- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- 1-1476-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08407-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Jonas Vilhelmas Pliugžma
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2019 m. vasario 27 d., apie 17.03 val., Vilniuje, Subačiaus g. ties 116 A pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,01 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).
Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis A. M. savo kaltės kategoriškai nepripažino. Neneigia įvykio dieną vartojęs alkoholį, tačiau tą darė jau po to, kai baigė vairuoti. 2019-02-27 vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nuvažiavęs į Liepkalnio gatvę, kur aikštelėje laukė vienos moters, norėdamas su ja susitikti, tačiau susitikimas neįvyko. Tuomet užsuko į Subačiaus gatvėje esančią parduotuvę „Maxima“, kur įsigijo produktų (alkoholio nepirko). Tuomet važiavo namo, netoli jų, Ramunių gatvėje, sutiko iš darbo einantį pažįstamą J. (I. N.), sustojo su juo pakalbėti. Pasiguodė, jog turi stuburo problemų, be to, prieš keletą dienų nustatė vėžį, tą dieną buvo sulaužytais šonkauliais. Abu truputį pabendravo, jis (A. M.) pasiūlė važiuoti pas jį išgerti, tačiau J. nesutiko. Kaltinamasis pabrėžė, jog tuo metu tikrai nebuvo vartojęs alkoholio ir minėtas jo pažįstamas gali tai patvirtinti. Grįžęs į namus, pastatė automobilį ir iš karto nuėjo į pavėsinę. Kadangi buvo nusiminęs dėl diagnozuotos onkologinės ligos, nutarė išgerti. Pavėsinėje turėjo pasidėjęs degtinės. Alkoholį gėrė būtent pavėsinėje, prieš pareinant į namus, nes nenorėjo, kad pamatytų žmona. Išgėrė du buteliukus (po 200 ml) degtinės. Išgėrė greitai, vieną buteliuką paskui kito, užtruko vos 5 min. Tada dar pasiėmė alaus butelį, kurį turėjo mašinoje (kada jį buvo nusipirkęs, neatsimena). Kai ėjo uždaryti vartų, pamatė atvažiavusius pareigūnus. Kaltinamojo teigimu, pareigūnai atvyko praėjus 20-30 min. nuo jo sugrįžimo į namus. Pastarieji pasakė, kad yra pranešta, jog jis girtas vairavo, ir nieko nesakę ėmė laužti rankas, sutrenkė jam lūpą. Atsimena, kaip jis klausė pareigūnų, kodėl šie taip su juo elgiasi, jei jis gėrė savo namuose. Nuo pareigūnų niekur nebėgo, šie jo nieko neklausinėjo, dėl ko jis nerodė, kad pavėsinėje yra ką tik išgertos degtinės buteliukai. Paskui žmona pasakojo, kad tuo metu, kai jis 2 paras buvo areštinėje, atvykę pareigūnai apžiūrinėjo jo automobilį, o žmona jiems rodė šiukšlinę su tuščiais degtinės buteliais. Kaltinamojo A. M. teigimu, jis alkoholio kasdien tikrai nevartoja (išgeria per šventes, išeigines, susitikus su draugais, esant kažkokios progoms), to ir negalėtų daryti, kadangi daug metų dirba vairuotoju (yra vairuotojas profesionalas) (b. l. 136-140).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. kaltu taip pat neprisipažino. Pirmos apklausos metu (2019-02-28) teigė 2019-02-27 buvęs Liepkalnio g. esančios parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, po ko važiavo namo. Vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs į savo namo kiemą, išlipo iš automobilio ir, nuėjęs į kieme esančią pavėsinę, išgėrė dvi stiklines 200 ml degtinės. Vairuodamas nevartojo alkoholio, gėrė daugmaž po 2 min., kai baigė vairuoti. Išgėręs degtinę, buvo kieme ir valė sniegą. Staiga atvažiavo policijos ekipažas (po kiek laiko, tiksliai nepasakyti negali). Jam pasakė „kodėl tu išgėręs vairuoji?“, jis jiems atsakė girtas nevairavęs. Kas vyko vėliau, nebeatsimena (b. l. 71). Apklaustas papildomai (2019-03-27 apklausa) kaltinamasis A. M. nurodė kiek daugiau aplinkybių. Pastarasis teigė 2019-02-27, po pietų, laiko tiksliai nežino, jam priklausančiu „Audi“ markės automobiliu atvažiavęs į Liepkalnio g. esančio prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę. Pabrėžė automobilį vairavo blaivus. Į minėtą parduotuvę nėjo, tik susitiko su pažįstamu, sutvarkė reikalus ir važiavo link namų. Pakeliui sustojo prie prekybos centro „Maxima“, esančio Subačiaus g. Parduotuvėje nusipirko maisto produktų, alkoholio nepirko. Išėjęs iš parduotuvės, automobiliu nuvažiavo į namus. Vairuodamas alkoholinių gėrimų taip pat nevartojo. Anot A. M., tą dieną buvo nevalgęs, nemiegojęs. Atvažiavęs į namų kiemą, išlipo iš automobilio ir, iš karto nuėjęs į pavėsinę, išgėrė du buteliukus (po 200 ml) degtinės, 40 laipsnių stiprumo (degtinę susipylė į stiklinę). Gėrė pavėsinėje, iš karto, kai tik išlipo iš automobilio; alkoholį išgėrė per 5 min. Tuščius butelius išmetė į pavėsinėje esančią šiukšlių dėžę, po to iš karto atsidarė butelį alaus (7 laipsnių stiprumo) ir pradėjo gerti. Paklausė kaimyno, ar šis gers su juo alkoholį, tačiau kaimynas atsisakė, dėl ko jis (kaltinamasis) pavėsinėje gėrė vienas. Gerdamas alų, ėjo uždaryti kiemo vartų, kai privažiavo policijos pareigūnai. Iki jų atvažiavimo nuo jo grįžimo į namus buvo praėję maždaug 20 min. Pareigūnai iš karto jam pasakė, jog kažkoks vyras matė, kad jis vairuoja neblaivus, ką jis (A. M.) iš karto paneigė, sakė girtas nevairavęs, o alkoholį vartojęs tik namuose (b. l. 80-81).
