- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- AN2-257-383/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- V. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato J. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties V. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2024 m. kovo 29 d. apie 06.36 val. medžiojo selektyviaisiais spąstais medžioklės plotų vienete „M.“, neįsirašęs medžiotojų būrelio „M.“ medžioklės lapuose, t. y. medžiojo teritorijoje, kurioje medžioti teisės neturėjo, gyvūnų nesumedžiojo. Tokiais savo veiksmais V. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta 600 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu 11 mėnesių laikotarpiui ir 1 vnt. selektyviųjų spąstų konfiskavimu.
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, V. B. pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir V. B. skundas netenkintas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. B. atstovas advokatas J. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. B. nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teismo metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad gavęs kvietimą, atvyko į Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini), kur 2024 m. kovo 18 d. vyr. specialistas A. J. surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, apkaltindamas neteisėta medžiokle. Jis su kaltinimu kategoriškai nesutiko ir paaiškino, kad rytais su savo šunimi eina pasivaikščioti (duomenys neskelbtini) pakrantėmis. Vaikščiodamas su šunimi dar 2024 m. vasario mėn. pastebėjo (duomenys neskelbtini) upėje pastatytus spąstus bebrams gaudyti 4-iose vietose. Savo paaiškinime nurodė, kad žino dar 3 tokias vietas, tačiau aplinkosaugininko A. J. tai nesudomino. Rytais, o kartais ir vakarais praeidamas pro vietas, kur stovėjo spąstai, pasižiūrėdavo. Vienus spąstus yra suleidęs, nes jie buvo pastatyti upelyje, įtekančiame į (duomenys neskelbtini) upę, ir jo šuo vos nepapuolė į juos. Kelis kartus, vedamas profesinio smalsumo, buvo išėmęs spąstus iš vandens, juos apžiūrėjęs ir vėl padėjęs atgal, nes žino, kad tokia medžioklė galima. Nėra paėmęs nė vienų spąstų iš (duomenys neskelbtini) upės, nors kasmet jų rasdavo upės pakrantėse. Kam jie priklauso, nežino.
3.2. Skunde pažymi, kad teismas, kaip ir nuobaudą paskyrusi pareigūnė, atmesdamas pareiškėjo skundą, laikėsi objektyvinio pakaltinamumo principo, visiškai ignoravo V. B. paaiškinimus ir jo veikos subjektyvinę pusę. Byloje nustatyti ir nenuneigti jo paaiškinimai. Nutarime minimą dieną V. B., kaip įprasta, su šunimi atėjo prie (duomenys neskelbtini) upės ir pamatė prie bebrų namelio užtaisytus selektyviuosius spąstus, kuriuose buvo įkliuvusi žuvis. Prie šių spąstų jis yra buvęs įvairiu laiku gal 12-15 kartų. Kas juos pastatė, nežino. Jis ištraukė spąstus, kurie užsikirto, su lazda pabaidė žuvį, kuri nuplaukė upe, užtaisė spąstus ir vėl padėjo juos į tą pačią vietą. Visi šie veiksmai ir buvo nufilmuoti paslėpta kamera.
3.3. Skunde akcentuojama, kad vaizdo medžiagoje matyti, kaip V. B. su šunimi ateina prie upės ir pasilenkęs kažką daro, t. y. iš esmės jo veiksmai visiškai atitinka jo paaiškinimą, jog jis šių spąstų nestatė, jais nemedžiojo, o juos ištraukė, tik norėdamas paleisti įstrigusią žuvį. Vaizdo įrašas yra be garso, todėl dabar ir pačiam pareiškėjui būtų sudėtinga paaiškinti apsižvalgymo motyvus. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų pastatęs selektyviuosius spąstus medžioklės tikslais ar juos ištraukęs iš vandens, ketindamas pasiimti sumedžiotą gyvūną ar parsinešti spąstus namo, tuo pademonstruodamas jų priklausomybę ir savo ketinimą jais medžioti.
