pateikta psichologo ar psichiatro išvada, negali pasakyti, kurio tiksliai. Mama gyveno viena, kartą per mėnesį pas ją nuvažiuodavo aplankyti, kai mama gulėdavo ligoninėse, lankydavo nuolat. Brolis mamai padėdavo žemę prižiūrėti, mama buvo išreiškusi norą, kad dalis žemės liktų ir ieškovui, o apie rentos sutartį jis nieko nežinojo. Jis neginčija, jog brolis mama rūpino, tačiau rūpinosi ir jis, abu prižiūrėjo mamą, vežė jai maistą, mokėdavo už paslaugas ligoninėje. Broliui mirus, jie nebespėjo pasidalinti mamos palikto turto. Paaiškino, jog po rentos sutarties sudarymo, brolis nebemokėjo nei komunalinių mokesčių, nei už telefoną. Laidotuvėms mama buvo susitaupiusi pinigų. Brolis dažniau mamą lankė, tačiau jis ten važiuodavo vartoti alkoholio. Paaiškino, kad rentos sutartį rado po brolio mirties, mamai gulint ligoninėje, jos namuose. Nurodė, kad pas mamą grynais pinigais laikė apie 150 000 Lt po to, kai pardavė kotedžą 2004 metais, vėliau mama pervesdavo jam tuos pinigus dalimis kaip skolos grąžinimą. Blogai jautėsi mama paskutinius kelis metus iki mirties.

Liudytojas A. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo vadovaujamoje VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1996 metų iki 2014 metų (iki mirties) vyriausiuoju kontrolieriumi dirbo R. J.. Nurodė, kad darbe R. J. vartojančio alkoholį nėra matęs, visada darbe būdavo blaivus, pareigingas. Žino ir tai, kad kiekvieną savaitgalį leisdavo pas mamą Rietave, netgi buvo sutarę, kad penktadieniais darbą pradeda 7 val. ryto, o baigia valandą anksčiau. Ne kartą yra prašęs atostogų darbe, kadangi mamą paguldžius į ligoninę, nebūdavo, kam prižiūrėti namų.

Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovo R. J. mama. Nurodė, kad jokia psichine liga A. J. nesirgo, po buvusio sutuoktinio R. J. mirties, ji rūpinosi A. J. visas tris savaites iki jos mirties. Kol gyveno santuokoje, kiekvieną savaitgalį ją lankė, vėliau aplankydavo rečiau, tačiau susiskambindavo, bendraudavo. Jai atvežus maisto produktų, ji visas kainas žinodavo, pinigus suskaičiuodavo. Apie rentos sutartį ji nieko nežinojo. Mirusia A. J. išskirtinai rūpinosi tik R. J.. A. J. ne kartą yra verkusi ir guodusis, kad S. jos nelanko, net gimtadienius pamiršta. Žino, kad ieškovui duodavo pinigų kaip kompensaciją, todėl, kad sodybą ketino palikti R. J.. Psichine liga ji niekada jokia nesirgo, pas psichologą buvo nuvežta, nes buvo sunku po vyro mirties. Paaiškino, kad gyvenant kartu, t.y. iki 2007 metų, R. J. alkoholiu nepiktnaudžiavo.

Liudytojas S. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2011 metų gyveno A. J. sodyboje, moteris buvo protinga, aiškios atminties, griežta, visada primindavo, kad laikas už elektrą mokėti. Tik jos vyras Alzheimerio liga sirgo, o ji buvo sveika. Paaiškino, kad beveik kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo jos sūnus R. J., o ieškovas atvykdavo labai retai. Po sūnaus mirties A. J. labai pergyveno. Kartais R. J. prašydavo parvežti alkoholinių gėrimų.

Liudytoja E. L. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo mirusiosios A. J. kaimynė nuo 1962 metų, jos nuolat bendravo, viena kitai padėdavo. Ji buvo psichiškai sveika, protinga moteris iki pat mirties, sirgo tik širdies ligomis. Po tėvo mirties, beveik kiekvieną savaitgalį matydavo kieme R. J. automobilį. Mirusioji sakydavo, kad nežino, kaip čia viską reikės padalinti, kad čia viskas vis tiek R. yra, jis viską tvarko, viską sodina, prižiūri.

Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra buvusi ieškovo sutuoktinė, gyveno santuokoje iki 2010 metų, nuolat važiuodavo pas buvusio vyro tėvus į kaimą padėti ūkyje. Atvykdavo ir vyro brolio šeima. Po santuokos nutraukimo, anytos nelankė, kartais tik paskambindavo pasiteirauti, kaip jos sveikata, tačiau 2012 metų vasarą telefonu jos ieškovo mama nepažino, tai buvo paskutinis kartas, kai jos bendravo.

Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo dukra, jau po tėvų skyrybų su tėčiu nuvykdavo pas močiutę aplankyti, tačiau močiutė nepažindavo jos. Nuo 2013 metų ji studijavo užsienyje, paskutinį kartą močiutę lankė 2014 metais pavasarį per Velykų atostogas, tuomet močiutė jos nepažino.

Ekspertė L. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. J. psichiatro gydymas niekada nebuvo skirtas. Iš pateiktos medicininės dokumentacijos pažintinių funkcijų sutrikimų, galinčių įtakoti A. J. veiksmų suvokimą, nebuvo nustatyta. Po 2012 metų lapkričio mėnesio jos psichinė būsena nebuvo vertinta nei vieną kartą, netgi jai ne kartą gulint stacionare. G. S. ištyrimas buvo vienkartinis, nei prieš tai, nei po to, jokių psichinės sveikatos diagnozių, sutrikimų nebuvo nustatoma, joks gydytojo psichiatro gydymas jai nebuvo paskirtas. Natūralus senėjimo procesas nelaikomas rimta patologija. Kraujagyslinė demencija gali neprogresuoti. Smegenų atrofija būdinga beveik visiems žmonėms nuo tam tikro amžiaus, todėl mirusioji A. J. ne išimtis. Iš esančių objektyvių duomenų, t. y. medicininės dokumentacijos, sandorio sudarymo metu A. J. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Liudytojų parodymais, atlikdama ekspertizę, nurodė nesirėmusi, kadangi liudytojų parodymai yra subjektyvūs įrodymai, prieštaringi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014-02-05 tarp A. J. (rentos gavėjos) ir R. J. (rentos mokėtojas) buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, patvirtinta Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Kisieliūtės. Šia sutartimi A. J. perdavė, o R. J. asmeninės nuosavybėn priėmė A. J. nuosavybės teise priklausantį bendros 70 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, o R. J. įsipareigojo išlaikyti A. J. iki gyvos galvos. Nustatyta, jog R. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po R. J. mirties palikimą priėmė jo vaikai – atsakovai R. J. ir I. D.. A. J. mirė (duomenys neskelbtini). 2014-08-01 ieškovas kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės 1-ąjį notaro biuro su pareiškimu dėl A. J. palikimo priėmimo. Tą pačią dieną notarė Jurgita Kisieliūtė ieškovui išdavė liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie palikimo priėmimą.

Ieškovas išlaikymo iki gyvos galvos sandorį ginčija CK 1.89 straipsnio pagrindu, kadangi, jo nuomone, A. J., sudarydama šį sandorį, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir tinkamai išreikšti savo valios. Taip pat laikosi pozicijos, kad kita sandorio šalis – R. J., nesilaikė sandoriu prisiimtų įsipareigojimų, tinkamai neprižiūrėjo ir nesirūpino A. J., be to, iki A. J. mirties, jie abu su broliu prižiūrėjo motiną, todėl turtas turėjo būti padalintas po lygiai.

Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Ar asmuo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti, teismas vertina iš asmens sveikatos, psichikos būklės, sudaromo sandorio pobūdžio ir reikšmės, asmens konkretaus elgesio, rodančio, jog atliekamų veiksmų jis nesupranta. Taip pat įvertinama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje 3K-3-451/2005). Nagrinėjamoje byloje siekiant išsiaiškinti, ar A. J. 2014-02-05 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2016-11-15 – 11-16 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-289/2016 padaryta išvada, jog nėra objektyvių duomenų, kad A. J. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu, t. y. 2014-02-05, būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Nagrinėjamoje byloje, kitų byloje esančių duomenų kontekste vertinant ekspertizės išvados pagrįstumą, nesiremti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nustatyta, kad 2012-11-02 A. J. buvo konsultuota psichologo E. S., konsultacijos metu jai nustatytas vidutinis kognityvinis sutrikimas. Ekspertė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai buvo vienkartinis ištyrimas, nei prieš tai, nei po to, mirusioji nebuvo tirta ir konsultuota. Ieškovo atstovas posėdžio metu ginčijo ekspertizės rezultatus, nes jo nuomone, psichologo ištyrimas, atlikti MMSE tyrimai balais parodo, kad A. J. psichinė būklė nebuvo gera. Atsakovas R. J. bei liudytoja I. J. paaiškino, jog pas psichologą ji buvo vežama po vyro mirties, kad lengviau pergyventų tą sunkų netekties laikotarpį, jai buvo sunku. Ekspertė posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo atstovo nurodomas MMSE tyrimas nėra diagnostinis tyrimas, tyrimo balai gali keisti tos pačios dienos metu, todėl tai, kad jie pas A. J. pakito per tam tikrą laikotarpį, dar nereiškia ir nerodo psichinės ligos ar sutrikimo. Ekspertė paaiškino, kad MMSE tyrimas yra paprastai naudojamas ir padeda atsirinkti pacientus, kuriuos ateityje reikėtų tirti dėl senatvinės demensijos, todėl tai nėra diagnostinis tyrimas. Ekspertė paaiškino, kad Adelės medicininių dokumentų įrašai ir jai nustatytos diagnozės negalėjo įtakoti A. J. neveiksnumo. Ekspertė paaiškino, kad atlikdama ekspertizę rėmėsi objektyviais duomenims, t. y. medicininiais dokumentai.

2015-04-09 VšĮ Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma Nr. 41 patvirtina, jog A. J. nebuvo įrašyta Rietavo psichiatrinio kabineto įskaitoje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išadą, kad vienkartinė 2012-11-02 psichologo išvada, padaryta apie pusantrų metų prieš ginčijamo sandorio sudarymą, taip pat prieštaringi liudytojų parodymai nėra pakankami įrodymai kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, įrodantys, kad mirusioji būtų turėjusi psichikos sutrikimų, kad būtų abejota jos veiksnumu.

Iš Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Kisieliūtės nurodytų aplinkybių atsiliepime į ieškinį, nustatyta, kad su mirusiąja notarė bendravo ne kartą, ji visuomet buvo guvaus proto, aiškiai dėstė mintis, buvo tvirtai apsisprendusi sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nei akimirkai notarei nekilo abejonių dėl mirusiosios veiksnumo ar jos valios. Netikėti tokiais notarės paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytoja I. J. paaiškino, kad kol gyveno santuokoje, t. y. iki 2010 metų, kiekvieną savaitgalį lankė A. J., vėliau aplankydavo rečiau, tačiau susiskambindavo, bendraudavo. Jai atvežus maisto produktų, ji visas kainas žinodavo, pinigus suskaičiuodavo. Liudytojas S. Ž., nuo 2011 metų gyvenęs A. J. sodyboje, nurodė, jog moteris buvo protinga, aiškios atminties, griežta, visada primindavo, kad laikas už elektrą mokėti. Mirusiosios kaimynė liudytoja E. L. N. paaiškino, jog mirusioji buvo psichiškai sveika protinga moteris iki pat mirties, sirgo tik širdies ligomis. Liudytoja R. J. nurodė, jog paskutinį kartą močiutę lankė 2014 metais pavasarį per Velykų atostogas, tuomet močiutė jos nepažino. Visi šie apklausti liudytojai bendravo su mirusiąja ir sandorio sudarymo laikotarpiu. Teismas pažymi, jog liudytojai S. Ž. ir E. L. N. nėra susiję giminystės ar kitokiais saitais su bylos šalimis, todėl suinteresuotumo bylos baigtimi neturi ir jų parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojos D. J. paaiškinimai reikšmingos įtakos bylos nagrinėjimui neturi, kadangi ji nurodė paskutinį kartą telefonu su mirusiąja bendravusi 2012 metų vasarą, tuo tarpu ginčijamas sandoris sudarytas tik 2014-02-05, t. y. praėjus pusantrų metų. Kiti liudytojai patvirtino, kad kaip tik 2012 m. A. J. buvo prislėgta po vyro mirties. Pažymėtina, ir tai, kad nei vienas iš liudytojų nebuvo vienoje patalpoje su A. J. tuo metu kai buvo sudaromas 2014-02-05 išlaikymo iki gyvos galvos sandoris, nematė kaip buvo įsitikinama mirusiosios valia, todėl liudytojų paaiškinimai negali patvirtinti ar paneigti A. J. būsenos konkrečiu bylai momentu, t. y. sandorio sudarymo metu.

