Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų R. M. ir V. M. (toliau – pareiškėjai) atstovo advokato Dariaus Jurgučio (toliau – pareiškėjų atstovas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. spalio 19 d. nutarties R. M. ir V. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2021 m. birželio 8 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2344 -2021, V. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. balandžio 4 d. 19 val. 12 min. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu artimai kontaktavo, t. y. buvo vienuose namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su kitais šeimos nariais bendravo su kitu namų ūkiu, t. y. su sesers vyru P. K., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), tuo sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1., papunkčio reikalavimų.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. birželio 8 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2342-2021, R. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. balandžio 4 d. 19 val. 12 min. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu artimai kontaktavo, t. y. buvo vienuose namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), su kitos šeimos ir (ar) namų ūkio nariais, t. y. žentu P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), tuo sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. M. ir V. M. atstovo advokato Dariaus Jurgučio apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M. ir V. M. padarė jiems inkriminuotą administracinį nusižengimą.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. M. ir V. M. administracinio nusižengimo bylas įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jų kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjai R. M. ir V. M., nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

11. ANK 45 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už tai, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, sukėlusią pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padaro karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) (aktuali redakcija nuo 2021-03-27 iki 2021-04-08), 2.1.8.1. punktu buvo nustatyta, kad draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus nutarime numatytas išimtis. Nutarimo galiojimo laikotarpiu, buvo leidžiami dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkio artimi kontaktai atvirose erdvėse (Nutarimo 2.1.8.1.2. punktas). Nutarimo 2.1.8.2. punktu, buvo įtvirtinta, kad draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei jose dalyvauja daugiau nei viena šeima ir (ar) vienas namų ūkis, išskyrus šventes atvirose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau kaip dvi šeimos ir (ar) du namų ūkiai. Namų ūkio sąvoka apibrėžiama kaip – grupė asmenų, gyvenančių viename būste, turinčių bendrą biudžetą ir kartu besimaitinančių, bet nebūtinai susijusių giminystės ryšiais.

13. Atsižvelgiant į ANK 45 straipsnio 4 dalį, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis nesilaiko Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose, higienos norminiuose aktuose ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktuose, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatytų reikalavimų.

14. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys R. M. ir V. M. yra tėvas ir sūnus, gyvenantys (duomenys neskelbtini), su P. K. susiję tuo, kad jis yra R. M. dukros ir V. M. sesers vyras. Byloje nustatytais duomenimis, P. K. atvyko pas Malinauskus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), švęsti tuo metu vykusių šv.Velykų. Kaip vėliau paaiškėjo, policijoje buvo gautas pranešimas, kad būtent minėtu adresu yra pažeidinėjamos Nutarime nustatytos karantino taisyklės. Atvykus pareigūnams buvo užfiksuotas pažeidimas. Vėliau pareiškėjams R. M. ir V. M. buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Abu administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nesutiko su administracinio nusižengimo protokolais, atsisakė juos pasirašyti, teigdami, jog administracinio nusižengimo nepadarė.

15. Nors R. M. ir V. M. tiek savo skunduose pirmosios instancijos teismui, tiek apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, neigė pažeidę Nutarime nustatytas karantino taisykles, nurodydami, jog pažeidimo užfiksavimo dieną J. K. su P. K. gyveno pas juos, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi savo nusipirktą namą, esantį (duomenys neskelbtini), remontavo bei įsirenginėjo, tačiau šias R. M. ir V. M. nurodytas aplinkybes paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymus vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės, kadangi jie iš esmės nesutapo su byloje surinkta medžiaga, be to, teismas atsižvelgė ir į tai, jog R. M. ir V. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi, įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą. Šiam vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, nėra pagrindo.

