- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- 1-2261-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51581-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkų tautybės, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, išsiskyrusi, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. spalio 29 d., apie 21 val., būdama bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš N. B. (N. B.) pagrobė jo AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę ir laikė ją iki 2016 m. spalio 29 d., apie 22.53 val. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. Š., siekdama apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. spalio 29 d., 22.48 val., į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį Savanorių pr. 15A, Vilniuje, įdėjo neteisėtai įgytą N. B. elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suklaidindama AB „Swedbank“ banką surinko neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, t. y. neteisėtai atliko finansinę operaciją, kurios metu išgrynino 500 eurų sumą, tokiu būdu neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiojo N. B. 500 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vaikščiojo Naugarduko gatve, žolėje pamatė gulintį girtą vyrą, su juo nebuvo pažįstama. Priėjo prie to vyro, paprašė cigaretės, paklausė, ar jam bloga, vyras pasiūlė eiti į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Užėjo į parduotuvę, vyras neturėjo grynųjų pinigų, todėl nuėjo iki bankomato. Matė, kaip vyras surinko PIN kodą, jį įsidėmėjo. Kiek pinigų jis išsiėmė iš bankomato, nepamena. Su tuo vyru nuėjo į parduotuvę, jis nupirko degtinės, limonado, PILDYK papildymą, ji taip pat paprašė jo nupirkti cigaretes. Išėjo iš parduotuvės, vyras vos stovėjo ant kojų, o ji pati buvo blaivi. Vyras netyčia sudaužė butelį degtinės, tada paprašė jos nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio, ji nupirko degtinės ir sau alaus, parduotuvėje atsiskaitinėjo to vyro grynaisiais pinigais. Lauke ant suoliuko jie išgėrė alaus. Po to, vyras pasiūlė jai eiti pas jį namo išgerti, ji sutiko. Užėjo pas jį į namus, namuose išgėrė pusę butelio degtinės ir vyras nuėjo miegoti. Pas minėtą vyrą į namus buvo atėjęs dar kažkoks vyriškis. Namo šeimininko paprašė pinigų tuo metu, kai jis miegojo, jis buvo labai girtas. Vyras atsakė, kad neturi grynųjų pinigų ir pasakė, kad visi jo pinigai yra kortelėje. Paprašė kortelės, vyras leido ją paimti. Paėmė to vyro kortelę, nuėjo prie bankomato ir nuėmė 500 eurų. Kai prašė kortelės tam vyrui nesakė, kiek pinigų nuims. Buvo girta, išsigando ir negrįžo pas tą vyrą į namus. Lauke prie bankomato pamatė du vaikinus, atidavė jiems kortelę ir pasakė PIN kodą, tada nuėjo namo. Kodėl atidavė tiems vaikinams kortelę, nežino. Kaltinamoji paaiškino, kad pinigus nuo kortelės nusiėmė, kadangi tuo metu jai labai reikėjo pinigų, turėjo didelių skolų, apie 4 000 eurų už butą, pinigus, kuriuos nusiėmė išleido sąskaitoms už šviesą ir dalį sumokėjo už butą. Savo veiksmus vertina labai blogai. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, žadėjo daugiau taip nesielgti. Pinigus nukentėjusiajam žada gražinti, kai oficialiai įsidarbins. Byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta tik iš dalies, nes pati nusiėmė tik 500 eurų, šią sumą ir nori grąžinti nukentėjusiajam. Iš esmės analogiškus, tik išsamesnius parodymus kaltinamoji A. Š. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai kaltinamoji A. Š. buvo nurodžiusi, kad viskas įvyko 2016 m., prieš Naujus metus, kada tiksliai pasakyti negalėjo, vakare, apie 21.30 val. Nepažįstamas vyras, kurį rado neblaivų gulinti ant žolės, buvo apie 60 metų amžiaus, mažo ūgio, stambaus kūno sudėjimo, juodų plaukų, tamsaus gymio, panašus į čigoną. Kai jis atsikėlė jie buvo nuėję į netoliese esančią „Maximos“ parduotuvę, Naugarduko gatvėje, Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Minėtas vyriškis galvojo, kad turi grynųjų pinigų, bet pasirodė, kad neturi ir nuėjo link „Swedbank“ bankomato, kur nuo su savimi turėtos mokėjimo kortelės nuėmė 200 eurų, iš kurių 100 eurų davė jai. Ji jo pinigų neprašė, bet jis juos jai davė, nieko nesakydamas, nes jis buvo labai girtas, vos stovėjo ant kojų. Tada jie nuėjo į parduotuvę, kur paėmė butelį degtinės ir vieną butelį alaus, nuėjo į kasą, kur minėtas nepažįstamas vyriškis sumokėjo už šias prekes. Kasoje dar paėmė cigarečių pakelį. Išėjus iš parduotuvės minėtas vyriškis pasiūlė eiti pas jį į namus (b. l. 54, 56).
