- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-22
- Bylos Nr.
- 1-52-111/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01659-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Kaltinamasis
- V. C.
- Nukentėjusysis
- L. Š.
- Civilinis atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. C., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
Jis, 2009 m. rugsėjo 1 d., apie 07 val. 10 min., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Rokantiškių gatve nuo Viršupio gatvės link Šiaurės gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 133 ir 134 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t.y. eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas ir matomumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko ties Rokantiškių gatvės pastatu Nr. 15 prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu partrenkė dešiniu važiuojamosios dalies pakraščiu prieš automobilių važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją L. Š., kuri eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais V. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Kaltinamasis V. C. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad labai gailisi ir paaiškino, kad 2009-09-01 automobiliu Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas važiavo į darbą Rokantiškių gatve link Naujosios Vilnios apie 50 km/h greičiu. Oras buvo geras, tačiau buvo labai stipri saulė. Važiuojant nuo kalniuko, saulė labai švietė į akis, todėl jis nuleido apsauginį skydelį ir pamatė, kad artėja į kitą automobilį. Pajuto smūgį. Po avarijos, sustabdęs mašiną, iš karto priėjo prie nukentėjusiosios, sustojo pravažiuojanti mašina, buvo iškviesta greitoji ir policija. Po avarijos su nukentėjusiąja jis bendravo, buvo nuvykęs pas ją į ligoninę. Prieš avariją lyg ir matė einančią nukentėjusiąją, ji vilkėjo tamsiais drabužiais. Su civilinio ieškinio dydžiu nesutinka, nes neturėjo darbo. Gali atlyginti tik 5000 Lt.
Nukentėjusioji L. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2009-09-01, apie 6 val. 50 min., ėjo Rokantiškių gatve, kairia kelio puse, žvyruotu pakraščiu. Matė, kad kaltinamasis važiuoja, pajuto smūgį. Kas buvo iš karto po įvykio, neprisimena. Prisimena, kad iš sustojusios mašinos pribėgo moteris. Ji gulėjo, negalėjo pasikelti. Moteris pasiūlė iškviesti greitąją. Buvo iškviesta greitoji, policija. Po eismo įvykio V. C. buvo atėjęs į ligoninę, taip pat ir į namus, klausė, kaip sveikata, sakė, kad neturi pinigų, nežino, kaip padėti. Žalą jai atlygino ligonių kasos. Palaiko civilinį ieškinį dėl 50000 Lt ir prašo juos priteisti iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo.
Civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje atstovas A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimą reglamentuoja „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas“, kurio 11 str. numato, kad didžiausia atlygintinos neturtinės žalos suma yra 1000 eurų. Draudimo bendrovė šią sumą nukentėjusiajai yra išmokėjusi, išmoka buvo išmokėta per du kartus (2010-01-25 ir 2010-03-05), taip pat atlyginta ir už gydymosi išlaidas pagal pateiktus čekius. Iš viso buvo išmokėta 3806,59 Lt (t.y. atlyginta 353,79 Lt turtinės žalos ir 3452,80 Lt neturtinės žalos). Daugiau žalos draudimo bendrovė atlyginti negali.
Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta TMI Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4616/09(01), nustatyta, kad V. C. eismo įvykio metu buvo blaivus (kraujyje etilo alkoholio nerasta) (T. 1, b.l. 32).
Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta TMI Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4623/09(01), nustatyta, kad L. Š. eismo įvykio metu buvo blaivi (kraujyje etilo alkoholio nerasta) (T. 1, b.l. 27).
Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3951/09(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu L. Š., be kitų sužalojimų, patyrė kairės plaštakos 5-o delnakaulio lūžį, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio persąnarinius lūžius, dėl kurių sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b.l. 21, 22).
