- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-624-366/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo L. Š. skundą dėl 2012 m. birželio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-05-15 nutarimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2012-04-16 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje gautas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros persiųstas L. Š. 2012-03-16 pareiškimas dėl pasikėsinimo nužudyti sulaikytąjį A. G. Panevėžio apskr. VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK patalpose. Pareiškimu prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) rajono PK policijos pareigūnų L. D., S. P., D. L. ir kitų, galimai prisidėjusių prie nusikaltimo įvykdymo, atžvilgiu, patraukiant juos baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str., 229 str., 233 str., 237 str., 238 str.
2012-05-15 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro B. Šiaudinio nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos L. Š. nurodytas aplinkybes. Nesutikdama su tokiu sprendimu, L. Š. pastarąjį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundžiama 2012-06-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi jos skundas dėl minėto prokuroro nutarimo panaikinimo atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Š. skundu prašo panaikinti 2012-06-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį bei Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-05-15 nutarimą, ir pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) raj. PK pareigūnų atžvilgiu bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str., 229 str. ir 129 str. 22 str. Teigia, jog prokuroras priimdamas 2012-05-15 nutarimą grubiai pažeidė teisės aktų numatytus reikalavimus, tyčia neatliko savo tiesioginių pareigų, todėl turi būti taip pat patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Mano, jog teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, grubiai pažeidžianti pareiškėjos teises bei teisėtus lūkesčius. Pareiškėjos teigimu, vaizdo įraše nesimato kaip A. G. susižaloja nukrisdamas ir iš šio įrašo negalima spręsti apie asmens apsvaigimą nuo alkoholio. Tokiu būdu mano, jog teisėjas yra šališkas pareigūnų naudai. Skunde pateikiami analogiški teiginiai dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dėl tarnybinių pareigų neatlikimo ir nusikaltimo slėpimo.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą nutartį ir prokuroro nutarimą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis, taip pat Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. gegužės 15 d. nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2012-03-05 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d, padarymo, A. G. atžvilgiu (I t, b.l. 1-3). Šiuo metu ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas, toliau atliekami procesiniai veiksmai (II t, b.l. 131). Atkreipiamas dėmesys, jog tik atliktus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus prokuroras gali nuspręsti, kad buvo padaryta nusikalstama veika bei įtarti konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė. Spręsti apie duomenų pakankamumą priimant sprendimą įteikti asmeniui pranešimą apie įtarimą (LR BPK 187 str.), nuspręsti dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (LR BPK 218 str.) yra išimtinai prokuroro kompetencija. Pažymima, jog prokurorui nėra privaloma kitų asmenų pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Pareiškėjos skunde teigiama, jog pareigūnai tyčia nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tirti minėtą įvykį, bandė slėpti galimai nusikalstamą veiką, tačiau tokie teiginiai laikytini nepagrįstais. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog 2012-03-01 Panevėžio apskr. VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK buvo registruotas VPS OVG vyr. postinės V. S. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), jog 2012-02-29 į Panevėžio respublikinės ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas A. G. ir jam nustatytas galvos kaukolės lūžimas (I t. b.l. 4). Tuo pagrindu 2012-03-05 pradėtas ikiteisminis tyrimas, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas laiku. Jokių objektyvių duomenų, jog prokuroras B. Šiaudinis tyčia neatlieka tiesioginių tarnybinių pareigų, byloje nėra nustatyta, skunde pateikti teiginiai šiuo atveju laikytini deklaratyviais.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, konstatuoja, jog prokuroras B. Šiaudinis 2012-05-15 nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti naują ikiteisminį tyrimą konkrečių policijos pareigūnų atžvilgiu, kaip galimai prisidėjusių prie nusikaltimo vykdymo. BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Policijos pareigūnų 2012-03-30 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog pareigūnų S. P., D. L. ir V. J. veiksmuose nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėties (II t. b.l. 108-112). Šių pareigūnų parodymai apie įvykio aplinkybes nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir vaizdo įrašui, kuriame užfiksuotas įvykis. Tokiu būdu apygardos teismas sutinka su prokuroro 2012-05-15 nutarime pateikta išvada, jog pareiškėjos L. Š. teiginiai apie minėtų pareigūnų galimai nusikalstamas veikas yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisų varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Taip pat pažymėtina, jog 2012-05-15 prokuroro nutarimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 168 str. nuostatų, atlikus išsamų informacijos patikrinimą. Tokiu būdu pareiškėjos teiginiai dėl prokuroro nutarimo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.
Skunde pareiškėja nurodo, jog apylinkės teismo 2012-06-11 nutartyje išdėstyti teiginiai yra abejotini ir dviprasmiški, tačiau apygardos teismas su tokia išvada nesutinka. Pažymėtina, jog pareiškėjos subjektyvi teismo nutarties analizė, nesudaro pagrindo abejoti priimtos nutarties teisėtumu. Iš nutarties turinio matyti, jog skundas išnagrinėtas remiantis ikiteisminio tyrimo, kuris pradėtas 2012-03-05, medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), ir nutartyje konstatuoti teiginiai yra pagrįsti remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytais objektyviais duomenimis. Teismas, vertindamas skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumą, teisingai ir pagrįstai nurodė, kad L. Š. pareiškime nurodyti duomenys, neatitinka faktinės teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jokių duomenų, jog prieš A. G. buvo pavartotas fizinis smurtas nėra nustatyta. Todėl vien tai, jog minėta nutartis netenkina pareiškėjos interesų, nesudaro pagrindo abejoti šios nutarties pagrįstumu ar teisėtumu ir teisėjo šališkumu. Esant šioms aplinkybėms naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.
Pareiškėja skunde teigia apie ne visų jos keltų teiginių įvertinimą. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjos teiginys apie nepilną skundo išnagrinėjimą.
Dar karta akcentuojama, kad skundžiamu nutarimu atsisakyta pradėti dar vieną (naują) ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnų S. P., D. L. ir V. J. atžvilgiu. Tuo tarpu jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. G. sužalojimo, o vėliau ir jo mirties nėra nutrauktas, jis tęsiamas ir jei šio ikiteisminio tyrimo metu paaiškės, kad dėl jo sužalojimo ir mirties yra trečiųjų asmenų kaltė, jie bus patraukti atsakomybėn.
Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-05-15 nutarimą bei dėl jo priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-11 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti, skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
L. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.