Teisme kaltinamojo prašymu apklaustas liudytojas I. N. (I. N.) parodė, jog kaltinamasis A. M. yra jo pažįstamas (žino apie 4-5 metus), kartais susitinka parduotuvėje, gatvėje, yra keletą kartų išgėrę. Atsimena, kai 2019 m., atrodo, vasario mėn., apie 16 val., jam einant iš darbo, pravažiuodamas automobiliu kaltinamasis pasignalizavo ir sustojęs išlipo trumpam pakalbėti. Kalbėjosi ties posūkiu į Ramunių gatvę. A. M. skundėsi sveikata, turėjo bėdų su stuburu, sakė, kad jam nustatė vėžį. Anot liudytojo, dėl stuburo problemų kaltinamasis šlubčioja. Dar siūlė jam kartu išgerti, tačiau jis atsisakė. Pakalbėję porą minučių, išsiskyrė. Kaltinamasis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Liudytojo manymu, A. M. tąsyk buvo blaivus, bent jau jis neužuodė alkoholio kvapo, vizualiai taip pat atrodė negirtas (b. l. 136-140).
Teisme apklaustas liudytojas D. Z. parodė kaltinamojo asmeniškai nepažįstantis, jį žino tik iš matymo (kaip nuolatinį parduotuvės klientą). Liudytojas nurodė dirbantis Subačiaus gatvėje esančioje parduotuvėje „Maxima“ (monitorinėje prie vaizdo stebėjimo kamerų). 2019-02-27 atvyko policijos pareigūnai ir paprašė vaizdo įrašo, sakė, jog buvo gautas skambutis, kad neblaivus asmuo išvažiavo iš parduotuvės aikštelės, vairuotojas neigė vairavęs. Peržiūrėjo vaizdo medžiagą, joje buvo matyti, kaip kaltinamasis išeina iš parduotuvės, sėda į automobilį ir išvažiuoja; taip pat užfiksuota ir tai, jog kitas asmuo skambina. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog iš vaizdo įrašo matė, kad vyriškis atrodė neblaivus, svirduliavo, tačiau tikrai nežino, ar pastarasis buvo vartojęs alkoholio. Teisme liudytojas D. Z. parodė, jog kelias dienas iki įvykio į jo darbo vietą (monitorinę) atėjo kaltinamasis, klausė, ar jis (D. Z.) gavo šaukimą vykti į teismą. Jis pastarajam atsakė šaukimą gavęs. Pokalbis nebuvo ilgas, kaltinamasis jo nieko neprašė, tik pasakė, jog turi problemų dėl klubo sąnario, dėl ko tą dieną taip sunkiai ėjo. Anksčiau su kaltinamuoju asmeniškai nėra bendravęs, šis į monitorinę niekada nėra užėjęs (b. l. 160-165).
Ikiteisminiame tyrime liudytojas D. Z. parodė, kad 2019-02-27, būdamas savo darbo vietoje (parduotuvėje „Maxima“, esančioje Subačiaus g. 116 A, Vilniuje) per vaizdo stebėjimo kamerų įrašus monitoriuje pastebėjo, jog apie 16.49 val. automobiliu ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, atvažiavo iš matymo žinomas nuolatinis parduotuvės klientas (apie 60 m. amžiaus, vilkėjo džinsinę striukę ir juodos spalvos sportines kelnes). Vyriškis automobilį pastatė neįgaliųjų vietoje. Apsipirkęs vyras grįžo į savo automobilį ir, apie 16.58 val. įsėdęs į jį, nuvažiavo link centro pusės. Vyriškis iš pažiūros atrodė neblaivus, kadangi jo judesiai buvo nekoordinuoti, vyras svirduliavo (b. l. 36).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas A. V. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu (dirbo Olandų žiede) iš Budėtojų dalies gavo pranešimą, kad iš Subačiaus gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“ aikštelės išvažiuoja automobilis, vairuojamas galimai neblaivaus asmens. Kadangi automobilis jau išvažinėjo ir iki parduotuvės iškart nebūtų spėję privažiuoti, budėtojas, patikrinęs informaciją, nurodė vairuotojo gyvenamąją vietą, dėl ko buvo nuspręsta važiuoti iškart ten. Gyvenamoji vieta buvo gana netoli nurodytos parduotuvės. Iš karto abu su kolega važiavo nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Privažiavę kiemą, pamatė įvardintą automobilį, iš kurio kaip tik išlipinėjo kaltinamasis ir iškart ėjo link vartų, norėdamas juos uždaryti. Vyriškis buvo neblaivus, svirduliavo, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Pasakius, kad jis yra įtariamas vairavęs neblaivus, kaltinamasis nurodė nevairavęs, tačiau daugiau nieko neaiškino. Jis ėmė stumti juos, keiktis, norėjo šalintis, dėl ko buvo panaudotos spec. priemonės. Beveik iš karto iš namo atbėgo moteris (prisistatė kaip esama ar tai buvusi vyriškio sutuoktinė), kuri dar beeidama iš tolo šaukė, jog kaltinamasis nuolat girtas važinėja, pagaliau prisivažinėjo. Jokio pirkinių maišelio kieme nematė. Kas liečia alkoholį, tai išlipus kaltinamajam iš automobilio jis butelio neturėjo, tačiau, kai jį vėliau sodino į tarnybinį automobilį, vyras pasilenkė ir ėmė bėgti alus. Sprendžia, jog pastarasis alaus butelį turėjo įsikišęs į vidinę striukės kišenę (b. l. 160-165).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė 2019-02-27, apie 17.03 val., dirbdamas su vyriausiuoju patruliu A. D. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Subačiaus g. 116 A liudytojas matė, kaip iš prekybos centro „Maxima“ išėjo stipriai neblaivus vyras ir atsisėdęs prie automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo nuvažiavo centro link. Važiuojant link minėto adreso, iš budėtojo gavo informaciją, kad „Audi“ vairuotojas registruotas (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė važiuoti tuo adresu. 