- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-682-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07572-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Atsakovas
- IĮ Ramintos Barauskienės įmonės
- Ieškovas
- Kooperatinės bendrovės „Miško draugas“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-682-227/2012
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07572-2011-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės IĮ Ramintos Barauskienės įmonės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-809-223/2012 pagal ieškovės Kooperatinės bendrovės „Miško draugas“ ieškinį atsakovei Ramintos Barauskienės įmonei dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl palūkanų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Kooperatinė bendrovė „Miško draugas‘ 2011-12-30 su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Ramintos Barauskienės įmonės 3 975 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sužinojimo apie nepagrįstą praturtėjimą dienos (2011-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 120 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė nurodė, kad 2011-09-14 atliko bankinį pavedimą, kuriuo per klaidą pervedė į atsakovės Ramintos Barauskienės įmonės sąskaitą 3 975 Lt. Minėtu bankiniu pavedimu ieškovė siekė apmokėti kito kreditoriaus – R. Barzdonio individualios įmonės išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą IND Nr. 4339926, tačiau dėl suklydimo minėtas lėšas pervedė į atsakovės sąskaitą. KB „Miško draugas“ pažymėjo, kad nėra skolinga Ramintos Barauskienės įmonei, šalys nėra susaistytos jokiais sutartiniais įsipareigojimais. Ieškovė ne kartą žodžiu ir raštu ragino atsakovę grąžinti be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas, tačiau minėti pinigai nebuvo grąžinti.
Atsakovė Ramintos Barauskienės įmonė priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovės 942,17 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ramintos Barauskienės įmonė ir KB „Miško draugas“ buvo sudarę žodinį susitarimą dėl atlygintinų paslaugų (miško ištraukimo darbų) teikimo. Šalių žodinio susitarimo sąlygos buvo perkeliamos į išrašomas sąskaitas – faktūras. Dėl to, kad ieškovė vėluodavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas per sutartą 15-30 dienų terminą, ji, siekdama sureguliuoti atsiskaitymo tarp šalių tvarką, ieškovei išrašomose sąskaitose pradėjo įrašinėti apmokėjimo už suteiktas paslaugas terminus. Taip 2010-12-31 atsakovė už atliktas paslaugas išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą BAR Nr. 0724, 35 815,33 Lt sumai ir joje nurodė sąskaitą apmokėti per 15 dienų, t.y. iki 2011-01-15.Nustatytu terminu ieškovė apmokėjo tik dalį sąskaitos- 2 718 Lt mokėjimą. Likusią sumą- 33 097,33 Lt padengė per 4 mėnesius. Atsakovė dėl ieškovės vėlavimo atsiskaityti patyrė finansinių nuostolių. Kadangi atsakovė nebuvo sutikusi dėl atsiskaitymo dalimis, tai KB „Miško draugas“ pažeidė prievolę laiku atsiskaityti už gautas paslaugas. Teigė, kad ne kartą informavo ieškovę apie netinkamą piniginės prievolės vykdymą, tačiau KB „Miško draugas“ į raginimus nekreipė dėmesio. Atsakovės patirti nuotoliai turėtų būti kompensuojami išskaičiuojant 942,17 Lt dydžio palūkanas iš ieškovės grąžintinos atsakovei 3 975 Lt permokos. Pažymėjo, kad ieškovė neprivalėjo pasirašyti PVM sąskaitą – faktūrą BAR Nr. 0724, nes tai nenumatyta LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str. pateiktame PVM sąskaitos- faktūros rekvizitų baigtiniame sąraše. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1d. 6 p. pareigą sąskaitą pasirašyti turi tik ją išrašęs asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu ieškovės KB „Miško draugas“ ieškinį patenkino visiškai, atsakovės Ramintos Burauskienės įmonės priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 3 975 Lt nepagrįstai įgytų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2011-09-14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 121 Lt žyminio mokesčio ir 2 580 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš Ramintos Barauskienės įmonės valstybės naudai 40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė KB „Miško draugas“ 2011-09-14 bankiniu pavedimu pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. IND 4339926 pervedė 3 975 Lt ne sąskaitą išrašiusiam asmeniui R. Barzdonio individualiai įmonei, o atsakovės Ramintos Burauskienės įmonei. Atsakovė pripažino, kad pavedimu 3 975 Lt gavo be jokio teisinio pagrindo, t.y. šalys nebuvo sudarę sutarties, atsakovė faktiškai neatliko jokių paslaugų už ginčijamą sumą. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog Ramintos Barauskienės įmonė be pagrindo per klaidą įgijo ieškovei priklausančias pinigines lėšas yra įrodyta remiantis šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos byloje taikyti nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą reglamentuojančias teisės normas. Kadangi atsakovė 3 975 Lt gavo dėl ieškovės padarytos klaidos atliekant bankinius pavedimus, t.y. nesant teisinio pagrindo, minėtos lėšos turi būti grąžintos ieškovei KB „Miško draugas“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis piniginėmis lėšomis. Kadangi Ramintos Barauskienės įmonė be teisinio pagrindo nuo 2011-09-14 neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tai iš atsakovės nuo 2011-9-14 priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos.