Ieškovas savo ieškinį grindžia ir tuo, kad kita sandorio šalis – R. J., nesilaikė sandoriu prisiimtų įsipareigojimų, tinkamai neprižiūrėjo ir nesirūpino A. J., nemokėjo komunalinių mokesčių, už elektrą, be to, iki A. J. mirties, jie abu su broliu prižiūrėjo motiną, todėl turtas turėjo būti padalintas po lygiai.

Iš ginčijamo sandorio turtinio nustatyta, kad R. J. įsipareigojo išlaikyti A. J. iki gyvos galvos – prižiūrėti, teikti išlaikymą, aprūpinti gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimu, slaugyti, teikti vaistus, susirgus iškviesti gydytojus, nuvežti pas gydytojus, suteikti visas kitas reikiamas ir būtinas paslaugas, palaidoti jį savo lėšomis pagal galiojančius papročius, prižiūrėti kapą. Be savo paaiškinimų, kitokių įrodymų, kad R. J. nesirūpino ir neprižiūrėjo A. J. po ginčijamo sandorio sudarymo, ieškovas į bylą nepateikė. Teismas pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodyti. Ieškovas nurodė kartą per mėnesį aplankydavęs mamą, tačiau neneigė, kad ją lankydavo ir R. J.. Liudytojai S. Ž., E. L. N., I. J., A. I. paaiškino, kad vienintelis R. J. daugiausia ir rūpinosi savo motina, tvarkė ir prižiūrėjo jos ūkį, kiekvieną savaitgalį pas ją važiuodavo, penktadieniais net darbą anksčiau baigdavo. Tuo tarpu ieškovas atvykdavo retai – per šventes, mirusioji minėdavo, kad Svajūnas jos nelanko, nesirūpina. Liudytoja E. L. N. paaiškino, kad mirusioji kalbėdavo, jog viskas šiame ūkyje ir taip yra Rimo. Visas šias liudytojų nurodytas aplinkybes, savo atsiliepime į ieškinį nurodė ir notarė, teigė, kad mirusioji, sudarydama sandorį, pasakojo apie savo gyvenimą, apie savo santykius su sūnumis. Iš visų šių aplinkybių akivaizdu, kad A. J. ir R. J. siejo artimas ryšys, motina mylėjo savo sūnų, o pastarasis ja rūpinosi ir prižiūrėjo.

Nors ieškovas pateikė duomenis, kad R. J. sirgo alkoholine kardiomiopatija ir nuo to mirė, tačiau, teismo nuomone, tai nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių, jog R. J. tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Iki pat mirties R. J. dirbo, liudytoju apklaustas A. I. paaiškino, kad R. J. darbe niekada nepasirodydavo neblaivus, buvo atsakingas darbuotojas. Liudytoja E. L. N. paaiškino dažnai matydavusi Rimanto automobilį A. J. kieme, taigi pas mamą dažnai jis atvykdavo automobiliu. Visos šios aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, kad dėl vartojamo alkoholio R. J. negalėjo tinkamai rūpintis motina ir vykdyti ginčijamu sandoriu prisiimtų įsipareigojimų. Priešingai, visa tai įrodo, jog R. J. aktyviai dalyvavo socialiniame gyvenime – dirbo, vairavo automobilį, bendravo.

Kaip jau minėta, CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Sprendžiant dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, iš teismo nereikalaujama absoliutaus įsitikinimo (CPK 185 str.). Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. J. 2014-02-05 sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su R. J. atliko sąmoningą veiksmą, todėl pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu, nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Atsakovų atstovas advokatas Alius Galminas pateikė teismui pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo. Pateiktas 2015-03-30 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovai patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, minėta suma iš ieškovo priteistina atsakovams (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. J. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams R. J. ir I. D..

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.