2019-02-27, apie 17.10 val., atvažiavę į (duomenys neskelbtini), namo kieme pamatė stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik ką iš vairuotojo vietos išlipusį ir einantį uždaryti vartų vyrą, kurį jie pasikvietė pabendrauti. Bendraujant matė, kad vyras akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pareiškus įtarimus dėl jo vairavimo esant neblaiviam, vyras staiga pradėjo šalintis nuo jų, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, stumdydamasis ir muistydamasis rankomis norėjo ištrūkti ir pabėgti. Į jų perspėjimus nustoti tai daryti nereagavo, dėl ko buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir uždėti antrankiai. Tuomet prie jų priėjo N. M., kuri patvirtino mačiusi, kaip minėtas vyras vairavo automobilį, įvažiavo į kiemą ir kaip buvo jų sulaikytas. Vyras sakė „ką aš negaliu gerti namie, čia mano teritorija“, dėl gėrimo už vairo jis nieko nesakė. Vyras vietoje savo asmens tapatybės nenurodė bei atsisakė būti patikrintas dėl girtumo. Asmuo buvo pristatytas į 2 PK, kur jam 2019-02-27, 17.47 val., nustatytas 2.55 prom. girtumas. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. M., kuris vėliau buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (b. l. 46-47). Tokie liudytojo A. V. parodymai atitinka jo tarnybinio pranešimo turinį (b. l. 10). Pažymėtina, jog tapačios įvykio aplinkybės užfiksuotos ir A. V. kolegos, kartu į vietą atvykusio vyriausiojo patrulio A. D., tarnybiniame pranešime (b. l. 9).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja N. M. parodė, jog kaltinamasis yra buvęs sutuoktinis. Nors jie išsiskyrė dar 2003 m., tačiau gyvena tame pačiame bute, perpus apmoka komunalinius mokesčius. Kiek atsimena iš įvykio dienos, jai grįžus iš darbo (po 17 val.) vyro namuose nebuvo, kieme nebuvo ir jo automobilio. Suprato, kad A. M. nėra, girdėjo, kaip šis iš vakaro tarėsi su draugu vykti žvejoti. Tvarkydamasi namuose, išgirdo, kaip suūžė mašina, ji priėjusi prie lango pasižiūrėjo. Pamatė, kaip A. M. įvažiavo į kiemą; nieko neįprasto nepamatė, jis, kaip ir įprastai, įvažiavo atbuline eiga. Daugiau nieko nebestebėjo, darbavosi toliau; to momento, kada vyras išlipo iš automobilio nematė. Daugmaž po 15 min. vėl nuėjo pažiūrėti pro langą, pamatė, jog vyras vaikšto po kiemą, ėjo nuo malkinės. Suprato, kad buvo užėjęs į vidų, nes matė atidarytas malkinės duris. Prie krūmo (šalia pastatyto automobilio) buvo padėtas maišelis su pirkiniais. Tada ji vėl nuėjo darbuotis. Praėjus kokių 10 min. minučių, dar kartą nuėjo prie lango ir pamatė kieme stovinčius policijos pareigūnus. Nesuprasdama, kas vyksta, išėjo į lauką, klausė pareigūnų, kas atsitiko. Pareigūnai ją informavo, jog buvo gautas pranešimas, kad jos vyras vairavo neblaivus. Liudytojos teigimu, A. M. niekada nesėsdavo prie vairo išgėręs. Jis alkoholį pavartodavo, tačiau neblaivus niekada nevairuodavo. Tą dieną, kai ji išėjo į kiemą, matė, kad A. M. turėjo rankoje alaus butelį ir gėrė (tiksliau butelį buvo įsikišęs į rankovę). Liudytojos teigimu, vėliau, kai A. M. išsivežė pareigūnai, ji buvo užėjusi į malkinę, rado joje tuščių butelių (0,5 l talpos butelį nuo degtinės, taip plastikinius alaus butelių). Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 33), liudytoja N. M. negalėjo paaiškinti, kodėl tąkart apklausiama nurodė visai skirtingas aplinkybes. Taip pat negalėjo pasisakyti ir dėl savo pačios rašyto paaiškinimo turinio (b. l. 31), kuris skiriasi nuo teisme duotų parodymų (b. l. 160-165).
Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja N. M. parodė, jog kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis. Abu kartu gyvena viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini). A. M. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dažnai girtas sėda už vairo ir vairuoja savo automobilį ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-02-27, apie 17.05 val., jai sugrįžus iš darbo namo, juose A. M. dar nebuvo (kieme nestovėjo ir pastarojo automobilis). Tą pačią minutę pro langą pamatė, kaip kaltinamasis automobiliu įvažiuoja į kiemą. Iš automobilio šis iš karto nelipo. Netrukus, maždaug už 5 minučių, pamatė, kaip į kiemą įvažiuoja policijos automobilis. A. M. išlipo iš savo automobilio labai girtas ir svirduliuodamas pradėjo bėgti nuo policijos pareigūnų. Bėgdamas šaukė ją vardu, prašė gelbėti. Tuomet policijos pareigūnai jį sulaikė ir įsodino į tarnybinį automobilį (b. l. 33).
Byloje esančiame 2019-02-27 rašytiniame paaiškinime liudytoja N. M. nurodė mačiusi, kaip (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); iš vairuotojo vietos išlipo vyras, kurį iš karto sulaikė atvažiavęs policijos ekipažas. Minėtas vyras yra A. M. (b. l. 31).