Sprendime teismas nurodė, kad nagrinėja priimtą priešieškinį ir toje apimtyje, kuria atsakovė palaiko, nes patikslintą priešieškinį teismas atsisakė priimti dėl pavėluoto pateikimo, galinčio užvilkinti bylos nagrinėjimą. Teismas nustatė, kad Ramintos Barauskienės įmonė 2010-12-31 išrašė KB „Miško draugas“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0724, 35 815,33 Lt sumai. Joje nurodė, kad apmokėjimas turi būti atliktas per 15 dienų. Ieškovė sąskaitos nepasirašė. Apmokėjo per keturis mėnesius dalimis, sąskaita visiškai apmokėta 2011-05-13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vienos sutarties šalies išrašyta ir kitos šalies nepasirašyta PVM sąskaita – faktūra nėra savaime laikoma sutartimi, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius atspindintis dokumentas, todėl Ramintos Barauskienės įmonės 2011-12-31 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0724 laikė vienašališkai atsakovės išrašytu dokumentu, kurioje mokėjimo terminas taip pat nustatytas atsakovės vienašališkai. Nors atsakovė ir nurodė, kad buvo žodinis susitarimas su ieškove dėl PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimo per 15 dienų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o ieškovė šį faktą neigė. Todėl ieškovė, neakceptavusi atsakovės vienašališkai PVM sąskaitoje – faktūroje nustatytų sąlygų, neprivalėjo jų laikytis. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad negalima teigti, jog KB „Miško draugas“ turėjo prievolę atsiskaityti už gautas paslaugas per PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 0724 nustatytą 15 dienų terminą. Teismas pabrėžė, kad iki komercinių santykių tarp šalių pabaigos, atsakovė jokių pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo , dalinio mokėjimo nereiškė ir palūkanų neskaičiavo, o reikalavimą dėl palūkanų pareiškė tik ieškovei iškėlus bylą teisme.Teismas , konstatavo, kad PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimas dalimis buvo priimtinas abiems šalims, tokia mokėjimo tvarka atitiko tiek ieškovės, tiek ir atsakovės valią ir sprendė, kad KB „Miško draugas“ tinkamai įvykdė piniginę prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Todėl priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovė Ramintos Barauskienės įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti priešieškinį visa apimtimi, priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti patikslintą priešieškinį, kurį pateikti būtinybė atsirado vėliau, patikslinus reikalaujamas priteisti sumas, be to apeliantė atsisakė savo reikalavimo išdėstyti būsimo sprendimo įvykdymą dalimis. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino CPK 141 str. 1 d. ir Ramintos Barauskienės įmonės patikslinto priešieškinio pateikimą prilygino priešieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimui. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ieškinio (priešieškinio) reikalavimo (dalyko) ar pagrindo sumažinimas ar padidinimas nėra laikomas ieškinio (priešieškinio) dalyko ar pagrindo pakeitimu. Sumažinant ar padidinant ieškinio (priešieškinio) reikalavimus, tik padidėja ar sumažėja ieškinio (priešieškinio) elementų apimtis, tuo tarpu ieškinio (priešieškinio) elementai nepakinta. Atsakovė pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje buvo visos sąlygos, kurioms esant, yra leidžiamas vėlesnis ieškinio (priešieškinio) pateikimas.