Teismo posėdyje davusi parodymus kaltinamoji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios A. Š. parodymų jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. B. parodė, kad 2016 m. spalio 29 d., apie 21 val., Naugarduko g. 84, Vilniuje, parduotuvėje „Maxima“ iš AB „Swedbank“ bankomato išgrynino 50 eurų, kai bankomatas grąžino banko kortelę jis ją įsidėjo į dešinę striukės kišenę. Kišenėje be kortelės dar buvo cigaretės. Jam gryninant bankomate pinigus už jo, eilėje prie bankomato laukė apie 4-5 asmenis (jų apibūdinti negali, nes nekreipė į juos dėmesio). Išsigryninęs pinigus nuėjo į parduotuvę „Maxima“ ir ten apsipirko, parduotuvėje už prekes mokėjo grynaisiais. Apsipirkęs grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini) . Nei parduotuvėje, nei eidamas namo su niekuo nebendravo. Jis gyvena vienas, pas jį namuose nieko nebuvo. 2016 m. spalio 30 d., apie 10 val. namuose patikrino striukės kišenę ir pastebėjo, kad joje nėra „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės, kadangi buvo sekmadienis ir bankas nedirbo, į „Swedbank“ nuvyko tik 2016 m. spalio 31 d. ir ten užblokavo kortelę. 2016 m. lapkričio 2 d. jis dar kartą nuvyko į „Swedbank“, ten paėmė sąskaitos išklotinę ir pastebėjo, kad iš jo sąskaitos 2016 m. spalio 29 d., per kelis kartus kažkas išgrynino 990 eurų. Banko kortelės PIN kodą žino tik jis vienas, ant kortelės jo priklijuoto nebuvo, jis jį moka mintinai, todėl mano, kad jo kortele galėjo pasinaudoti asmuo, kuris parduotuvėje „Maxima“ stovėjo už jo eilėje prie bankomato ir tikriausiai matė, kaip jis suveda PIN kodą ir jį įsiminė. Nejautė, kad parduotuvėje, ar einant namo, kas nors būtų ištraukęs jo banko kortelę jam iš kišenės (b. l. 20).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis N. B. parodė, kad kai jis apsipirko parduotuvėje „Maxima“ ir išeidinėjo iš parduotuvės prie jo priėjo nepažįstama mergina, kurios duomenų nežino, ar ji kaip nors prisistatė, neprisimena, jos apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo ir atpažinti negalės. Mergina jo paklausė, ar jis neturi ko nors išgerti. Jis jai atsakė, kad turi ir pasiūlė eiti pas jį į namus. Einant link jo namų mergina jam padavė alaus skardinę, iš kurios jis atsigėrė alaus. O bute jie gėrė degtinę, kurią jis nusipirko parduotuvėje „Maxima“. Bute jie gėrė dviese, daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Parduotuvėje jis apsipirkinėjo vienas. Jis šiai merginai nei pinigų, nei savo banko mokėjimo kortelės nedavė. Ar mergina buvo prie bankomato, kai jis nuiminėjo pinigus, pasakyti negali, nes tuo metu nestebėjo, kas stovi jam už nugaros, tačiau šie asmenys stovėjo šalia jo ir mano, kad jie galėjo matyti jo suvedamą PIN kodą. Jis neprisimena, kada ir kaip minėta mergina išėjo iš jo buto, nes jis atsijungė, kodėl atsijungė nežino, gal nuo alaus, kurį jam pasiūlė minėta mergina, nes degtinės jis išgėrė gal tik apie 100 ml. Prieš ateinant į parduotuvę jis irgi buvo išgėręs apie 150 ml degtinės, daugiau jokio alkoholio tą dieną nevartojo. Minėtos merginos jis daugiau nematė ir su ja jokių tarpusavio santykių nepalaikė, su ja susipažino tik tą pačią įvykio dieną ir daugiau jos nematė. Jam yra padaryta 990 eurų turtinė žala, todėl šiai sumai reiškia civilinį ieškinį (b. l. 24).
Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš UAB „Maxima“ prekybos centro, adresu Naugarduko g. 84, Vilnius nurodyta, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog 20:47:57 val. į parduotuvę „Maxima“ per pagrindines duris įeina apie 50-60 metų vyras, žilų plaukų, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos odine striuke, po striuke matosi juodai baltos spalvos megztinis, vyras dėvi mėlynos spalvos džinsus ir juodus batus. Kartu su juo užeina mergina, apie 20-30 metų, trumpai kirptų šviesios spalvos plaukų, mergina apsirengusi juodos spalvos striuke, kurioje ji laiko abi rankas, taip pat mergina dėvi šviesiai mėlynos spalvos suplėšytus džinsus ir juodos spalvos su baltu padu sportinius batelius. 20:48:05 val. jie kartu praeina į parduotuvės vidų. 20:53:24 val. iš parduotuvės salės grįžta tie patys vyras ir mergina. 20:53:26 val. mergina einanti priekyje vyro, parodo pirštu į bankomatą, kuris stovi kampe ir 20:53:29 val. jie kartu prieina prie jo, vyras iš karto pradeda naudotis bankomatu, o mergina pastovėjusi porą sekundžių ištraukia iš savo striukės kairės pusės kišenės mobilaus ryšio telefoną, nueina iki koridoriaus vidurio, tačiau vėl grįžta prie vyro, kuris naudojasi bankomatu. Mergina visą laiką stovi šalia vyro jam iš dešinės pusės, visą laiką jie tarpusavyje bendrauja. 20:53:48 val. vyras iš bankomato paima 50 eurų kupiūrą, kurią laiko dešinėje rankoje ir jie kartu vėl nueina į parduotuvės vidų. 20:54:54 val. į parduotuvę užeina mergina ir vyras, mergina dešinėje rankoje laiko galimai mobilaus ryšio telefoną, o vyras dešinėje rankoje laiko 50 eurų kupiūrą. Jiems artėjant prie kasų, 20:55:58 val. mergina praeina pro kasą, tačiau pamačiusi, kad vyras neina į parduotuvės vidų, grįžta prie jo, vyras laiko rankoje minėtą kupiūrą, merginai jam iš rankos paima minėtus pinigus ir eina į parduotuvę, o vyras lieka stovėti prie kasos. Iš vaizdo įrašo matosi, kad vyras svirduliuoja, jam pastovėjus porą sekundžių jis svirduliuodamas nueina į kitą parduotuvės pusę. 20:55:20 val. prie kasos prieina minėta mergina, kuri rankoje laiko 50 eurų kupiūrą, mergina greitai prieina prie kasininko, kuris nuo savo stalo paima butelį degtinės ir „Coca Cola“ gėrimą, kurį skenuoja, o mergina pateikia 50 eurų kupiūrą, taip pat kasininkas skenuoja dokumentą (galimai telefono sąskaitos papildymą). 20:55:41 val. prie kasos prieina vyras, mergina jam perduoda degtinės butelį ir „Coca Cola“ gėrimą, vyras įdeda gėrimus į raudonos spalvos maišelį, mergina sulaukusi grąžos, atiduoda vyrui visą grąžą, o čekį (galimai su telefono sąskaitos papildymu) mergina paima į dešinę ranką, pažiūri į čekį ir nueina kartu su vyru (b. l. 31).
Iš AB „Swedbank“ banko pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad pasinaudojus nukentėjusiajam N. B. priklausančia banko mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) , iš jo sąskaitos 2016 m. spalio 29 d., apie 22.48 val., iš bankomato, esančio adresu Savanorių pr. 15A, Vilniuje buvo nuimta 500 eurų suma. Tą pačią dieną 22.53 val. iš AB „Swedbank“ bankomato, esančio adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje buvo nuimta 100 eurų suma. 2016 m. spalio 30 d., apie 0.09 val., iš AB „Swedbank“ bankomato, esančio adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje buvo nuimta 190 eurų suma. Taip pat 2016 m. spalio 29 d., nenustatytu laiku iš AB „Swedbank“ bankomato, esančio adresu Savanorių pr. 3, Vilniuje buvo nuimta 200 eurų suma (b. l. 38).
Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš UAB „Swedbank“ centro KAC, užfiksuota, kad 2016 m. spalio 29 d., 22:46:42 val. į banką užėjo apie 20-30 metų asmuo, apsirengęs juodos spalvos striuke, galvą užsidengęs gobtuvu, asmuo dėvi šviesiai mėlynos spalvos suplėšytus džinsus, juodos spalvos su baltu padu sportinius batelius. Minėtas asmuo užėjo per pirmas duris ir pasuko į dešinę. Kitame vaizdo įraše matyti, kaip minėtas asmuo prieina prie bankomato, į bankomatą įstato kortelę, žiūrėdamas į mobiliojo ryšio telefoną suveda PIN kodą, kol aparatas apdoroja informaciją asmuo kalbasi telefonu, vėliau šis asmuo iš bankomato pasiima kortelę, grynuosius pinigus ir išeina (b. l. 40-41).
Dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, jog disponavimas (šiuo atveju įgijimas ir laikymas) svetima banko mokėjimo kortele yra neteisėtas, ir nori taip veikti.
Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė (nagrinėjamu atveju - „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ), kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę išdavusiai institucijai – šiuo atveju AB „Swedbank“ bankui), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šiuo atveju N. B.) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone. Tuo pačiu teismų praktikoje yra akcentuojama, jog baudžiamąja teisine prasme neteisėtomis laikytinos tik tokios veikos, kurios padarytos be mokėjimo instrumento savininko arba turėtojo sutikimo.