Teisme apklausta kaip liudytoja J. L. (vyresnioji tyrėja) parodė, jog N. M. apklausa vyko įprastine tvarka, pats procesinis veiksmas atliktas liudytojos namuose. Prieš apklausą liudytojai buvo išaiškintos teisės, taip pat ir teisė neduoti parodymų prieš šeimos narį (buvo žinoma, jog liudytoja ir įtariamasis yra kartu gyvenantys buvę sutuoktiniai). N. M. sutiko duoti parodymus. Apklausos metu papasakojo jai žinomas aplinkybes, atsakė į tyrėjos patikslinančius klausimus. Baigus apklausą, perskaitė protokolą, pastabų neturėjo, pasirašė. Liudytoja J. L. kategoriškai paneigė nurodžiusi ar patarinėjusi, kokius parodymus turi duoti N. M. Parodymų turinys užrašytas pagal liudytojos N. M. žodžius. Taip pat J. L. pažymėjo, jog apklausos metu N. M. nebuvo susijaudinusi, viską pasakojo ramiai (b. l. 175-181).
Byloje esančiame liudytojo S. B. apklausos protokole užfiksuota, kad 2019-02-27, apie 17.00 val., jis (S. B.) buvo parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, Subačiaus g. 116A. Stovėdamas eilėje prie kasos, pamatė priešais iš matymo jam pažįstamą vyrą, kuris pirko alkoholį (nepamena, kokį tiksliai). Nusipirkęs prekes, liudytojas ėjo iš parduotuvės, priekyje ėjo minėtas vyras. Anot S. B., buvo matyti, kad vyriškis yra galimai neblaivus. Išėjęs į lauką, pamatė, kaip tas pats vyras atsisėdo į automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojo vietą) ir pradėjo važiuoti. Tuomet liudytojas paskambino Bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie įvykį. Vyro ir jo automobilio po skambučio nesekė (b. l. 43-44).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2019-03-07 rašte Nr. 41D(V)-492 nurodytas telefono numeris, iš kurio buvo skambinta į BPC dėl įvykio Subačiaus g. 116A, Vilniuje (b. l. 50).
Žemesnės instancijos teismas
2019-03-19 objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro gauti 2 vnt. garso įrašų - 2019_02_27_17-00-05_25.07 ir 2019_02_27_17-00-36_25.01. Pirmame garso įraše „2019_02_27_17-00-05_25.07“ reikšmingos informacijos nėra, antrame įraše „2019_02_27_17-00-36_25.01“ girdimas pokalbis, kurio metu kalba Bendrojo pagalbos centro darbuotojas ir pranešėjas (vyriškis), pokalbių turinys užfiksuotas minėtame apžiūros protokole (b. l. 51-52).
2019-02-27 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie parduotuvės ,,Maxima“, Vilniuje, Subačiaus g. 116 A. Artimiausia stovėjimo vieta prie parduotuvės įėjimo yra neįgaliojo vieta. Aikštelė yra tarp parduotuvės pastato ir Subačiaus gatvės. Į aikštelę yra nukreiptos dvi vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant parduotuvės pastato. Vaizdo kameros yra iš abiejų įėjimo pusių. Nuo aikštelės link parduotuvės įėjimo veda laiptai. Kitų objektų ar detalių, reikšmingų bylos nagrinėjimui, neužfiksuota. Pridėtos nuotraukos (b. l. 13-16).
2019-03-06 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti D. Z. pateikti vaizdo įrašai (4 vnt.). Vaizdo įrašuose Nr. 1 „VID_20190227_210905“, trukmė 00:00:34 val. nuo 00:00:00 iki 00:00:34, ir Nr. 2 „VID_20190227_211020“, trukmė 00:00:22 val. nuo 00:00:00 iki 00:00:22, matyti, kaip sidabrinės spalvos automobilis „Audi“ parkuojasi automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Maxima“, įsikūrusioje Subačiaus g. 116A, Vilniuje. Vaizdo įraše Nr. 3 „VID_20190227_211050“, trukmė 00:01:19 val. nuo 00:00:00 iki 00:00:43, matyti, kaip „Audi“ markės automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie tos pačios „Maxima“ parduotuvės. Nuo 00:00:43 iki 00:00:50 matyti, kaip automobilio „Audi“, stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „Maxima“ parduotuvės Vilniuje, Subačiaus g. 116A, išlipa vyras, dėvintis mėlynos spalvos striukę. Nuo 00:00:50 iki 00:01:19 matyti, kaip vyras, dėvintis mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos kelnes, eina į parduotuvę. Iš įrašo matyti, kad vyro žingsniai ir judesiai nėra koordinuoti, jam lipant laipteliais sunku išlaikyti pusiausvyrą; užfiksuota, jog vyriškis įeina į parduotuvę. Vaizdo įraše Nr. 4
„VID_20190227_211234“, trukmė 00:01:48 val. nuo 00:00:00 iki 00:00:10, matyti, kaip mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos kelnes vilkintis vyras išeina iš parduotuvės. Nuo 00:00:10 iki 00:00:50 užfiksuota, kaip tas pats vyras atsirakina ir atsisėda į „Audi“ markės automobilį; paskui vyrą iš parduotuvės išėjęs kitas vyras (žilų plaukų, dėvintis šviesią striukę), kuris minėtą laikotarpį stebi sidabrinės spalvos „Audi“ markės automobilio vairuotojo veiksmus, pažiūri į automobilio valstybinius numerius. Nuo 00:00:50 iki 00:01:48 matyti, kaip vyras, vilkėjęs šviesią striukę, praeina ir vėl grįžta į automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau jau naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu. Tuo tarpu sidabrinės spalvos „Audi“ automobilis išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės (b. l. 40-41).
Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 rodmenimis nustatyta, kad 2019-02-27, 17.47 val., A. M. nustatytas 2,55 promilės girtumas (b. l. 53-54).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2074/2019(01) nurodyta, jog A. M. kraujyje, paimtame 2019-02-27, 18.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,01 promilės etilo alkoholio (b. l. 56).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė „Audi“ markės automobilio (1995 m. gamybos) kaina Lietuvoje be PVM yra 1 107 Eur (b. l. 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino A. M. pareikštas kaltinimas dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam. Pats kaltinamasis A. M. viso proceso metu kategoriškai nepripažino savo kaltės ir tikino jokios nusikalstamos veikos nepadaręs. Kaltinamojo proceso metu duoti parodymai yra detaliai išdėstyti įtariamojo apklausų, taip pat teismo posėdžio protokoluose (b. l. 71, 80-81, 136-140), galiausiai išdėstyti ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl iš naujo pažodžiui nekartotini. Esminis kaltinamojo išsakytas argumentas yra tas, jog, anot pastarojo, jis automobilį vairavo, būdamas blaivus. Alkoholį vartojo vėliau, kai grįžo į namus. Išlipęs iš automobilio, iškart nuėjo į pavėsinę, kur išgėrė 2 buteliukus po 200 ml degtinės. Teigia buvęs susinervinęs, kadangi prieš keletą savaičių sužinojo apie jį užklupusią onkologinę ligą. Išgėręs degtinę, ėjo uždaryti vartus, kai atvažiavo policija (pareigūnai pasirodė praėjus 20-30 min., nuo jo sugrįžimo į namus) (b. l. 136-140). Tenka pastebėti, jog nepaisant nuoseklios kaltės neigimo pozicijos, A. M. duodami parodymai proceso eigoje nebuvo pilnai tapatūs. Antai, pastarasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog, pavėsinėje išgėręs degtinę, dar atsikimšo alaus butelį ir klausė, ar kaimynas (vardo ir pavardės neįvardino) gers su juo. Kaimynui nesutikus, pats toliau liko sėdėti pavėsinėje ir gėrė alų vienas (b. l. 80-81). Tuo tarpu apklausiamas teisme A. M. ėmė pasakoti, kad, tai bevažiuodamas automobiliu į namus, pakeliui (duomenys neskelbtini) sutiko iš darbo einantį pažįstamą I. N., su kuriuo išlipęs trumpai pakalbėjo ir kuriam siūlė važiuoti pas jį į namus išgerti, tačiau I. N. atsisakė (b. l. 136-140). Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Įrodinėdamas kaltinamojo A. M. kaltę teismas remiasi liudytojų parodymais, byloje esančiais garso bei vaizdo įrašais, girtumą patvirtinančiais įrodymais, kitais duomenimis (įvykio vietos apžiūros protokolu, išrašu iš BIRT ataskaitų žiūryklės). Visų pirma iš byloje esančio garso įrašo, kuris apžiūrėtas 2019-03-06 apžiūros protokolu, o pats įrašas tiesiogiai išklausytas teisiamajame posėdyje, matyti, kaip pašalinis asmuo (S. B.) praneša apie tai, jog galimai neblaivus asmuo, išėjęs iš parduotuvės, sėdo į „Audi“ markės automobilį, kurio valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir nuvairavo (b. l. 51, pats įrašas patalpintas kompaktiniame diske). Iš kaip liudytoju apklausto S. B. apklausos protokolo matyti, jog liudytojas analogišką aplinkybę apie galimą neblaivų vairuotoją nurodė ir apklausos metu (b. l. 43-44). Kadangi S. B. teisme nebuvo apklaustas, pastarojo parodymų teismas atskirai nevertina ir atsižvelgia į juos tik bendrame bylos įrodymų kontekste. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kaip A. M. kaltinime nurodytu automobiliu atvyksta į prekybos centrą. Išlipęs iš automobilio, nueina į prekybos centrą, o, išėjęs iš jo, sėda į tą pačią transporto priemonę ir atbuline eiga išvažiuoja iš stovėjimo vietos. Kaltinamojo judesiai, eisena nekoordinuoti, pastarajam sunku išlaikyti pusiausvyrą. Taip pat įraše užfiksuota, kaip kitas iš parduotuvės išėjęs vyriškis, stebėdamas „Audi“ automobilio vairuotoją, ima skambinti mobiliojo ryšio telefonu (b. l. 40-41, vaizdo įrašai yra atskirame kompaktiniame diske). BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad pranešimas apie galimą neblaivaus asmens vairavimą gautas 2019-02-27, 17.03 val., pareigūnai į vietą, t. y. kaltinamojo gyvenamąjį adresą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko 2019-02-27, 17.18 val. (b. l. 8) (sprendžiant pagal laikino sulaikymo protokolą, pareigūnų atvykimas galėjo būti netgi dar anksčiau – 17.10 val.). Vadinasi, nuo to momento, kada kaltinamasis pajudėjo iš prekybos centro iki atvyko policijos pareigūnai praėjo nuo 7 iki 15 min. Tokia laiko trukmė (skaičiuojant net ir ilgiausią laiką – 15 min.) yra akivaizdžiai nepakankama kaltinamojo įvardintoms aplinkybėms įvykti, t. y. parvažiuoti iki namų, pakeliui esą dar pabendrauti su sutiktu pažįstamu I. N. (pokalbis truko nuo poros iki penkių minučių), grįžus kieme pavėsinėje spėti išgerti net 400 ml degtinės, maža to, atsikimšti alaus butelį ir sugebėti išgerti kažkiek dar ir šio alkoholinio gėrimo. Pakankamai akivaizdu, jog kaltinamasis duoda ne tikrovę atitinkančius parodymus, o tiesiog išsako aplinkybes, tokiu būdu mėgindamas paneigti kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad A. M. tyrimo pradžioje aiškino, jog, namuose išgėręs degtinę, ėjo valyti sniegą, būtent tuo metu esą pasirodė policijos pareigūnai. Kitoje apklausoje valęs sniegą jau nebetvirtino, tačiau teigė kalbėjęs su kaimynu ir siūlęs jam išgerti alaus (siūlė po to, kai jau buvo išgėręs degtinę). Teisme, kaip minėta, buvo įvardinta dar kita aplinkybė, t. y. pakeliui namo vykęs pokalbis su I. N. Kaltinamojo prašymu teisme apklaustas liudytojas I. N. tikino bendravęs su kaltinamuoju, nurodė esą pastarasis (A. M.) nebuvo girtas, nejuto nuo jo jokio alkoholio kvapo (b. l. 136-140). Anksčiau išdėstytų aplinkybių kontekste teismas kritiškai vertina liudytojo I. N. parodymus. Kaip galima suprasti, toks asmuo, apie kurį viso ikiteisminio tyrimo metu nė nebuvo užsiminta (2019-03-27 apklausoje A. M. minimas kaimynas ir liudytojas I. N. niekaip negali būti tas pats asmuo, kadangi aiškiai nesutampa nurodytos esminės bendravimo aplinkybės), kaltinamojo buvo įvardintas, tikintis pagrįsti gynybinę versiją, jog vairavimo metu A. M. buvo blaivus, ką liudytojas neva nesunkiai galėjo nuspręsti pagal veidą, išvaizdą, kvapo nebuvimą ir pan. Kita vertus, anksčiau nurodytos aplinkybės dėl byloje užfiksuoto laiko aiškiai paneigia kaltinamojo parodymus, kad pareigūnai pasirodė ne anksčiau nei 20-30 min. nuo jo sugrįžimo į namus.
