Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei V. L. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, trečiasis asmuo – R. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo V. L. ieškinys atsakovei V. L., kuriuo prašoma pripažinti, kad ieškovas V. L. nėra nepilnamečio vaiko N. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Nurodė, kad santuoką su atsakove sudarė (duomenys neskelbtini), santuoka nėra oficialiai nutraukta, tačiau ieškovas ir atsakovė kaip šeima negyvena nuo 2018 m. birželio 1 d. , atsakovė ir trečiasis asmuo R. B. kartu pradėjo gyventi 2018 m. liepos mėnesį ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros. Kadangi mergaitės gimimo metu šalys buvo oficialiai susituokę, ieškovas tik tuo pagrindu įrašytas mergaitės tėvu. Ieškovas nebendrauja su atsakovės nepilnamečiu vaiku, kuris kaip savo tėvą pripažįsta trečiąjį asmenį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Apsilankymo atsakovės ir trečiojo asmens namuose metu N. L. dėl mažo amžiaus išklausyta nebuvo, glaudėsi prie atsakovės ir trečiojo asmens R. B.. R. B. nurodė, kad N. L. yra jo biologinė dukra, jis ja rūpinasi, prižiūri ir išlaiko.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. L. palaikė ieškinį. Nurodė, kad nuo 2018 metų su atsakove negyvena, vaiko niekada nematė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Agnė Artamonova pateikė išvadą, kad ieškinys atitinka vaiko interesus. Vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, atliekančius savo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nenutraukta, todėl N. L. gimimo įraše tėvu nurodytas ieškovas V. L. (CK 3.140 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nėra ir negali būti biologinis N. L. tėvas. Atsakovė šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino. Teismo posėdžio metu taip pat pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad nuo 2018 metų šalys kartu negyvena, su ieškovu nesimato ir nebendrauja.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba davė išvadą, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškinio tenkinimui, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažįsta, jog ieškovas nėra biologinis N. L. tėvas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, taip pat vienas kitą patvirtinančius šalių paaiškinimus apie jų bendravimą, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas nuginčyti tėvystę yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pripažintina, kad ieškovas V. L. nėra N. L. biologinis tėvas, o N. L. nėra jo dukra (CPK 185 straipsnis, CK 3.149 straipsnis).

Atsakovė nurodė, kad R. B. yra biologinis N. L. tėvas. R. B. teismo posėdžio metu patvirtino šią aplinkybę, nurodė, kad augina ir rūpinasi mergaitė, planuoja pripažinti tėvystę. Teismo vertinimu, tokiu būdu nepilnametės interesai turėti tėvą, žinoti savo kilmę, su tėvus puoselėti socialinius ryšius nebus pažeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas iš atsakovės priteisti jo bylinėjimosi išlaidų neprašė, todėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Šioje byloje susidarė 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės V. L. valstybei (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 394-399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra jo dukra.

Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,92 Eur (septyniolika eurų ir 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kuri yra įregistravusi vaiko gimimą, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.