Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2016 m. gegužės 31 d., apie 22.40 val., Kaune, P. Plechavičiaus g., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (jai nustatytas 1,4 promilių girtumo laipsnis), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę, apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu I. M. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtos administracinės nuobaudos – 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) I. M. prašo Kauno apylinkės 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą pakeisti, perkvalifikuoti jos padarytą administracinį teisės pažeidimą į LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai mažesnę baudą bei trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad išvažiuodama iš kiemo, esančio Kaune, P. Plechavičiaus g. 17, jokio kontakto su kitu automobiliu nepajautė, o išvažiuodama iš kiemo buvo užvažiavusi tik ant šulinio dangčio. Tik apklausiama teismo posėdžio metu ji konkretizavo, kur vartojo alkoholį, t. y. prie „IKI“ parduotuvės automobilyje, kur nuvažiavo tiesiai iš minėto kiemo, o prieš išvažiuodama alkoholio nevartojo. Tai, kad ant jos vairuojamo automobilio kairio priekinio rato nėra gaubto, ji pastebėjo tik išlipusi iš automobilio, po alkoholio vartojimo, po ko grįžo į Plechavičiaus g. 17 namo kiemą norėdama rasti rato gaubtą, kuris, manė, nukrito užvažiavus ant šulinio dangčio. Kažkas pasakė, kad apgadintas jos automobilio sparnas, tai ji taip ir parašė paaiškinime, net neapžiūrėjusi savo automobilio sparno. Tik vėliau apžiūrėjusi savo automobilį suprato, kad paaiškinime neteisingai nurodė dėl savo automobilio sparno, nes šiame sparne esantis įlenkimas buvo padarytas seniau ir jis neatitiko apgadinimų ant automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirminiame paaiškinime nurodė, kad gailisi dėl žalos, kadangi įvykio vietoje ją kaltino apgadinus kitą automobilį, nors ji jokio kontakto su kitu automobiliu nejautė. Apeliantei liudytojo E. L. parodymai kelia pagrįstų abejonių, kadangi nurodomas aplinkybes liudytojas matė iš savo buto, kuris yra daugiabučio 9-ajame aukšte, tamsiu paros metu, negalėjo tiksliai pasakyti, koks automobilis kliudė kitą automobilį. Liudytojas E. L. pirminiame paaiškinime nurodė, kad matė išvažiuojantį mėlynos spalvos automobilį, nors jos automobilis yra kitos spalvos.Teigia, kad tiek iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, tiek iš jos, tiek liudytojų E. L. ir J. G. parodymų teismo posėdžiu metu matyti, kad nebuvo nustatytas faktas, kad ji išvažiuodama iš kiemo, esančio P. Plechavičiaus g. 17, Kaune, buvo neblaivi, todėl nėra pagrindo jos veiksmus vertinti kaip LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.Administracinio teisės pažeidimo bylos fotolentelėje, kurioje fotografuotas jos automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinio bamperio nėra jokių braukimo žymių, dažai nepažeisti, nėra jokių kitų defektų, kurie galėtų patvirtinti, kad šiuo automobiliu padaryti apgadinimai automobiliui „Toyota Yaris“. Ant jos automobilio kairės priekinės pusės vienintelis pažeidimas yra nedidelis sparno įlenkimas, kuris yra virš rato, tačiau dažai nepažeisti. Jei minėti automobiliai kontaktavo tarpusavyje, tai pagal „Toyota Yaris“ apgadinimus (t. y. įbrėžimus) galima daryti išvadą, kad tarp automobilių galėjo būti tik braukimo kontaktas, tuomet būtų pažeisti ir jos automobilio dažai, be to, automobilių dažai skirtingų spalvų, jų būtų likę ant abiejų automobilių paviršių, tačiau dažų nuotraukoje nematyti. Įlenkimas ant jos automobilio kairės pusės priekinio sparno buvo padarytas iki 2016 m. gegužės 31 d. Policijos pareigūnai tiek fotolentelėje, tiek kitoje bylos medžiagoje taip pat nežymėjo jos automobilio sparno įlenkimo kaip atsiradusio 2016 m. gegužės 31 d., todėl akivaizdu, kad šis įlenkimas padarytas ne nagrinėjamo įvykio metu. Mano, kad esant braukimui tokio pobūdžio įlenkimas ant automobilio „VW Passat“ sparno negalėtų atsirasti, be to, jis kur kas mažesnis nei pažeidimai ant „Toyota Yaris“ automobilio. Mano, kad esant šioms aplinkybėms, jos veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. M. apeliacinis skundas netenkinamas.LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino I. M. padariusią LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas I. M. kaltės dėl sukelto eismo įvykio klausimas ir nurodoma, kad ji eismo įvykio nesukėlė, automobilių kontakto nebuvo, o byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apgadinimai automobiliui „Toyota Yaris“ buvo padaryti jos vairuotu automobiliu „VW Passat“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės keliama versija nesutinka ir daro išvadą, kad byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių I. M. kaltę dėl sukelto eismo įvykio.Liudytojas E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad žiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip nuo transformatorinės išvažiuoja mašina, kuri važiuodama į gatvę užkabino stovinčią kitą mašiną ir nuvažiavo toliau. Po kelių minučių minėto automobilio vairuotojas grįžo, pasiėmė rato gaubtą ir atbuline eiga nuvažiavo. Nulipęs žemyn paskambino sugadinto automobilio savininkui, o paskui buvo iškviesta policija. Savo rašytiniame paaiškinime liudytojas nurodė, kad tai buvo mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Apeliantė nurodo, kad liudytojas įvykį matė iš devinto aukšto, neteisingai nurodė automobilio spalvą, todėl jo parodymai nėra patikimi. Kaip matyti iš automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo (b. l. 12), automobilio spalva yra žalia. Tačiau iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 13-15), jog šio automobilio spalva yra labai panaši į mėlyną. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad toks liudytojo parodymų neatitikimas nėra esminis, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojas netiksliai identifikavo automobilį, kliudžiusį nukentėjusiosios automobilį „Toyota Yaris“. Nors ant automobilio „VW Passat“ akivaizdžių braukimo žymių nematyti, tačiau automobilių sąlyčio mechanizmas kiekvienu eismo įvykio atveju gali būti įvairus, ir tai nereiškia, kad visais atvejais po kontakto automobiliai būna apgadinti žymiai. Liudytojas E. L. nurodė, kad eismo įvykį sukėlęs automobilio vairuotojas po kelių minučių sugrįžo pasiimti automobilio gaubto, o šią aplinkybę patvirtino ir pati apeliantė. Šio liudytojo parodymai viso proceso metu nekito, jo nurodomos aplinkybės buvo patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat byloje nenustatytas liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi ar kad jis siektų melagingai apkalbėti apeliantę administracinio teisės pažeidimo padarymu. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad dažų ant nukentėjusiosios automobilio nematyti. Tačiau byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog ant automobilio „Toyota Yaris“ bamperio esančios žymės yra tokios pačios spalvos kaip automobilio „VW Passat“, kurį vairavo I. M.. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė neigia jutusi automobilių kontaktą, nesuponuoja išvados, kad tokio kontakto apskritai nebuvo. Aukštesniojo teismo nuomone, liudytojo E. L. parodymai bei byloje esančios fotonuotraukos neabejotinai patvirtina, jog kontaktas tarp automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai buvo, todėl teismo padaryta išvada, jog būtent I. M. sukėlė eismo įvykį, yra pagrįsta remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje esantys alkotesterio duomenys patvirtina, jog 2016 m. gegužės 31 d., 23.53 val., I. M. buvo nustatytas vidutinis (1,40 promilių) girtumo laipsnis (b. l. 10), šios aplinkybės neginčija ir apeliantė, tačiau ji nurodo, kad alkoholio vartojo išvažiavusi iš kiemo, esančio Kaune, P. Plechavičiaus g. 17, t. y. po eismo įvykio, kuriuo yra kaltinama, sukėlimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog I. M. buvo neblaivi ir eismo įvykio padarymo metu, o jos keliama versija nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. M. prie parduotuvės „IKI“ tik išlipusi iš automobilio, jau po alkoholio vartojimo, pamatė, kad nėra jos automobilio kairės pusės rato gaubto, dėl ko grįžo į kiemą, esantį Kaune, P. Plechavičiaus g. 17, ir ten sutiko apgadinto automobilio savininkę. Tačiau šie jos parodymai prieštarauja liudytojo E. L. parodymams. Liudytojas E. L. tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme patvirtino, jog nukentėjusiosios automobilį kliudžiusio automobilio vairuotojas po kelių minučių nuo įvykio grįžo pasiimti nukritusio rato gaubto ir atbuline eiga išvažiavo, o į įvykio vietą grįžo po maždaug 20 minučių, kuomet jau buvo pranešta policijai. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog apeliantė nurodė alkoholį vartojusi iki kol grįžo pasiimti rato gaubto, toks jos paaiškinimas laikytinas nelogišku, kadangi per kelias minutes suvartoti tokį alkoholio kiekį, negana to, geriant tik šampaną, kad būtų nustatytas 1,40 promilių girtumo laipsnis, yra neįmanoma. Pažymėtina ir tai, kad savo rašytiniame paaiškinime I. M. nurodė, kad nuvažiavo prie greta esančios parduotuvės „IKI“ ir iškart pastebėjo apgadinimus, dėl ko per kelias minutes grįžo į įvykio vietą (b. l. 6). Atsižvelgus į tokį apeliantės paaiškinimą taip pat galima daryti išvadą, kad ji niekaip negalėjo vartoti alkoholinių gėrimų laikotarpiu nuo išvažiavimo iš eismo įvykio vietos iki grįžimo į ją, kadangi toks laikotarpis yra akivaizdžiai per trumpas. Minėtame paaiškinime nurodoma, kad ji buvo išgėrusi keturias taures šampano, tačiau apie alkoholio vartojimą vos prieš kelias minutes ji nieko nenurodo. Aukštesniojo teismo nuomone, apeliantės paaiškinimas, atsiradęs nagrinėjant bylą teisme, neva ji alkoholinius gėrimus vartojo prie parduotuvės „IKI“ ir tik tuomet grįžo į eismo įvykio vietą, yra laikytinas jos gynybine versija siekiant sušvelninti savo atžvilgiu administracinę atsakomybę.Byloje neginčytinai nustačius, kad I. M. 2016 m. gegužės 31 d., apie 22.40 val., Kaune, P. Plechavičiaus g., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (jai nustatytas 1,4 promilių girtumo laipsnis), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, jos veika pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį buvo kvalifikuota teisingai.Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą I. M. paskyrė nuobaudą minėto pažeidimo sankcijos ribose, kuri šiuo atveju yra teisinga. Paskirtosios nuobaudos – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, laikytinos proporcingomis padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustosios asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirtos administracinės nuobaudos nėra per griežtos siekiant nubausti ir auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų. Byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnes nuobaudas, nenustatyta.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl I. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.