Paneigdamas kaltinamojo A. M. parodymus, kad pastarasis, sugrįžęs į namus pavėsinėje alkoholio (degtinės) nevartojo, o apsvaigęs dar buvo iki grįžimo namo, t. y. neblaivus vairavo transporto priemonę, teismas remiasi liudytojo A. V. parodymais. Iš liudytojo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, jog A. V. parodė, jog pagal budėtojo įvardintą transporto priemonės registravimo vietą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, jog kaltinamasis tik ką išlipo iš automobilio ir ėjo uždaryti vartų. Liudytojas teisme pasakojo pats tiesiogiai matęs, kaip kaltinamasis išlipo iš automobilio, po ko iš karto pradėjo eiti link vartų (b. l. 160-165). Ši aplinkybė yra itin reikšminga, kadangi ji patvirtina, jog kaltinamasis buvo ką tik parvažiavęs į kiemą, iš automobilio dar net nespėjęs išlipti. Toliau sekęs kaltinamojo elgesys (bandymas šalintis, vengimas būti sulaikytam, stumdymasis, mosikavimasis, bandant pabėgti), apie kurį parodymuose pasakojo A. V., tik papildomai rodo, jog kaltinamasis, kuris būdamas neblaivus vairavo automobilį, parvažiuodamas juo iki namų, pamatęs pareigūnus, turėjo akivaizdų tikslą pasišalinti, tokiu būdu tikintis išvengti atsakomybės. Jeigu A. M. alkoholį būtų vartojęs namuose ir neblaivus automobilio nevairavęs, tikėtina, kad ir jo veiksmai, išvydus kieme pareigūnus, būtų kur kas kitokie, nei noras kuo greičiau pasišalinti.
Reikšmingais laikytini ir liudytojos N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiama ikiteisminiame tyrime N. M. parodė, kad įvykio dieną, apie 17.05 val., sugrįžusi namo iš darbo, pro langą pamatė, kaip kaltinamasis automobiliu įvažiavo į kiemą ir iš karto iš jo nelipo. Netrukus, daugmaž po 5 min., pamatė į kiemą įvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį. Tuomet A. M. išlipo iš automobilio, buvo matyti, kad pastarasis labai girtas, svirduliuodamas ėmė bėgti nuo pareigūnų, o bebėgdamas šaukė ją vardu, prašydamas gelbėti, padedant pabėgti. Tuo pačiu liudytoja pažymėjo, kad buvęs sutuoktinis yra piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais, dažnai sėda girtas už vairo ir, būdamas tokioje būsenoje, vairuoja automobilį (b. l. 33). Teisme liudytoja šių parodymų išsižadėjo ir nurodė kur kas kitokias aplinkybes, t. y. parodžiusi, jog matė, kaip kaltinamasis automobiliu įvažiavo į kiemą, tikino nestebėjusi, kaip šis iš transporto priemonės išlipo. Anot liudytojos, kai ji antrą kartą priėjo prie lango, kas esą buvo po kokių 15 min. nuo kaltinamojo sugrįžimo į namus, matė, kaip A. M. vaikšto po kiemą, matė einantį nuo malkinės. Užfiksavo, kaip kieme prie krūmo, augančio šalia pastatyto automobilio, buvo padėtas pirkinių maišelis. Kai dar po kokių 10 min. priėjo pasižiūrėti per langą, pamatė kieme stovinčius pareigūnus, dėl ko labai nustebo. Išėjusi į lauką, klausė pareigūnų, kas vyksta, o šie jai paaiškino, kad A. M. vairavo neblaivus, kas jai buvo staigmena (b. l. 160-165). Nors N. M. ir atsisakė ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, teismas vis dėlto kaip teisingais vadovaujasi būtent 2019-02-27 apklausoje duotais parodymais (b. l. 33). Teisme N. M. iš esmės negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių taip kardinaliai pakito jos parodymai. Pastaroji bandė nerišliai sakyti esą gal tiesiog kažką ne taip pasakė tyrėjai, gal buvo pikta dėl A. M. (tiesa, taip ir neaišku, kokiu pagrindu) ir pan. Aiškindamasis prieštaravimus tarp liudytojos N. M. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisiamojo posėdžio metu, teismas apklausė liudytojos apklausą atlikusią tyrėją J. L. Ši liudytoja kategoriškai patvirtino, jog apklausos protokole užfiksuotas parodymų turinys buvo surašytas būtent pagal N. M. žodžius (liudytojai laisvai pasakojant žinomas aplinkybes, taip pat atsakant į patikslinančius klausimus), J. L. liudytojai nei nurodė, nei patarė, ką ši turi nurodyti. Surašius apklausos protokolą, N. M. tekstą perskaitė, pasirašė specialiame priede, jokių pastabų neturėjo, ką objektyviai patvirtina byloje esantis proceso veiksmo protokolo specialus priedas (b. l. 34). Liudytoja J. L. pažymėjo, kad prieš apklausą N. M. buvo išaiškintos teisės, be kita ko, ir neduoti parodymų prieš šeimos narį, kas taip pat objektyviai atsispindi teisių ir pareigų išaiškinimo protokole (b. l. 32). N. M. nepasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus, sutiko būti apklausiama, davė parodymus, kurie buvo užfiksuoti jos apklausos protokole. J. L. teigimu, liudytoja nebuvo susinervinusi, parodymus davė ramiai, ką ši nurodė, tą ji (J. L.) užrašė (b. l. 175-181). Taigi teismas neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais N. M. parodymais, juo labiau, kad teisme apklaustas A. V. kategoriškai patvirtino, jog į lauką išbėgusi N. M. dar iš tolo rėkė, kad A. M. pagaliau girtas prisivažinėjo. Atėjusi pasakė, jog kaltinamasis namo parvairavo prieš pasirodant pareigūnams, kas kaip tik ir atitinka liudytojos ikiteisminiame tyrime duotiems parodymams. Beje, N. M. dar prieš apklausą pati ranka rašė rašytinį paaiškinimą, kuriame taip pat nurodė, kad netrukus po to, kai A. M. parvažiavo į namus, tik išlipusį iš automobilio jį sulaikė atvykę policijos pareigūnai (b. l. 31). Tokiu būdu teismas kaip teisingais vadovaujasi liudytojos N. M. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kurie paneigia, jog sugrįžęs į namus kaltinamasis pavėsinėje vartojo alkoholį. A. M. iki atvykstant pareigūnams iš automobilio išlipęs nebuvo, pareigūnai kaltinamojo kieme pasirodė netrukus po to, kai pastarasis automobiliu sugrįžo į namus. Galima manyti, jog liudytoja N. M. teisme pakeitė parodymus, tikėdamasi palengvinti savo buvusio sutuoktinio teisinę padėtį. Nors jos ir kaltinamojo santuoka yra pakankamai seniai nutraukta, tačiau abu gyvena tame pačiame būste, A. M. apmoka dalį komunalinių paslaugų, todėl liudytoja yra suinteresuota, jog kaltinamasis neprarastų teisės vairuoti, o tuo pačiu ir darbo šaltinio bei pajamų. Galima spręsti, kad N. M. parodymai, kuriuos ši davė teisme, buvo priderinti prie kaltinamojo parodymų. Matyt, neatsitiktinai liudytoja teisme pasakojo mačiusi, kaip esą A. M. ėjo nuo malkinės (pavėsinės) pusės, vėliau, apžiūrėjusi pavėsinę, ji neva rado tuščią degtinės butelį ir pan. Tiesa, galima pastebėti, jog ne visos detalės buvo suderintos ir, priešingai kaltinamojo parodymams, kuriuose šis teigė išgėręs du degtinės buteliukus po 200 ml, kuriuos išmetė į pavėsinėje esančią šiukšlinę, N. M. teigė radusi ne du nurodytos talpos buteliukus, o vieną tuščią 0,7 l talpos butelį nuo degtinės.
Atsižvelgiant į byloje esantį vaizdo įrašą, iš kurio objektyviai matyti, jog kaltinamasis eina svirduliuodamas ir sunkiai išlaiko pusiausvyrą, kas gali būti vieni iš požymių, rodančių asmens neblaivumą, gynyba daug dėmesio skyrė argumentams, siekiant įtikinti, jog kaltinamojo eisena ir judesiai buvo paveikti sveikatos sutrikimų. Kaltinamasis akcentavo, kad įvykio metu jam buvo sulaužyti šonkauliai, diagnozuotos stuburo problemos, galiausiai keletą dienų iki įvykio sužinojo sergantis onkologine liga. Tuo tikslu į bylą buvo pateikta visa eilė medicininių dokumentų, iš kurių galima matyti, jog kaltinamajam išties yra nustatyta nemažai sveikatos sutrikimų, kurių dalis diagnozuoti dar nuo 2014 m. (stuburo ašies deformacija, tarpslankstelinių diskų osteochondrozė, klubakaulio entezopatija, atliktas klubo sąnario endoprotezavimas ir kt.) (b. l. 95-105, 151-159, 172-173). Tiek anksčiau nustatyti sutrikimai, tiek objektyvūs duomenys dėl šonkaulių lūžių (IX šonkaulis lūžęs dar 2018 m. lapkričio mėn., kitas šonkaulio (dešinės pusės) lūžis – 2019 m. vasario mėn.), juo labiau diagnozuotas piktybinis prostatos navikas, anksčiau analizuotų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo tikėti, jog kaltinamojo svirduliavimas vyko dėl įvardintų sveikatos bėdų. Judėjimo apsunkinimas dėl šonkaulio pažeidimo, be abejonės, yra galimas, tačiau vaizdo įraše matomas svirduliavimas ir judesių nekoordinavimas vargiai susijęs su kaltinamojo sveikata. Kita vertus, byloje yra pakankamai įrodymų, kuriuos teismas ankstesniais motyvais aptarė ir įvertino ir kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus. Tikslinga atkreipti dėmesį į kaltinamojo pastangas bei aktyvų suinteresuotumą įtikinti neva jis judesių nekoordinavo dėl sveikatos. Teisme apklaustas liudytojas D. Z. pripažino, jog likus keletui dienų iki teismo posėdžio, kuriame jis (D. Z.) turėjo būti apklausiamas, pas jį į monitorinę, kurioje yra liudytojo darbo vieta, atėjo kaltinamasis, kuris klausinėjo, ar D. Z. gavo šaukimą, po ko ėmė guostis, jog tąkart blogai vaikščiojo, kadangi jam buvo atlikta klubo sąnario operacija. Tuo pačiu liudytojas pažymėjo, jog anksčiau su kaltinamuoju jokių santykių nepalaikė, pastarasis niekada nesilankė monitorinėje (b. l. 160-165). Toks kaltinamojo elgesys rodo norą paneigti vaizdo įraše objektyviai matomą vaizdą, leidžiantį įtarti, jog įraše užfiksuotas kaltinamasis galimai yra neblaivus (D. Z., matydamas nekoordinuotus judesius ir svirduliavimą, kaip tik ir išreiškė manymą, kad kaltinamasis buvo neblaivus) ir tik dar labiau sustiprina pagrindą netikėti teiginiais, jog sveikatos būklė buvo ta priežastis, dėl kurios kaltinamasis eidamas svirduliavo. Primintina, kad pirmos apklausos metu A. M. buvo nurodęs, kad namuose kieme ėjo kasti sniegą, kas yra nesuderinama su jo vėlesniuose parodymuose išsakytais teiginiais dėl prastos sveikatos būklės (greičiausiai dėl to kaltimasis vėliau jau nebeminėjo kasęs sniegą).