Skunde apeliantė teigia, kad PVM sąskaita – faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių ar paslaugų tiekimas. PVM sąskaita – faktūra savaime nėra vertintina kaip šalių sutartinius santykius nustatantis ar keičiantis sandoris, tačiau patvirtina esamus sutartinius santykius. Prieš kiekvieną paslaugos atlikimą ginčo šalys atskirai žodžiu derindavo sutarties vykdymo ir atsiskaitymo už paslaugas sąlygas, kurios būdavo perkeliamos į PVM sąskaitas – faktūras. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškovė neakceptavusi atsakovės vienašališkai PVM sąskaitoje – faktūroje nustatytų sąlygų, neprivalo jų laikytis, nes LR pridėtinės vertės mokesčio 80 straipsnyje sąskaitos gavėjo parašas nėra įvardytas kaip būtinas PVM sąskaitos – faktūros rekvizitas. Atsakovė Ramintos Barauskienės įmonė pabrėžia, kad PVM sąskaitą – faktūrą privaloma apmokėti iš karto po atliktų paslaugų arba per šalių sutartyje sulygtą terminą. Kadangi 2010-12-31 išrašytoje sąskaitoje – faktūroje BAR Nr. 0724 buvo nustatytas 15 dienų atsiskaitymo terminas, KB „Miško draugas“ privalėjo apmokėti minėtą sąskaitą iki 2011-01-15. Ieškovė sąskaitą – faktūrą BAR Nr. 0724 apmokėjo dalimis per keturis mėnesius, iš kurių paskutinis mokėjimas 2011-05-13. Apeliantė pažymi, kad atsakovė nedavė sutikimo gauti apmokėjimą dalimis. Dėl to net keletą kartų ragino ieškovę kompensuoti nuostolius, atsiradusius dėl vėlavimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau KB „Miško draugas“ į tai nereagavo. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai palūkanas už naudojimąsi be pagrindo įgytomis lėšomis, nes byloje nebuvo nustatytos visos CK 6.210 straipsnio taikymo sąlygos. CK 6.253 str. reglamentuoja civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo jos atvejus. Vienas iš tokių atvejų yra nukentėjusio asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Atsakovė teigia, kad ieškovė dėl savo kaltės atliko klaidingą bankinį pavedimą, be to, nebuvo įvykdžiusi piniginės prievolės atsakovei, todėl apeliantė turėjo teisę sustabdyti 3 975 Lt grąžinimą ir iš jos neturėjo būti priteisiamos tariamus ieškovės nuostolius kompensuojančios palūkanos. Atsakovė prašo sumažinti iš jos ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas (2 580 Lt), nes nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo papildomų specialių žinių, reikalaujama priteisti suma buvo nedidelė, advokatas dalyvavo byloje ne nuo pradžių, teisinių paslaugų teikimas nebuvo intensyvus, todėl priteista teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo suma yra aiškiai per didelė.
Atsiliepimas
Ieškovė Kooperatinė bendrovė „Miško draugas“ atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės 400 Lt apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, patikslinant sprendimą dėl atstovavimo išlaidų ir procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios(CPK 326 str. 1 d. 1 p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios žodinę atlygintinų paslaugų (medienos ištraukimo darbų) teikimo sutartį. Ramintos Barauskienės įmonė už suteiktas paslaugas 2010-12-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą BAR Nr. 0724 ieškovei KB „Miško draugas“ 35 815 Lt sumai, nurodė, kad apmokėjimas turi būti atliktas per 15 dienų. Šios sąskaitos faktūros ieškovė nepasirašė (b. l. 65). Sąskaitą apmokėjo dalimis. Paskutinis mokėjimas atliktas 2011-05-13, mokėjimo paskirtis nurodyta - galutinis atsiskaitymas (b. l. 64). Ieškovė 2011-09-14 bankiniu pavedimą pagal PVM sąskaitą – faktūrą IND Nr. 4339926 už suteiktas paslaugas pervedė 3 975 Lt ne sąskaitą išrašiusiai R. Barzdonio individualiai įmonei, o Ramintos Barauskienės įmonei (b. l. 20). Atsakovė pripažino, kad be teisinio pagrindo įgijo3 975 Lt, tačiau jų negrąžino. Sutiko grąžinti tik 3 032,83 Lt, atskaičiavus iš minėtos sumos Ramintos Barauskienės įmonės naudai 942,17 Lt palūkanų už ieškovės praleistą 2010-12-31 PVM sąskaitos – faktūros BAR Nr. 0724 apmokėjimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl priešieškinio(palūkanų už pradelstą atsiskaityti terminą priteisimo)