16. Pažymėtina, jog priimant skundžiamą nutartį, apylinkės teismas nustatęs, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-173-482/2021 pagal P. K. ir V. M. atstovo advokato Dariaus Jurgučio skundą dėl 2021 m. gegužės 6 d. priimtų nutarimų, kurioje buvo nagrinėtas tas pats įvykis, tirtos tos pačios aplinkybės, teismas prijungė administracinio nusižengimo byloje Nr. II-173-482/2021 tirtus papildomus įrodymus. Priimant skundžiamą nutartį, pagrįstai buvo atsižvelgta į policijos pareigūnų V. M., D. D. ir I. M. duotus parodymus administracinio nusižengimo byloje Nr. II-173-482/2021, į R. M. dukters ir V. M. sesers J. K. nurodytas aplinkybes, vaizdo įrašus, taip pat į šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apklaustos liudytojos S. K. parodymus, kurie patvirtina R. M. ir V. M. kaltę. Apklausta policijos pareigūnė V. M. nurodė, kad gavo užduotį priimti procesinius sprendimus penkiose administracinių nusižengimų bylose, visi įvykiai buvo dėl to paties karantino sąlygų pažeidimo. Pažeidimas buvo fiksuotas tarnybiniu pranešimu ir vaizdo įrašais. Pati liudytoja, prieš surašant procesinius sprendimus P. K. gyvenamąją vietą pasitikrino ne tik per gyventojų deklaruotos gyvenamos vietos registrą, bet ir per policijos registruojamų įvykių registrą ir visas kitas bazes. Visur informacija sutapo, kad P. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), niekur nebuvo informacijos jog jis galimai gyvena (duomenys neskelbtini). Surašant dokumentus P. K. jis pripažino, kad negyvena pas uošvius, sutiko su pažeidimu, jokių prieštaravimų nereiškė. Taip pat, nuvykus į (duomenys neskelbtini) ir surašant nutarimus E., R. ir V. M. jie visi nurodė, kad P. K. pas juos negyvena. Liudytojai D. D. ir I. M. savo parodymais, duotais nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-173-482/2021, patvirtino liudytojos V. M. nurodytas aplinkybes.

17. Taip pat, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog priėmus ir administracinio nusižengimo byloje Nr. II-173-482/2021 skųstus nutarimus, administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys ėmėsi gynybinės versijos, kad šv.Velykas šventė kieme, kad abi šeimos gyvena kartu, tačiau visi nurodė skirtingus šio bendro gyvenimo laikotarpius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. II-173-482/2021 P. K. nurodė, jog jam priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), remontas vyko apie pora mėnesių, V. M. teigė, kad remontas minėtame name vyko maždaug savaitė laiko, taip pat ji teismui viename posėdyje aiškino, kad P. K. nuo vasaros gyvena (duomenys neskelbtini), kitame posėdyje nurodė, kad ir šiuo metu P. K. gyvena jos namuose, tačiau pats P. K. teismo posėdžio metu teigė, kad posėdžio dienai, (duomenys neskelbtini), niekas negyvena. Šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje V. ir R. M. nurodė, kad P. K. šeima kartu gyvena daugiau nei metus laiko, R. M. vėliau teigė, kad tiksliai pasakyti negali, nes dirba užsienyje. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymus vertino kaip netikslius bei prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

18. Nors pareiškėjų atstovo apeliaciniame skunde teigiama, jog nebuvo tiesiogiai ištirti V. M., P. K., S. K. parodymai, kuriais buvo remtasi priimant skundžiamą nutartį, taip pat teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tirti vaizdo medžiagos įrašai, tačiau aukštesnysis teismas nemato pagrindo šiuos skundo argumentus laikyti pagrįstais ir teisingais. Atkreiptinas dėmesys, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo ištirtas pateiktas vaizdo įrašas 2021_04_04_191321_048 kuriama girdima, kaip V. M., R. M. sutuoktinė, 52 vaizdo įrašo sekundėje teigia, kad ne visi asmenys esantys namuose čia gyvena, o toliau 1 min 49 sek nurodo, kad jos dukra čia registruota, o žentas t. .y P. K. čia negyvena. Taip pat byloje pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad šioje byloje nagrinėjami administraciniai pažeidimai buvo užfiksuoti 2021 m. balandžio 4 d. 19 val. 12 min. adresu: (duomenys neskelbtini), esančioje privačioje erdvėje, t. y. gyvenamajame name. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme naudojant nuotolines vaizdo ir garso priemones buvo apklausta S. K., kuri nurodė, kad jos sūnus P. K., kartu su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) ilgiau kaip 15 metų, vėliau kilus nesutarimams, ji iš ten išsikraustė, o sūnus su šeima taip ir liko gyventi ten, visą laiką sūnus gyveno adresu Taikos g. 20, kodėl jis galėjo gyventi pas uošvius, kitu adresu, jai nežinoma. Teismo posėdžio metu, taip pat liudytoju buvo apklaustas P. K., kuris teigė, jog gyvena pas uošvius (duomenys neskelbtini) veda bendrą ūkį, turimas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), remontuojamas, jame gyventi nėra sąlygų. Patikslino, kad atvykę policijos pareigūnai neklausė kur gyvena, klausė kur yra registruota jo gyvenamoji vieta, todėl jiems ir atsakė, kad (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams liepus pasišalinti, žmona jį nuvežė adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vertino ir administracinio nusižengimo byloje Nr. II-173-482/2021, kurioje kaip jau minėta buvo nagrinėtas tas pats įvykis, tirtos tos pačios aplinkybės, apklaustos V. M. parodymus, pažymėdamas, jog minėta liudytoja iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje byloje nurodė jos šeimos nariai R. M. ir V. M.. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog administracinio nusižengimo bylos Nr. II-173-482/2021 duomenimis surašant administracinio nusižengimo protokolus ir nutarimus, tiek P. K., tiek V. M. sutiko su padarytu pažeidimu, kas buvo pripažinta jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