Remiantis teisminio nagrinėjimo metu pateikta Valtybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateiktu ekspertizės aktu Nr. EKG 74(154)/11 (01), nustatyta, kad 2009-09-01 L. Š. įvykusio eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai pagal pasekmes atitinka 30 proc. bendro darbingumo praradimą, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Specialisto išvadą Nr. G 3951/09(01) dėl sveikatos sutrikdymo masto laikyti neprieštaraujančia šiai išvadai, kadangi ji buvo duota vertinant sužalojimo pobūdį, o ne pasekmes (T. 1, b.l. 151-156).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykis kilo Rokantiškių gatvėje, ties įvažiavimu į šios gatvės pastato Nr. 15 teritoriją, V. C. įvykio metu vairuotas automobilis Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas stovintis Rokantiškių gatvės važiuojamosios dalies pusėje, skirtoje važiuoti nuo Viršupio gatvės pusės (apie 8,8 m. atstumu už įvažiavimo į minėto pastato teritoriją; atstumas tarp važiuojamosios dalies dešinio krašto ir automobilio priekinio dešinės pusės rato – 0,3 m.; galinio dešinės pusės rato – 0,4 m). Įvykio vietoje užfiksuota automobilio Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio dešinės pusės rato palikta 7,5 m. ilgio stabdymo žymė, kuri baigiasi ties minėtu automobilio ratu. Stabdymo žymė prasideda 0,7 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto. Ant važiuojamosios dalies pusės, skirtos važiuoti nuo Viršupio pusės, apie 10 m. ilgio atkarpoje iki automobilio galinės dalies, buvo rastos išbarstytos daržovės ir stiklo šukės. Nustatyta, kad kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis, ties Rokantiškių gatvės važiuojamosios dalies dešiniu kraštu (žiūrint V. C. važiavimo kryptimi nuo Viršupio gatvės pusės) šaligatvio nėra (T. 1, b.l. 6-11).
Transporto priemonės apžiūros metu nustatyti sekantys V. C. įvykio metu vairuoto automobilio Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),
apgadinimai: sulaužytas dešinės pusės galinio – šoninio vaizdo veidrodėlis, sulaužyti priekinis dešinės pusės žibintas ir posūkio žibintas, įlenktas priekinio dešinės pusės sparno kampas, nežymiai įlenktas priekinis dešinės pusės statramstis (T. 1, b.l. 9-15).
Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.
V. C. yra kaltinamas pažeidęs KET 132, 133 ir 134 punktų reikalavimus.
132 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
133 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
134 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surintus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. C., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 132, 133 ir 134 punktų reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis V. C. pripažino savo kaltę parodydamas, kad 2009-09-01 automobiliu Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas važiavo į darbą Rokantiškių gatve link Naujosios Vilnios, buvo labai stipri saulė, kuri, važiuojant nuo kalniuko, labai švietė į akis, todėl jis nuleido apsauginį skydelį ir, nepastebėjęs pėsčiosios, ją partrenkė. Tokie parodymai atitinka eismo įvykio metu ir automobilio apžiūros metu nustatytoms aplinkybėms. Jas patvirtino ir nukentėjusioji L. Š., kuri parodė, kad 2009-09-01, apie 6 val. 50 min., ėjo Rokantiškių gatve, kairia kelio puse, žvyruotu pakraščiu, matė, kad kaltinamasis važiuoja, pajuto smūgį. Ikiteisminio tyrimo metu gautoje specialisto išvadoje Nr. G 3951/09(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu L. Š., be kitų sužalojimų, patyrė kairės plaštakos 5-o delnakaulio lūžį, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio persąnarinius lūžius, dėl kurių sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu, blogėjant nukentėjusiosios sveikatos būklei, buvo atlikta ekspertizė, kurią atlikus nustatyta, kad nustatyta, kad 2009-09-01 L. Š. įvykusio eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai pagal pasekmes atitinka 30 proc. bendro darbingumo praradimą, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (ekspertizės aktas Nr. EKG 74(154)/11 (01)). Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad specialisto išvadą Nr. G 3951/09(01) dėl sveikatos sutrikdymo masto reikėtų laikyti neprieštaraujančia šiai išvadai, kadangi ji buvo duota vertinant sužalojimo pobūdį, o ne pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad keitėsi nukentėjusiosios sveikatos būklės įvertinimas, prokuroras teisiamojo posėdžio metu pateikė rašytinį prašymą pakeisti kaltinime numatytos veikos kvalifikavimą (LR BK 281 str. 1 d.) pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką (LR BK 281 str. 3 d.). Atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu gautą ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad L. Š. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, darytina išvada, kad V. C. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl jo veikimas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Kaltinamojo V. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Nukentėjusioji, civilinė ieškovė L. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinių atsakovų - V. C. ir AAA „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo – solidariai priteisti 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas (T. 1, b.l. 75-78).