3.4. Apelianto teigimu, slaptas vaizdo stebėjimas buvo nutrauktas, užfiksavus prie spąstų atėjusį V. B., tačiau aplinkosaugininkai nelaukė, kol ateis pasiimti spąstų tikrasis jų savininkas. Pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjimo metu buvo iškėlęs klausimą ir prašęs atsakovą pateikti duomenis, kokio asmens skundo pagrindu buvo pradėtas tyrimas, ar pavedime buvo duotas nurodymas pareigūnams pastatyti slaptą stebėjimo kamerą, kas ir dėl kokių priežasčių nusprendė nutraukti slaptą stebėjimą, neužfiksavus asmens, pasiimančio selektyviuosius spąstus ir galimą laimikį, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Šių aplinkybių nebandė išsiaiškinti ir teismas, kuriam taip pat nekilo jokių abejonių dėl to, ar Aplinkos apsaugos departamentas kiekvieną kartą, gavęs informaciją apie galimą menkavertį aplinkos apsaugos pažeidimą, siunčia pareigūnus į vietą pastatyti slaptą vaizdo kamerą. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. buvo informavęs aplinkosaugininkus apie medžiojimą selektyviaisiais spąstais (duomenys neskelbtini) pakrantėje, tačiau ši informacija jų visiškai nesudomino, kol kažkas įskundė upės pakrantėmis vaikščiojantį V. B..
3.5. Apelianto nuomone, 2024 m. balandžio 2 d. pavedime atlikti patikrinimą nenurodyta, nei kokia informacija ir apie kokį konkretų galimą pažeidimą buvo gauta, nei konkreti patikrinimo atlikimo vieta, nei jo atlikimo būdai, bet nurodytas patikrinimo atlikimo laikas nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Iš 2024 m. balandžio 3 d. apžiūros akto matyti, kad pareigūnai, kuriems buvo pavesta atlikti patikrinimą, skubėjo jį atlikti ir nesulaukė pavedime nurodytos jo pradžios, bet užtat iš anksto puikiai žinojo galimo pažeidimo vietą, į kurią nuvyko ta pačią dieną – 2024 m. balandžio 2 d., ir čia netikėtai surado vaizdo kamerą, kuri buvo pastatyta 2024 m. kovo 22 d., t. y. dar negavus jokio pavedimo atlikti tyrimą. Apžiūros akte nenurodyta, kas ir kada sumontavo stebėjimo kamerą, bet vaizdo medžiagos apžiūroje pareigūnai pamatė tą patį asmenį ateinant prie spąstų 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. kovo 29 d., o pareigūnas T. D. spąstus išėmė 2024 m. balandžio 2 d. Pareigūnas T. D. tarnybiniame pranešime aprašė savo ir kolegos atliktus veiksmus ir nurodė, kad vaizdo įraše atpažino V. B.. Pareigūnas A. J. tarnybiniame pranešime papildomai nurodė, kad 2024 m. balandžio 3 d. pavedimo atlikti patikrinimą pagrindu buvo priimtas sprendimas surinkti informaciją apie galimą V. B. administracinį nusižengimą, šiam asmeniui vykdant medžioklę selektyviaisiais spąstais (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje.
3.6. Skunde taip pat nurodoma, kad iš byloje esančių ankstesnių teismų sprendimų matyti, kad Aplinkos apsaugos departamentas ne kartą buvo apkaltinęs V. B. absurdiškais dalykais: neva, jis kėsinosi pagrobti iš laukų beverčius riedulius savo sodyboje įrengtam gamtos parkui, tariamai bandė nukasti (duomenys neskelbtini) upės krantą ir pakeisti upės tekėjimo vagą, neva, nukasė ir pardavinėjo savo tvenkinio juodžemį, tačiau visi šie kaltinimai subliūško teismuose.
3.7. Atstovo teigimu, teismas neįvertino, ar V. B. padaryta veika iš tikrųjų pažeidžia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 punktą, kadangi jis medžiojo ne su ginklu, todėl jam galėjo būti pritaikytas tik draudimas medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas turėjo medžiotojo bilietą, suteikiantį teisę medžioti, tačiau nebuvo įsirašęs į medžioklės lapą, t. y. galėjo padaryti kitokį šių taisyklių pažeidimą – pažeisti nustatytą formalią medžioklės tvarką.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į V. B. atstovo apeliacinį skundą, Institucijos atstovas I. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. B. atstovo advokato J. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas ir prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. B. atžvilgiu. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. ANK 290 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1. punktas numato, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jei nėra įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės.
