Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo 159-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui 159-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas skundžiamame sprendime nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai įvertino pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes. Ieškovas nurodė, kad skola nesumokėta iki ieškinio padavimo teismui dienos, nors atsakovas 2015-03-16 pranešime teismui pateikė įrodymus, jog visiškai atsiskaitė su ieškovu pagal sąskaitas PVM sąskaitas faktūras: 2014-02-08 VAS Nr.00591472, 2014-03-31 VAS Nr. 00597604 ir 2014-04-30 VAS Nr. 00604699, bei teismo posėdžio metu paprašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Tačiau teismas priėmė patikslintą ieškinį, kuriame nurodyta jau kita suma ir pateiktos naujos sąskaitos: 2014-12-30 VAS Nr. 00661721, 2015-01-26 VAS Nr. 00667180, 2015-02-27 Nr. 00675782 ir 2015-03-25 Nr. 00681804. Iš pateiktų sąskaitų akivaizdu, kad tai yra naujas ieškinys ir atsakovas nesutinka, kad tai yra ieškinio patikslinimas. Be to, nurodytos sąskaitos jau buvo apmokėtos iki 2015-09-23 vykusio teismo posėdžio. Taigi atsakovas vykdo mokėjimus ir nevengia atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas nesutinka su 698,19 Eur delspinigių ieškovo naudai priteisimu, nes teismas, neatsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime pateiktą poziciją dėl nesąžiningų 0,2 proc. delspinigių skaičiavimo, priteisė visą ieškovo prašomą delspinigių sumą. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas yra monopolinė įmonė, priklausanti biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybei, o Vyriausybės rekomenduojamas delspinigių dydis šiuo metu yra 0,02-0,03 proc. per dieną. Neaišku, kaip ieškovas apskaičiuoja delspinigius, nes skaičiuojant pagal pirminiame ieškinyje pateiktas sąskaitas, vidutinė mėnesio delspinigių suma yra apie 40 Eur. Atsakovas nesutinka su teismo priteistomis 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis už priteistą sumą (2 281,31 Eur), į kurią įskaičiuoti ir 698,19 Eur delspinigiai, nes jie nėra tiesioginė skola, o kompensacija už laiku neapmokėtą tiesioginę skolą, todėl už šią sumą metinės procesinės palūkanos neskaičiuotinos.

Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui 159-ajai Gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl 1 591,12 Eur skolos, 698,19 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 42 str. 1 d. yra įtvirtina ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti ieškinio. Kadangi ginčo šalis sieja tęstinio pobūdžio sutartiniai santykiai ir atsakovas po ieškovo pirminio kreipimosi į teismą dienos atliko mokėjimus pagal ankstesnes PVM sąskaitas-faktūras (2014-02-08 VAS Nr.00591472, 2014-03-31 VAS Nr. 00597604 ir 2014-04-30 VAS Nr. 00604699), taip pat iš dalies apmokėjo vėliau išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (2014-12-30 VAS Nr. 00661721, 2015-01-26 VAS Nr. 00667180), ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, o 2015-05-20 teismo posėdžio metu buvo teismo įpareigotas per 7 dienas patikslinti galutinę atsakovo skolą ieškovui, kuri, ieškovui 2015-05-23 patikslinus ieškinio reikalavimus, sudarė 1 591,12 Eur. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad teismas neapgynė atsakovo interesų, priimdamas patikslintą ieškinį, kuriame nurodyta kita suma ir pateiktos naujos sąskaitos.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas neapmokėjo PVM sąskaitų-faktūrų 2014-12-30 VAS Nr. 00661721, 2015-01-26 VAS Nr. 00667180, 2015-02-27 Nr. 00675782 ir 2015-03-25 Nr. 00681804 pagal šalių 1998-04-20 sudarytos Vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutarties sąlygas, o atsakovas priešingą išvadą pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į nurodytas materialinės teisės normas, į šalių sutartimi sutartas sąlygas ir ieškovo pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas pareigos visiškai atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, šią aplinkybę jis pats pripažino, todėl iš jo ieškovo naudai teismas pagrįstai priteisė 1 591,12 Eur skolą esant galiojančiai 1998-04-20 Vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutarčiai.

Pagal CK įtvirtintą nuostatą, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl sutartinių delspinigių tikslo ir esmės, t.y. kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Šalių 1998-04-20 sudarytos Vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutarties 4.2 p. nurodyta, kad už kiekvieną uždelstą mokėti einamuosius mokėjimus dieną atsakovas moka 0,2 proc. delspinigius. Taigi ieškovas, prašydamas priteisti sutartimi sutartas netesybas, neprivalėjo detalizuoti jų dydžio pagrįstumo, nes jie laikytini minimaliais sutartais ieškovo nuostoliais, kurių dydžio atskirai įrodinėti nereikia. Šalys dėl tokio minimalių nuostolių (t.y. netesybų) dydžio susitarė laisva valia, todėl toks susitarimas sandorio šalims turi įstatymo galią, Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nuo pat 1998 m. yra susipažinęs ir patvirtinęs šią sutarties sąlygą, niekada jos neginčijo. Ieškovo apskaičiuotų delspinigių sumos dydis – 698,19 Eur, palyginus su skolos dydžiu (1 591,12 Eur), nesudaro pagrindo daryti išvados, kad tokie delspinigiai neatitinka protingumo, teisingumo principų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties sąlyga dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių turi būti vykdytina ir skundžiamą sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš atsakovo ieškovui priteisti 698,19 Eur dydžio delspinigius, pakeisti, mažinant priteistų delspinigių sumą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad yra skaičiuojamos už visa priteistą skolos sumą, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas, delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas, ir yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str.). Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 281,31 Eur), į kurią įskaičiuojami ir 698,19 Eur delspinigiai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.