Civiliniame ieškinyje L. Š. nurodė, kad dėl patirto sveikatos sužalojimo nuo pat eismo įvykio ji negali vaikščioti, negali atsistoti, jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Jos patirti sveikatos sutrikimai ypatingai sunkiai gyja, šiuo metu yra aišku, jog reikės atlikti kelio sąnario protezavimo operaciją, lūžęs kojos kaulas visiškai negyja. Dėl patirto veido sutrenkimo nukentėjusiajai kliba dantys, todėl ateityje yra pagrindo manyti, jog reikės atlikti protezavimo operacijas. Dėl patirtos avarijos ji parytė didelį šoką ir stresą, patirti sužalojimai yra ypatingai skausmingi, nukentėjusiajai tenka kasdien gerti raminamuosius vaiztus nuo pergyvenimų ir nuskausminamuosius vaistus. Nukentėjusiosios kasdieninis savarankiškas gyvenimas visiškai sutriko, ji tapo priklausoma nuo aplinkinių žmonių ir artimųjų, ji negali pati savarankiškai nusiprausti, išeiti į lauką, apskritai negali vaikščioti. Ji privalėjo pakeisti savo gyvenimo būdą, apribotos jos bendravimo ypatybės. Dėl avarijos patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius praradimus, kurie tęsiasi iki šiol.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji L. Š. dėl autoįvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Nukentėjusiajai buvo atlikta operacija, dėl patirtų sužalojimų buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, įvertinus jas ateities požiūriu, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta, tačiau prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas. Kaltinamasis V. C. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, esant apsunkintoms vairavimo sąlygoms, nesiekdamas nusikalstamų padarinių. Asmeniui veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, kai sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Teismas atsižvelgia ir į kaltininko turtinę padėtį (kaltinamasis nedirba), kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai L. Š. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos suma žalos aspektu yra per didelė. Veika, kaip minėta, padaryta neatsargia kaltės forma, taigi nesiekiant nukentėjusiajai sukelti tokias fizines ir dvasines kančias. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo pasekmes, t.y. į tai, kad nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, į nusikaltimą padariusio asmens kaltę, t.y. kad kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių ir dvasinių išgyvenimų, į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio (iš karto nubėgo prie nukentėjusiosios jai padėti, iškvietė pagalbą, buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją į ligoninę, namus), į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad draudimo bendrovė jau atlygino nukentėjusiajai 3452,80 Lt neturtinės žalos (prieš nukentėjusiajai pareiškiant civilinį ieškinį), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, mano, kad L. Š. reikalavimas dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 12 000 Lt. Kadangi draudimo bendrovė (AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas) Lietuvos Respublikos Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytose ribose atlygino neturtinę žalą, todėl visa neturtinė žala priteistina iš V. C.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas. Atsiževlgiant į tai, iš V. C. priteistinos išlaidos dėl nukentėjusiajai L. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos, kurios sudaro 560 Lt.
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, į V. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiama į jo asmenybę ir asmens duomenis: anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro stacionare ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitose neįrašytas, todėl darytina išvada, kad V. C. skirtina bauda.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.
Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str., teismas, -
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir skirti jam 5 MGL (650 Lt – šešis šimtus penkiasdešimt litų) dydžio baudą.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. civilinį ieškinį ir iš V. C. priteisti L. Š. 12 000 Lt (dvylika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti valstybės naudai iš V. C. 560 Lt už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį 0 įmoka už antrinę teisinę pagalbą).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.