Taigi byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis į namus parvažiavo, vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Sugrįžęs A. M. namo pavėsinėje (malkinėje) nesilankė ir ten alkoholio nevartojo. Pastarasis alkoholį buvo pavartojęs dar iki važiavimo ir vairavo jau būdamas apsvaigęs. Neblaivumą patvirtina alkotesterio rodmenys bei specialisto išvada (b. l. 53, 54, 56). Neatmestina galimybė, jog pastatęs automobilį namo kieme bei tą pačią minutę išsyk neišlipdamas iš automobilio, kaltinamasis galėjo dar kažkiek išgerti su savimi turėto alaus (A. V. ir N. M. parodymais nustatyta, jog kaltinamasis turėjo pradarytą alaus butelį), tačiau konstatuotą girtumą nulėmė būtent iki vairavimo išgertas alkoholis. Tai, jog patikrinus A. M. kraują, jame buvo nustatytas didesnis etilo alkoholio kiekis nei patikrinus alkotesteriu (atitinkamai 3,01 prom ir 2,55 prom.) neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai ir niekaip nepatvirtina kaltinamojo parodymų esą alkoholis buvo suvartotas namuose, prieš atvykstant pareigūnams, kas akivaizdžiai paneigta surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaltinamojo A. M. kaltė nekelia jokių abejonių ir yra pilnai įrodyta, nusikalstama veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl bausmės
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: A. M. praeityje neteistas (b. l. 88), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 89-90), šiuo metu nedirbantis, atsižvelgtina į sveikatos būklę, konstatuotą neįgalumą (b. l. 95-105, 151-159, 172, 172), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, tai, jog kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, įvertinus jo sveikatos būklę, teismas laiko esant tikslinga nustatyti ženkliai ilgesnį laikotarpį baudai savanoriškai sumokėti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamasis A. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę stipriai apgirtęs, kas rodo didelį jo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie A. M. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, juo labiau, kai nusikalstama veika padaryta mieste, darbo dienos pabaigoje, esant intensyviam eismui. Kaltinamasis yra įvykdęs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kelios paskirtos nuobaudos yra tebegaliojančios. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei BK 68 straipsni 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas nustatytinas lygus nurodytos poveikio priemonės taikymo vidurkiui (taikytina iki 2019-04-01 galiojusio BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija)
Kaltinamasis A. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas iš esmės visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Analizuotinu atveju nekyla abejonių, kad A. M. vairuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad vykdydamas teisingumą teismas turi turėti galimybę tam tikromis sąlygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, esant svarbioms tokio sprendimo priėmimo sąlygoms. Toks sprendimas gali būti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra aiškiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų akivaizdžiai nenustatyta. Suprantama, kad netekęs transporto priemonės kaltinamasis patirs daug nepatogumų, tuo pačiu nukentės finansiškai, tačiau šios aplinkybės visgi nėra pagrindas laikyti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, įvykdytai esant stipriam apsvaigimui nuo alkoholio. Pabrėžtina, kad skirtinos baudos dydį teismas nustatė labiau artimą minimumui.
Dėl į bausmę įskaitytino laiko, kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019-02-27, 17.10 val., iki 2019-02-28, 14.31 val. (b. l. 58, 73). Laikinojo sulaikymo laikas (vieną diena) įskaitytinas į bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 83, 85), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, A. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“.
Kadangi automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 25) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kompaktiniai diskai (2 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla (kompaktiniai diskai sudėti į voką, kuris prisegtas prie bylos tomo galinio viršelio).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), ir paskirti jam 70 MGL (3 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-02-27, 17.10 val., iki 2019-02-28, 14.31 val., t. y. vieną dieną, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, jog A. M. (A. M.) paskirta galutinė 68 MGL (3 400 eurų) dydžio bauda.
Nustatyti 14 (keturiolikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. M. (A. M.) baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2019 m. vasario 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti A. M. (A. M.) priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.
Baudžiamojoje byloje saugomą A. M. (A. M.) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į prie bylos esantį voką), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kompaktinius diskus (2 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla (kompaktiniai diskai sudėti į voką, kuris prisegtas prie bylos tomo galinio viršelio).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.