8. Nagrinėjamu atveju V. B. nubaustas už tai, kad medžiojo selektyviaisiais spąstais medžioklės plotų vienete „M.“, neįsirašęs medžiotojų būrelio „M.“ medžioklės lapuose, t. y. medžiojo teritorijoje, kurioje medžioti teisės neturėjo, gyvūnų nesumedžiojo. Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. B. nubaudimu pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį, teigiant, kad jis, vaikščiodamas su šunimi dar 2024 m. vasario mėn. pastebėjo (duomenys neskelbtini) upėje pastatytus spąstus bebrams gaudyti 4-iose vietose. Rytais, o kartais ir vakarais praeidamas pro vietas, kur stovėjo spąstai, pasižiūrėdavo. Vienus spąstus yra suleidęs, nes jie buvo pastatyti upelyje, įtekančiame į (duomenys neskelbtini) upę, ir jo šuo vos nepapuolė į juos. Kelis kartus, vedamas profesinio smalsumo, buvo išėmęs spąstus iš vandens, juos apžiūrėjęs ir vėl padėjęs atgal, nes žino, kad tokia medžioklė galima. Nėra paėmęs nė vienų spąstų iš (duomenys neskelbtini) upės. Kam jie priklauso, nežino. Šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, laiko gynybine versija, kurią paneigia byloje esanti įrodymų visuma.
9. V. B. kaltę, padarius ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esanti įrodymų visuma. 2024 m. balandžio 3 d. apžiūros aktu nustatyta, kad 2024 m. kovo 25 d. apie 9 val. 50 min. prie (duomenys neskelbtini) upėje pastatytų spąstų yra užfiksuotas asmuo, kuris atėjęs pasižiūri į spąstus ir po kiek laiko nueina. 2024 m. kovo 29 d. 6 val. 36 min. tas pats asmuo ateina į minėtą vietą prie spąstų, juos išsiima, užtaiso ir padeda atgal į upę (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 8-11). Vyriausiojo specialisto A. J. 2024 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis 2024 m. balandžio 2 d. apie 11 val. 00 min. kartu su vyriausiuoju specialistu T. D. nuvyko į (duomenys neskelbtini) (Medžioklės plotų vienete „M.“) tikslu patikrinti vaizdo stebėjimo kameros „Bolyguard MG 982K“ užfiksuotos vaizdo medžiagos. Vaizdo stebėjimo kamera minėtoje vietoje buvo pastatyta 2024 m. kovo mėn. 22 d. apie 16 val. 00 min., gavus informaciją apie tai, kad yra galimai neteisėtai vykdoma medžioklė selektyviaisiais spąstais (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje. Peržiūrint vaizdo nuotraukas bei filmuotą medžiagą nustatyta, kad 2024 m. kovo 25 d. apie 9 val. 50 min. prie (duomenys neskelbtini) upėje pastatytų spąstų yra užfiksuotas asmuo, kuris atėjęs pasižiūri į spąstus ir po kiek laiko nueina. 2024 m. kovo 29 d. 6val. 36 min. tas pats asmuo ateina su šunimi į minėtą vietą prie spąstų, juos išsiima, užtaiso ir padeda atgal į upę. 2024 m. balandžio 2 d. apie 11 val. 00 min. atvykus į minėtą vietą selektyvieji spąstai buvo rasti užtaisyti, jais buvo medžiojama, gyvūnų sumedžiota nebuvo. Peržiūrint ir analizuojant filmuotą medžiagą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) J. J. ir vyriausiasis specialistas T. D. atpažino, kad spąstus pastatė ir jais galimai neteisėtai medžiojo buvęs (duomenys neskelbtini) V. B.. Vaizdo medžiagoje aiškiai matosi, kad asmuo yra su kamufliažinės spalvos kepure, kamufliažinės spalvos kelnėmis bei dėvi viršutinę aplinkos apsaugos pareigūno uniformos dalį (flisinį džemperį) (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 12-14). Vyriausiojo specialisto T. D. 2024 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos faktinės aplinkybės kaip ir vyr. specialisto A. J. tarnybiniame pranešime (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 15-17). Vyriausiojo specialisto A. J. 2024 m. balandžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekant tyrimą dėl galimai neteisėtos medžioklės, 2024 m. balandžio 3 d. buvo priimtas sprendimas (Pavedimas atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikti neplaninį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio „M.