- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- N-62-634-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Atsakovas
- I.
- Kategorijos
- 50.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarties I. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija (toliau – ir Institucija) 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimu skyrė I. Š. 750 Lt baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalį. Nustatyta, kad I. Š. 2008 m. spalio 29 d., 9 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10.2 punkto reikalavimus, t. y. neužtikrino, kad nebūtų iškabinta išorinė vaizdinė reklama, nesuderinta nustatyta tvarka.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi I. Š. skundą atmetė ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad Taisyklių 10.2 punkte numatyta, kad reklamos skleidėjas įgyja teisę įrengti reklamą savivaldybės teritorijoje, patikrinus ir patvirtinus reklamos įrengimo projektą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, fotonuotrauka įrodo, kad I. Š. įvykdė inkriminuotą teisės pažeidimą. I. Š. paaiškinimus, kad ji nepažeidė Taisyklių, nes įrengė minėtą reklamą dar 2002 m., teismas vertino kaip netinkamą teisės normų interpretavimą bei vengimą administracinės atsakomybės. Teismas padarė išvadą, kad I. Š. privalėjo vadovautis Taisyklėmis, galiojusiomis 2008 m.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. Š. prašo panaikinti teismo nutartį, ištirti, ar Taisyklių 10.2 punkto reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (12 str. 1 d. redakcija iki 2008 m. vasario 1 d.) nuostatoms bei priteisti iš atsakovo I. Š. jos patirtas teismo išlaidas. Nurodo, kad informacinį stendą įsirengė 2002 m. (tai gali paliudyti jos buvęs sutuoktinis), nepažeisdama tuo metu galiojusio Reklamos įstatymo. Pareiga gauti savivaldybės leidimą išorinės reklamos įrengimui atsirado tik 2008 m. vasario 1 d. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 12 punkte išdėstytą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principą. Pažymi, kad be įspėjimo bauda skiriama už piktybinius Reklamos įstatymo pažeidimus (22 str.), o pareiškėjos tariamai padarytas pažeidimas nėra įtrauktas į piktybinių pažeidimų sąrašą. Institucija rėmėsi tik protokolu, fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas informacinis stendas, o ne jo įrengimo procesas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad pareiškėja neturėjo nei reklamos leidimo, nei nustatyta tvarka patikrinto ir patvirtinto reklamos projekto. Institucija nutarime atsižvelgė į I. Š. pateiktą paaiškinimą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl stendo įrengimo datos, be to, Institucija pažymi, kad protokole nurodyta ne stendo iškabinimo data, o pažeidimo nustatymo laikas. Priimant nutarimą nebuvo nustatyta lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl paskirtas baudos vidurkis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad I. Š. imkriminuotas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas (b. l. 22, 24, 25).
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjai surašytas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių reikalavimų nesilaikymo. Atsakomybę už tai numato ATPK 214¹ straipsnio 3 dalis, todėl administracinė nuobauda teisėtai paskirta pagal ATPK nuostatas, o ne Reklamos įstatymo 22 straipsnį. Tai įvertinus, pareiškėjos argumentas dėl Reklamos įstatymo 22 straipsnio taikymo atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos prašymas ištirti, ar Taisyklių 10.2 punkto reikalavimas neprieštarauja Reklamos įstatymo (12 str. 1 d. redakcija iki 2008 m. vasario 1 d.) nuostatoms, yra nenagrinėtinas kaip nesusijęs su nagrinėjama byla, nes inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas padarytas galiojant dabartinei Reklamos įstatymo redakcijai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šioje normoje nėra reglamentuota, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos jo turėtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad I. Š. prašymas dėl teismo išlaidų yra netenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.