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių. Palūkanos, kompensuojančios minimalius kreditoriaus nuotolius, atsiradusius dėl praleisto piniginės prievolės įvykdymo termino, atlieka netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Hansa – LTB v. A. M., A. S., bylos Nr. 3K-7-751/2003;).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties. Ieškovė išrašytoje 2010-12-31 sąskaitoje – faktūroje BAR Nr. 0724 nustatė atsakovei KB „Miško draugas“ penkiolikos dienų atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminą. Ieškovė šios sąskaitos nepasirašiusi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė akceptavo PVM sąskaitoje – faktūroje ieškovės vienašališkai nurodytus apmokėjimo terminus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, PVM sąskaita – faktūra savaime nėra sutartis, ji vertinama tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Atsakovės išrašyta PVM sąskaita – faktūra BAR Nr. 0724 laikytina vienašališkai apeliantės išrašytu dokumentu, kuriame mokėjimo terminas nustatytas taip pat vienašališkai. Todėl negalima traktuoti, kad ieškovė turėjo prievolę atsiskaityti per PVM sąskaitoje – faktūroje BAR Nr. 0724 nurodytą penkiolikos dienų terminą, nes nenustatyta, jog atsakovė ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų ragindama ieškovę vykdyti prievolę- apmokėti sąskaitą joje nustatytu terminu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad su ieškove nesitarė dėl palūkanų už pradelstą atsiskaityti laiką mokėjimo ir jų neskaičiavo, o poreikis jas skaičiuoti atsirado kilus ginčui ir nesutarimui tarp šalių, kai ieškovė kreipėsi į teismą(b.l.107). Taigi, iki šalių komercinių santykių pabaigos ir vėliau atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl apmokėjimo terminų praleidimo ir palūkanų neskaičiavo. Apeliantė taip pat nereiškė prieštaravimų ieškovei dėl dalinių mokėjimų. Pažymėtina, kad ieškovė paskutinį mokėjimą pagal PVM sąskaitą – faktūrą BAR Nr. 0724 atliko 2011-05-13 ir jame nurodė, kad tai galutinis atsiskaitymas. Atsakovė, gavusi teismo 2011-12-01 įsakymą , kuriuo iš jos priteista 3975 Lt ir bylinėjimosi išlaidos, bei dėl jos 2011-12-07 pateikusi prieštaravimus, tik 2012-03-05 pareiškė priešieškinį dėl palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo pradelsimą priteisimo (b. l. 64, 67). Bylos duomenys ir abiejų šalių elgesys rodo, jog šalys nebuvo susitarusios dėl griežtų atsiskaitymo pagal išrašomas PVM sąskaitas – faktūras terminų ir faktiškai susiklostę apmokėjimo terminai atitiko abiejų šalių valią. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padaręs teisingą ir pagrįstą išvadą, kad prievolės įvykdymo terminas nebuvo praleistas, priešieškinio pagrįstai netenkino.
Dėl ieškinio(be teisėto pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo)
Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos : 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č., A. S., E. J., Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė Laimutė Telksnienė, UAB „Eura“, UAB „Studentų kelionių pasaulis“, UAB „Interoptika“, L. R. Tamulio firma „Meditalika“ v Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, bylos Nr. 3K-3-140/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“ , bylos Nr. 3K-3-166/2008).
Atsakovė pripažino, kad ginčo sumai šalys jokio sandorio sudariusios nebuvo, apeliantė jokių paslaugų už ginčijamą sumą KB „Miško draugas“ neatliko ir dalinai sutiko su ieškiniu. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visos sąlygos byloje taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normas. Pažymėtina, kad kad ieškovė bankiniame pavedime atsakovei nurodė, kad atsiskaito pagal PVM sąskaitą – faktūrą IND Nr. 4339926 (b. l. 20), kuomet apeliantės išrašomos sąskaitos serijos numeris žymimas kodu BAR. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo 3975 Lt, pagrįstai ieškinį tenkino(CK 6.237 str.).Aplinkybių , leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta.