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji A. Š. be nukentėjusiojo N. B. žinios paėmė jo banko mokėjimo kortelę. Iš nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad jis savo banko mokėjimo kortelės nebuvo davęs kaltinamajai ar leidęs jai kortelę paimti. Nors kaltinamoji duodama parodymus nurodė, kad prašė nukentėjusiojo kortelės ir jis leido ją paimti, šiuos kaltinamosios parodymus teismas vertina kritiškai. Iš esmės pati kaltinamoji neneigė, kad prašė nukentėjusiojo kortelės tuo metu, kai jis nuėjo miegoti ir buvo labai girtas, todėl aiškiai suvokė, kad būdamas tokios būsenos nukentėjusysis negali išreikšti tikrosios savo valios. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji A. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. neturėdama kortelės savininko aiškiai išreikšto sutikimo paėmė jo banko mokėjimo kortelę, taip neteisėtai šią mokėjimo kortelę įgijo ir ją laikė iki tol, kol panaudojo finansinei operacijai atlikti. Tokia kaltinamosios A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad kaltinamoji A. Š. neteisėtai, t. y. be nukentėjusiojo N. B. žinios, pasinaudojusi jam priklausiančia AB „Swedbank“ mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir svetimais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodu, atliko vieną finansinę operaciją 500 eurų sumai. Apie tai, kad nuėmė pinigus nuo N. B. sąskaitos pastarajam nepranešė, nukentėjusysis, kaip matyti iš jo parodymų, nebuvo davęs A. Š. savo banko mokėjimo kortelės ar prašęs nuimti pinigus jo vardu. Pagal bylos aplinkybes nekyla abejonės, kad tiek kortelė, tiek ir jos naudotojo duomenys – PIN kodas A. Š. yra svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui – N. B., minėtos aplinkybės buvo žinomos ir kaltinamajai. Neteisėtai atlikusi finansinę operaciją ir nusiėmusi nuo nukentėjusiojo sąskaitos pinigus, kaltinamoji šiuos pinigus pasisavino. Tokiu būdu A. Š., neteisėtai pasinaudojusi svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis ir pateikusi save elektroninei banko sistemai kaip teisėtą mokėjimo kortelės duomenų turėtoją, apgaule savo naudai įgijo svetimą – N. B. priklausantį 500 eurų vertės turtą, todėl A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytos nusikalstamos veikos nuosavybei ir finansų sistemai, viena nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitos dvi – apysunkių, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. Š. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – A. Š. Lietuvos Respublikoje teista vieną kartą, 2010 m. teista Vokietijos Amtsgericht Itzehoe teismo (b. l. 76-78), bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 67-70), niekur nedirba (b. l. 61, 66, 75), išsiskyrusi, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatytinas mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, kadangi BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutapti, pagal minėtus straipsnius paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, o ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo N. B. civilinis ieškinys 990 eurų sumai (b. l. 25, 26). Teismo posėdžio metu kaltinamoji civilinį ieškinį pripažino tik iš dalies, teigė, kad pati nusiėmė tik 500 eurų sumą nuo nuknietėjusiojo banko mokėjimo kortelės, o nusiėmusi pinigus kortelę davė lauke prie bankomato buvusiems nepažįstamiems vaikinams ir pasakė jiems kortelės PIN kodą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ikiteisminis tyrimas nenustatytų asmenų atžvilgiu dėl 490 eurų sumos išgryninimo iš nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelės yra atskirtas (b. l. 15). Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam padaryta 500 eurų turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios A. Š. nusikalstamais veiksmais, tačiau kitą dalį pinigų nusiėmė ne kaltinamoji. Perdavusi kortelę, ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kokia suma bus, ir ar bus išgryninta iš nukentėjusiojo kortelės, byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamoji veikė susitarusi su nenustatytais asmenimis, kurie išgrynino 490 eurų sumą iš nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelės, todėl šiuo atveju civilinis ieškinys tenkintinas tik iš dalies ir iš kaltinamosios A. Š. nukentėjusiojo N. B. naudai priteistina 500 eurų suma (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktiniai CD diskai su vaizdo įrašais – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 7 MGL (263,62 EUR) dydžio baudą.
A. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 9 MGL (338,94 EUR) dydžio baudą.
A. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 10 MGL (376,6 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, dalį bausmių subendrinti apėmimo būdu, kitas bausmes subendrintini iš dalies jas sudedant, ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 15 MGL (564,9 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę – 10 MGL (376,6 EUR) dydžio baudą.
Nukentėjusiojo N. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš A. Š. N. B. priteisti 500 EUR (penkių šimtų eurų) turtinę žalą.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinius CD diskus su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Išaiškinti A. Š., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.