- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-196-425/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- V. S., E. V.
- Ieškovas
- BUAB „Evilda“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. S. ir E. V. atskiruosius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-78-100/2012 pagal ieškovo BUAB „Evilda“ ieškinį atsakovams V. S. ir E. V. dėl žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Evilda“ ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. S. ir E. V. ieškovo BUAB „Evilda“ naudai 114 000 Lt, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti pareikšto reikalavimo sumai atsakovų turtą. Nurodė, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, o netaikius arešto, atsakovai gali paslėpti savo turtą, jį iššvaistyti, perleisti tretiesiems asmenims. Dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2012-01-10 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo atsakovo V. S. ir E. V. jiems priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 114 000 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šiuo atveju nulemia tai, kad ieškovo reikalavimai yra turtinio pobūdžio, reikalaujama priteisti suma kaip fiziniams asmenims yra didelė, todėl atsiranda grėsmė, kad turtą atsakovai gali paslėpti, iššvaistyti ar perleisti tretiesiems asmenims, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikė.
Šalies argumentai
Atsakovas V. S. atskiruoju skundu prašė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-10 nutartį pakeisti: netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – arešto atsakovo V. S. sąskaitoms Lietuvos bankuose. Apeliantas nurodė, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistas šalių pusiausvyros principas, kadangi taikytas turto areštas neproporcingai suvaržo apelianto interesus ir yra akivaizdžiai neekonomiškas. V. S. nurodė, kad prieštarauja nutarties daliai dėl arešto piniginėms sumoms, kadangi viso kilnojamojo turto areštas, tame tarpe ir piniginių lėšų, esančių sąskaitose, disponavimo apribojimas ribos apelianto teisę tenkinti būtinus gyvybinius poreikius maistui, gydimuisi, socialiniams poreikiams. Apeliantas pažymėjo, kad šiuo metu užima UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir įmonė darbo užmokesčio lėšas perveda į apelianto asmeninę banko sąskaitą Swedbank, AB banke. V. S. nurodė, kad nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas, išskyrus pinigines lėšas banko sąskaitose, užtikrins pareikštą reikalavimą.
Atsakovė E. V. atskiruoju skundu prašė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-10 nutartį pakeisti: netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – arešto atsakovės E. V. sąskaitoms Lietuvos bankuose. Apeliantė nurodė, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistas šalių pusiausvyros principas, kadangi taikytas turto areštas neproporcingai suvaržo apeliantės interesus ir yra akivaizdžiai neekonomiškas. E. V. nurodė, kad prieštarauja nutarties daliai dėl arešto piniginėms sumoms, kadangi viso kilnojamojo turto areštas, tame tarpe ir piniginių lėšų, esančių sąskaitose, disponavimo apribojimas ribos apeliantės teisę tenkinti būtinus gyvybinius poreikius maistui, gydimuisi, socialiniams poreikiams. Apeliantė pažymėjo, kad šiuo metu užima UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorės pareigas ir įmonė darbo užmokesčio lėšas perveda į apeliantės asmeninę banko sąskaitą Swedbank, AB banke. E. V. nurodė, kad nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas, išskyrus pinigines lėšas banko sąskaitose, užtikrins pareikštą reikalavimą.
Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista, nutartį papildant leidimu atsakovams apeliantams disponuoti pragyvenimui būtino dydžio lėšomis (Civilinio proceso kodekso 337 str.1d.1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jų bendra suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2012-01-10 nutartimi areštavo atsakovų V. S. ir E. V. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 114 000 Lt sumai bei uždraudė areštuotu turtu disponuoti. Teismas nurodė, kad nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kokį turtą turi atsakovai, todėl pavedė jį surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Kaip matyti iš Turto arešto aktų registro išrašo (b. l. 32-35), 2012-01-11 Centrinėje hipotekos įstaigoje buvo įregistruotas turto areštas pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-10 nutartį. Nurodoma, kad areštuojamas neidentifikuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas 114 000 Lt sumai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turi vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovams kaip fiziniams asmenims ieškiniu prašomas priteisti 114 000 Lt žalos atlyginimas yra labai didelė suma, atsakovai gali imtis veiksmų, kurie sumažintų jų turimo turto vertę ar apimtį, todėl pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones kilnojamajam ir nekilnojamajam atsakovų turtui ieškinio sumos ribose.
Tais atvejais, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodyti, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. Taigi, jeigu teismas nutartyje dėl turto arešto nenurodo konkretaus areštuojamo turto, atsakovo turtą, laikydamasis nutartyje išdėstyto arešto eiliškumo, suranda, aprašo bei jo vertę nustato ieškovo pasirinktas antstolis, vadovaudamasis vykdymo proceso taisyklėmis (CPK 152 str. 4 d., 675 str. 3 d., 677 str.). Ieškovas BUAB „Evilda“, vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimą bei vadovaudamasis CPK 147 str. 6 d., 2012-01-10 nutartį pateikė vykdyti antstolei Neringai Budriūnienei, kad ji surastų ir aprašytų atsakovams priklausantį turtą. Antstolė N. Budriūnienė 2012-01-16 Patvarkymu priėmė vykdyti Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį. 2012-01-23 pagal antstolės Neringos Budriūnienės sudarytą E. V. ir V. S. turto aprašą Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas turto arešto akto pakeitimas ir nurodytas konkretus areštuojamas atsakovams E. V. ir V. S. priklausantis turtas. Antstolė Neringa Budriūnienė aprašė E. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 50 000 Lt, ir kuris iki 2018-10-25 įkeistas AB DnB bankui, automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 8 000 Lt bei 64 000 Lt sumai areštavo banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB banke (b. l. 39). Antstolė N. Budriūnienė nerado atsakovui V. S. priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį galėtų aprašyti, todėl 64 000 Lt sumai areštavo V. S. banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB banke ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke (b. l. 37).
Kaip matyti iš antstolės pateiktų turto aprašų apeliantai neturi pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti, todėl areštas pagrįstai taikytas ir atsakovų bankų sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms. Tačiau pažymėtina, kad jei fiziniai asmenys, kurių lėšos yra areštuojamos, negali patenkinti minimalių poreikių, jų skolos didėja, t. y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties teismų praktikoje paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Jeigu byloje nėra konkrečių įrodymų, kokia pinigų suma yra būtina atsakovų elementariems poreikiams patenkinti, teismų praktikoje vadovaujamasi įvairiais kriterijais: teisingumo bei protingumo principais, Vyriausybės nustatytu minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiu arba vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu, atsižvelgiama į galimus būtinus atsakovų bei jų šeimų poreikius. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bei pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad taikant areštą atsakovų piniginėms lėšoms ir neleidžiant jiems pasinaudoti jokia gaunamų pajamų dalimi yra pažeidžiami proporcingumo, teisingumo principai, taip pat atsakovų teisės ir interesai.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirųjų skundų argumentus ir įvertinęs pateiktus įrodymus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai tiksliai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis papildytina, nurodant, kad atsakovams E. V. ir V. S. iš areštuotų lėšų leidžiama pasinaudoti 900 Lt suma kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, tačiau nutartį papildyti ir leisti atsakovams E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš areštuotų lėšų leidžiama pasinaudoti kiekvienam po 900 Lt sumą kiekvieną mėnesį būtinųjų pragyvenimo poreikių tenkinimui.