“ patikrinimą, tam, kad būtų surinkta informacija apie tai, kad V. B. yra įsirašęs MPV „M.“ naudotojo medžiotojų būrelio „M.“ medžioklės lapuose, vykdydamas medžioklę spąstais minėtame MPV (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje. Atlikus išsamią medžiotojų būrelio „M.“ medžioklės lapų analizę, nustatyta, kad V. B. nebuvo įrašytas nei viename medžioklės lape, kuris galiojo 2024 metų kovo mėnesį. Pagal pateiktus praėjusio - 2023-2024 metų medžioklės sezono medžioklės lapus, V. B. minėtame medžiotojų būrelyje nemedžiojo nei karto, t. y. nėra nei vieno įrašo įrodančio, kad minėtas asmuo vykdė teisėtą medžioklę MPV „M.“. (duomenys neskelbtini) skyrius disponuoja informacija, kad V. B. yra medžiotojas, t. y. turi medžiotojo bilietą ir nėra medžiotojų būrelio „M.“ narys (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 18-20).
10. 2024 m. balandžio 2 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pavedimu vyriausiems specialistams A. J. ir T. D. pavesta atlikti tyrimą (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 26-28). 2024 m. balandžio 5 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad 2024 m. balandžio 5 d. iš MB „M.“ paimti medžioklės lapai nuo 169 iki 230 (61 vnt.) (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 29). Iš MB „M.“ 2023 m. gruodžio 22 d. – 2024 m. kovo 31 d. medžioklės ataskaitų nustatyta, kad V. B. minėtame medžiotojų būrelyje nemedžiojo nei karto, t. y. nėra nei vieno įrašo įrodančio, kad minėtas asmuo vykdė teisėtą medžioklę MPV „M.“ (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 30-44). Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad 2024 m. kovo 25 d. apie 9 val. 50 min. prie Merkio upėje pastatytų spąstų yra užfiksuotas asmuo, kuris atėjęs pasižiūri į spąstus ir po kiek laiko nueina; 2024 m. kovo 29 d. 6 val. 36 min. tas pats asmuo ateina su šunimi į minėtą vietą prie spąstų, juos išsiima, užtaiso ir padeda atgal į upę; tas pats asmuo nusiprausia upėje rankas, apsižvalgo ir išeina. Apeliaciniame skunde atstovas pažymi, kad vaizdo medžiagoje matyti, kaip V. B. su šunimi ateina prie upės ir pasilenkęs kažką daro, tačiau byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad jis būtų pastatęs selektyviuosius spąstus medžioklės tikslais ar juos ištraukęs iš vandens, ketindamas pasiimti sumedžiotą gyvūną ar parsinešti spąstus namo. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl šio nusižengimo kvalifikavimui pakanka atlikti medžiojimo veiksmus. Nors pirminis selektyviųjų spąstų pastatymo faktas nagrinėjamu atveju nėra užfiksuotas, tačiau tai neturi reikšmės šio administracinio nusižengimo kvalifikavimui, kadangi V. B. atliko medžiojimo spąstais veiksmus – selektyviųjų spąstų ištraukimą iš vandens, jų užtaisymą ir nuleidimą atgal į vandenį tolimesniam medžiojimui.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 9-10 punktuose aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina V. B. kaltę, padarius ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų pakanka V. B. kaltei pagrįsti. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Institucija ir teismas nepagrįstai nesirėmė V. B. paaiškinimais apie tai, kad jis nutarime minimą dieną su šunimi atėjo prie (duomenys neskelbtini) upės ir pamatė prie bebrų namelio užtaisytus selektyviuosius spąstus, kuriuose buvo įkliuvusi žuvis. Prie šių spąstų jis yra buvęs įvairiu laiku gal 12-15 kartų, nežino kas juos pastatė. Jis ištraukė spąstus, kurie užsikirto, su lazda pabaidė žuvį, kuri nuplaukė upe, užtaisė spąstus ir vėl padėjo juos į tą pačią vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai atmestini, traktuojami kaip gynybinė versija ir siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad V. B. į vaizdo kamera stebimą teritoriją, kurioje buvo įrengti selektyvieji spąstai, atėjo net tris kartus, t. y. nuolat tikrino upėje pastatytus spąstus. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad V. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus atliko kaip įgudęs asmuo, o spąstų užtaisymas ir jų įdėjimas atgal į upę tik ir patvirtina turimą tikslą medžioti. Bylos duomenimis, V. B., medžiodamas selektyviaisiais spąstais, nepateikė galiojančio medžioklės lapo. Atlikus medžioklės klubo „M.“ medžioklės lapų patikrinimą buvo nustatyta, kad V. B. nebuvo įrašytas į šio klubo medžioklės lapą, kuris būtų galiojęs 2024 m. kovo 29 d. medžioklės metu. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai pagrįstai traktuoti kaip medžiojimas teritorijoje, kurioje jis neturėjo teisės medžioti pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį. Sutiktina ir su apylinkės teismo argumentu, kad V. B. negalėjo nesuprasti, kad atlieka neteisėtą veiklą (medžiojimo spąstais veiksmus be medžioklės lapo), nes medžiotoja nuo 1989 m. bei, paties teigimu, yra medžiojęs su spąstais. Be to, V. B. ilgą laiko tarpą dirbo aplinkosaugos srityje, todėl medžioklę reglamentuojančius teisės aktus jis neabejotinai žinojo. Pažymėtina, kad jei išties V. B. būtų upėje pastebėjęs pastatytus selektyviuosius spąstus ir kilus įtarimų, kad jie įrengti neturint tam teisės, jis privalėtų apie šias aplinkybes informuoti Institucijos pareigūnus. Priešingai, nei teigiama skunde, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes.
12. Atstovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nesiaiškino aplinkybių kokio asmens skundo pagrindu buvo pradėtas tyrimas, ar pavedime buvo duotas nurodymas pareigūnams pastatyti slaptą stebėjimo kamerą, kas ir dėl kokių priežasčių nusprendė nutraukti slaptą stebėjimą, neužfiksavus asmens, pasiimančio selektyviuosius spąstus ir galimą laimikį. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neturi jokios reikšmės, sprendžiant V. B. kaltės ar administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimus, todėl apylinkės teismas pagrįstai šio atstovo prašymo netenkino. Atstovas apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2024 m. balandžio 2 d. pavedime atlikti patikrinimą nenurodyta konkreti patikrinimo atlikimo vieta, kokia informacija ir apie kokį konkretų galimą pažeidimą buvo gauta. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 m. balandžio 2 d. Pavedimu atlikti patikrinimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) vyriausiems specialistams A. J. ir T. D. pavesta patikrinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelį ,,M.“ dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių laikymosi kontrolės. Šį patikrinimą nuspręsta atlikti, kilus įtarimams dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi, priešingai, nei teigiama skunde, minėtu pavedimu buvo pavesta patikrinti medžiotojų būrelio ,,M.“ veiklą, o administracinio nusižengimo vietos filmavimas buvo vykdomas, kaip tarnybiniuose pranešimuose nurodė A. J. ir T. D., gavus informaciją apie tai, kad yra galimai neteisėtai vykdoma medžioklė selektyviaisiais spąstais (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje. Kartu pažymėtina ir tai, kad tyrimo veiksmų atlikimo taktikos analizė, Pavedimo atlikti patikrinimą turinys ir jo analizė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje esantys ir apeliaciniame skunde akcentuojami teismų sprendimai, iš kurių matyti, kad tarp V. B. ir Institucijos buvo sprendžiami įvairūs ginčai, neturi jokios reikšmės šiai bylai ir nėra susiję su bylos esme (ginčo dalyku). Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo faktą neginčijamai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, todėl nėra pagrindo teigti apie nepagrįstą kaltinimą.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. B. atstovo advokato J. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.