19. Taip pat, nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog tiek Institucija surašant nutarimus, tiek apylinkės teismas paskelbiant nutartį per siaurai aiškino ir neįsigilino į CK 2.12-2.17 straipsniuose įtvirtintą gyvenamosios vietos sąvoką. Apelianto teigimu, deklaruota gyvenamoji vieta negali būti suabsoliutinta ir faktinė deklaruota gyvenamoji vieta yra tik vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą. Aukštesnysis teismas, šioje vietoje pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad P. K. galėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį adresu (duomenys neskelbtini). Visi byloje esantys duomenys, taip pat liudytojų parodymai rodo, kad P. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nors byloje pateiktas valstybinės įmonės Registrų centras nekilojamojo turtui registro duomenų bazės išrašas ir nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis patvirtina, kad 2021 m. gegužės 17 d. J. K. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, šie duomenys nepatvirtina, kad P. K. ir J. K. šeima iki tol negyveno šiuo adresu. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. II-173-482/2021 yra pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad pinigus mokėti J. ir P. K., S. K. pradėjo mokėti dar 2019 m., nors namą pilnai įsigijo 2021 m. gegužės 17 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tiek vadovaujantis J. K. paaiškinimais apie namo įsigijimą ir pinigų mokėjimą, tiek S. K. paaiškinimais, apie Karpavičių šeimos gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini), apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad P. K. su žmona dar iki nusižengimo padarymo gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnės V. M. paaiškinimai, jog visose prieinamose duomenų bazėse ne tik apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet ir policijos registruojamų įvykių registre ir visose kitose bazėse P. K. gyvenamoji vieta buvo nurodoma (duomenys neskelbtini).

20. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo pažeistas in dubio pro reo principas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visa byloje esanti medžiaga nekelia abejonių administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltumu. Apylinkės teismui ištyrus byloje esančius objektyvius duomenis, nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų naudai, todėl ir nėra pagrindo spręsti, kad, bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme, buvo pažeistas in dubio pro reo principas.

21. Atsižvelgus į visas byloje esančias aplinkybes, aukštesnysis teismas pažymi, jog surinktų įrodymų visuma, pakankama daryti pagrįstą išvadą, jog R. M. ir V. M. nesilaikė Lietuvos Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.1. punkte nustatytų taisyklių t. y. šventė šv.Velykas uždaroje patalpoje esant daugiau nei vienai šeimai ir (ar) vienam namų ūkiui, taip pažeisdami ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taigi, nors apeliaciniame skunde prašoma administracinę nusižengimo teiseną R. M. ir V. M. atžvilgiu nutraukti, jų kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad R. M. ir V. M. nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Dėl šių priežasčių Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

22. R. M. ir V. M. atstovas advokatas Darius Jurgutis, pateikdamas apeliacinį skundą, taip pat skundu prašė priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų naudai išlaidas už advokato procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra netenkinamas, patirtos bylinėjimosi išlaidos R. M. ir V. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų R. M. ir V. M. atstovo advokato Dariaus Jurgučio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.