- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-45-125/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius, Jonas Pesliakas, Nijolė Griškevičienė
- Trečiasis asmuo
- A. L., A. A., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei Registrų centras, Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- P. G.
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas, Arūnas Žlioba
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Bronius Valius, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Jonas Pesliakas, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovo atstovui advokatui Arūnui Žliobai, tretiesiems asmenims A. L., A. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui P. G., tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei Registrų centras, Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarei Birutei Vinogradovienei, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, A. A., S. P., A. L., D. P. dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo teisės bei nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais bei ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. K., po pradinės ieškovės M. L. mirties Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio pagrindu įstojusi į bylą, kreipėsi į teismą, palaikydama pradinės ieškovės M. L. pareikštus ieškinio reikalavimus ir prašydama pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių M. L. praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, pratęsti terminą palikimui priimti ir pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės bei nuosavybės teisės liudijimus, išduotus atsakovui P. G.. Nurodė, kad jos motina M. L. dėl senyvo amžiaus ir teisinio neišprusimo neįgyvendino savo, kaip antros eilės įpėdinės pagal įstatymą, teisės į palikimą, atsiradusį po dukters R. G. mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė pripažinti šias priežastis svarbiomis ir pratęsti terminą palikimui priimti. Taip pat nurodė, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir nuosavybės teisės liudijimai atsakovui P. G. po sutuoktinės R. G. mirties buvo išduoti neteisėtai, nes atsakovas į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas neteisėtai ir dėl to, jog atsakovas sąmoningai neteisingai informavo notarę apie kitų įpėdinių nebuvimą, o notarė šių aplinkybių savo iniciatyva nesiaiškino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-09-11 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, padarė išvadą, jog M. L. negalėjo nežinoti apie savo, kaip antros eilės įpėdinės pagal įstatymą, paveldėjimo teisę į po dukters R. G. mirties likusį turtą, todėl atsisakė pratęsti terminą palikimui priimti. Teismas atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės bei nuosavybės teisės liudijimus, išduotus atsakovui P. G., nes, teismo nuomone, jie išduoti teisėtai: notarė, nustačiusi, kad P. G. priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti ir atsižvelgusi į tai, kad kiti įpėdiniai per dvejus metus nuo palikimo atsiradimo dėl palikimo priėmimo nesikreipė, išdavė P. G. paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą. Be to, teismas pažymėjo, jog mirusio įpėdinio teisę priimti palikimą jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos, o ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad vienu iš Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje numatytų būdų priėmė po motinos mirties likusį palikimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas pratęsti terminą palikimui priimti, neatsižvelgė į M. L. senyvą amžių, blogą sveikatos būklę, nesąžiningą atsakovo elgesį. Teismas nepagrįstai neįvertino to fakto, jog notarė, išduodama atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą, nesilaikė LR teisingumo ministro 1999-12-20 įsakymu Nr. 362 patvirtintų Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių 38 punkto, kuris numato, kad pareiškimai apie palikimo priėmimą pateikiami ne vėliau iki pasibaigs terminas palikimui priimti, nuostatų. Be to, notarė turėjo taikyti 2003-01-01 įsigaliojusio CPK normas, taigi negalėjo pati nustatyti palikimo priėmimo fakto. Teigia, jog valią perimti mirusios mamos teises į palikimą išreiškė įstodama į bylą vietoj mirusios M. L..
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė neginčija atsakovo palikimo priėmimo fakto teisėtumo, todėl darytina išvada, jog atsakovas palikimą priėmė teisėtai ir jam teisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė praleido vienerių metų naikinamąjį terminą kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Be to, ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes nėra priėmusi mirusios motinos palikimo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog palikėja R. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties likusį turtą - ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) - paveldėjo jos sutuoktinis P. G., kuriam 2003-12-12 išduoti paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimai (tomas I, b.l. 95-97). Palikėjos motina M. L. kreipėsi į teismą, nurodydama, jog ji, kaip antros eilės įpėdinė, turi teisę paveldėti 1/2 palikėjos turto, prašydama pratęsti terminą dukters palikimui priimti ir pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės bei nuosavybės teisės liudijimus, 2003-12-12 išduotus P. G.. Bylos nagrinėjimo metu M. L. mirė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2006-07-18 protokoline nutartimi M. L. pakeitė jos teisių perėmėja V. K. (civilinė byla Nr. 2-3776-328/2006, b.l. 49). Vėliau priimdamas sprendimą byloje dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo bei nuosavybės teisių liudijimų pripažinimo negaliojančiais pirmosios instancijos teismas nurodė, jog V. K. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vienu iš Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje numatytų būdų priėmė po motinos mirties likusį palikimą, taigi įgyvendinusi procesinę teisę būti pakeista tinkama ieškove neįrodė, jog tinkamai įgyvendino materialiąją teisę. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
CK 5.58 straipsnyje numatyta, jog jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Šią mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas straipsnis reglamentuoja situaciją, kai įpėdiniams pereina ne palikėjo turtas, bet jo teisė priimti palikimą, nes palikėjas nespėjo jo priimti. Mirusio įpėdinio įpėdinis šią teisę gali įgyvendinti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo jam dienos. Kadangi tai savarankiška įpėdinio teisė, mirusio įpėdinio įpėdinis gali nepriimti mirusio įpėdinio nepriimto turto, o priimti tik palikėjo paliktą konkretų turtą. Kaip numatyta CK 5.58 straipsnyje, teisė priimti turtą priimama bendrais pagrindais, t.y. jos priėmimui taikytina tokia pat procedūra kaip ir kito palikėjo turto priėmimui. Taigi teisė priimti palikimą turi būti priimta per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos vienu iš CK 5.50 straipsnyje numatytų būdų. Įpėdinio, nespėjusio priimti palikimo ir mirusio praėjus trijų mėnesių terminui jam priimti, įpėdiniai netenka teisės priimti nepriimtą mirusiojo palikimą, nes ši teisė buvo pasibaigusi palikėjo mirties momentu. Tokiu atveju tik įpėdiniui suteikiama teisė kreiptis į teismą ir prašyti pratęsti terminą palikimui priimti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, jog po motinos M. L. mirties būtų priėmusi kokį nors jos turtą, priešingai, posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ji nurodė, kad po motinos mirties likusį butą paveldėjo brolis, o dėl žemės paveldėjimo ieškovė niekur nesikreipė. Ieškovė nurodo, jog savo valią perimti mirusios mamos teises į palikimą išreiškė įstodama į bylą kaip mamos teisių perėmėja. Kolegija pažymi, jog ieškovė valią priimti mirusios motinos teisę į palikimą išreiškė netinkamai, nesilaikydama CK 5.50 straipsnyje numatytos procedūros, todėl toks valios išreiškimas nesukėlė įstatyme numatytų pasekmių, t.y. ieškovė netapo mirusios motinos teisių perėmėja, todėl nagrinėjamoje byloje neturi reikalavimo teisės. Konstatavus, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, jos ieškinys atmestinas.
Apeliacinį skundą atmetus nurodytu pagrindu, kiti skundo argumentai netenka teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 1829 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;
atsakovui P. G. iš ieškovės V. K. priteisti 1829 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.