Dėl ieškovės prašomų palūkanų priteisimo
Ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011-09-14, t.y. nuo tos dienos, kai atsakovė be pagrindo įgijo turtą iki sprendimo visiško priteisimo.
Sutinkamai su CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsnių nuostatomis skolininkas, kuris iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti įstatymo arba sutarties nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę.
Šioje byloje ieškovės pagrindinis reikalavimas buvo priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytą turtą(lėšas). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė gavo ieškovės byloje pateiktą 2011-10-19 prašymą atsakovei grąžinti per klaidą sumokėtus pinigus(3975 Lt) iki 2011-10-27 (b.l.21) ir atsakovė šios aplinkybės nepatvirtino. Įvertinus tai, jog šios bylos šalys- juridiniai asmenys, iki 2011-05-13, kuomet ieškovė galutinai atsiskaitė su atsakove už suteiktas paslaugas, jas siejo komerciniai- ūkiniai ryšiai: buvo atliekami darbai, išrašomos sąskaitos ir jos apmokamos ir pati ieškovė tik po tam tikro laiko pastebėjo, kad per klaidą pervedė atsakovei nepriklausančius pinigus, darytina išvada, kad atsakovė neturi pareigos mokėti kompensacines palūkanas. Vienok, atsakovė iš teismo 2011-12-01 įsakymo žinojo ieškovės reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytas lėšas- 3975 Lt, bylos eigoje sutiko kad nepagrįstai įgijo 3032,83 Lt, tačiau šių pinigų negrąžino. Vadinasi ji visą bylinėjimosi laiką naudojosi ieškovės lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė ieškovės interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovės prašytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011-09-14, teisėjų kolegija tikslina skundžiamą sprendimą nurodydama procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo teisme priėmimo dienos( 2011-11-22).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai 2580 Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad ieškovės atstovas parengė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 2 val. 25 min. (b. l . 56-57, 74, 85, 106-108) bei atliko kitas teisines paslaugas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo teisinio santykio prigimtį, bylos sudėtingumą, advokato atliktus veiksmus pagrįstomis pripažįsta šias advokato pagalbos išlaidas: 400 Lt – už ieškinio parengimą (b. l. 33), 560 Lt – už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (b. l. 105) ir 255 Lt – už atstovavimą teismo posėdžiuose . Todėl skundžiamu sprendimu priteistas iš atsakovės atstovavimo išlaidas sumažina nuo 2580 Lt iki 1215 Lt.
Dėl kitų skundo motyvų
LR CPK 143 straipsnyje įtvirtinta, kad atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas 201-11-22 priėmė ieškovės pareiškimą dėl įsakymo priėmimo , atsakovė teikė prieštaravimą,vėliau- atsiliepimą į ieškinį , pareiškinį ir tik 2012-05-28 teismo posėdžio metu - patikslintą priešieškinį. Kadangi atsakovė neįrodė, kad neturėjo galimybės pateikti patikslinto priešieškinio anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atsisakė priimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad net patikslinto priešieškinio priėmimas nebūtų turėjęs esminės reikšmės priimto sprendimo esmei ar įtakojęs kitokio sprendimo priėmimą, nes jame keitėsi tik neteisingai dėl suklydimo paskaičiuota priešieškinio suma ir buvo atsisakyta vieno iš reikalavimų.
Apeliaciniame skunde atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliantas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka, turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ar atsikirtimus iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apelianto prašymo netenkino.
Ieškovė prašo priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas 400 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog, iš esmės sprendimą palikus nepakeistu jis buvo patikslintas, atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, bei ieškovės atstovo ruoštą atsiliepimą į skundą, priteisia ieškovei dalį jos turėtų išlaidų- 200 Lt (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą patikslinant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dalyje ir nurodant, kad iš atsakovės Ramintos Barauskienės įmonės priteista 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 2011m. gruodžio 22 d ir 1215 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš Ramintos Barauskiemės įmonės (juridinio asmens kodas: 168555785) Kooperatinės bendrovės „Miško draugas“ (juridinio asmens kodas: 300011245) naudai 200 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.