Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-06-29 · Civilinė byla Nr. e2-1070-1040/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-29
Bylos Nr.
e2-1070-1040/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
V. G.
Advokatai
Lina Breskuvienė, Sandra Venskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1070-1040/2017Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00590-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 2.4.2.13. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29 d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė,sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,dalyvaujant ieškovui M. K., jo atstovei advokato padėjėjai Sandrai Venskienei,atsakovui V. G., jo atstovei advokato padėjėjai Linai Breskuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, jo atidalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pripažinti, kad šalys traktorių CHTZ T-150 K, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), vertė 4058 Eur, yra įgiję bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis; atidalyti traktoriaus CHTZ T-150 K, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui visą traktorių (duomenys neskelbtini) K, o ieškovui – kompensaciją (t. y. ½ traktoriaus vertės- 2029 Eur); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad šalys 2013 m. nutarė abu bendromis lėšomis įsigyti traktorių; abu buvo nuvykę jo pažiūrėti; abu derėjosi su savininku P. P. dėl kainos; suderėjo, jog traktorius bus parduotas už 14 000 Lt. Ieškovas po kelių dienų perdavė atsakovui 7000 Lt, o pastarasis nuvyko pas pardavėją, sumokėjo visus pinigus; pardavėjo pageidavimu pirkimo-pardavimo sutartyje fiksuota 7000 Lt transporto priemonės vertė; traktorius įregistruotas atsakovo vardu. Ieškovas traktoriumi naudojosi; 2013 m. pavasarį juo arė; keitė ratus, radiatorių; tų pačių metų vasarą tarp šalių kilo ginčas, nes atsakovas traktoriaus neprižiūrėjo, nekeitė detalių. Kadangi traktorius priklausė ir ieškovui, tai jis kaip bonus pater familia jį prižiūrėjo, nuostolių atlyginimo už atsakovui tenkančios traktoriaus dalies remontą nereikalavo. Atsakovas 2013 m. rugsėjo 16 d. pateikė pareiškimą policijai, jog yra pavogtas jo traktorius CHTZ T-150 K, tačiau joks pažeidimas nenustytas, atsakovas pripažino, kad traktorius įgytas ieškovo ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jų dalys yra lygios. Šalys nesutaria dėl traktoriaus naudojimo, atsakovas kelia konfliktiškas situacijas ir neleidžia ieškovui dirbti laukų, neatiduoda plūgų, radiatoriaus bei ratų, nors pastarieji priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Kadangi nebėra jokių galimybių šalims sutarti dėl bendro daikto naudojimo, traktorius jau seniai yra atsakovo žinioje, dėl to ieškovas prašo atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant ieškovui kompensaciją ½ traktoriaus vertės, t. y. 2029 Eur. Ieškovas prašo priteisti ½ traktoriaus vertės, kuri buvo jo pardavimo dieną, nes dėl negalėjimo juo naudotis ieškovas patyrė nuostolius, investavo į jo remontą, už kurį nebuvo atlyginta, atsakovas yra ūkininkas, gauna pajamas, todėl kompensacijos mokėjimas nepakenks jo turtiniai padėčiai.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas prašo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies – atsakovui priteisti traktorių CHTZ T-150 K, o ieškovui iš atsakovo ½ traktoriaus vertės, t. y. 434,43 Eur.

Atsiliepime nurodoma, kad su ieškovu yra pažįstami, abu ūkininkai, ūkiai šalia vienas kito, žemės ribojasi, kartu nusprendė bendromis lėšomis įsigyti traktorių, skelbime rado jiems tinkantį modelį ir įsigijo už 868,86 Eur. 2013 m. pavasarį jis arė savo ir ieškovo žemes, rugpjūčio mėnesį ieškovas pasiėmė traktorių iš atsakovo ir negrąžino, dėl to buvo kreiptasi į policiją, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutrakta. Atsakovas traktorių rado paslėptą miške, jį parsivarė, jis buvo sugadintas, neveikė sankaba, stabdžiai, oro kompresorius, dirbti su tokia technika nebuvo galima, neveikiantis traktorius atsakovo kieme stovėjo iki 2016 m. pavasario, kuomet paremontavus ir pradėjus kultyvavimo darbus galutinai subyrėjo. 2015 m. buvo įsigijęs tokį patį traktorių, kurio detalės buvo panaudotos sugedusio traktoriaus remontui, 2017 m. pavasarį traktorius buvo suremontuotas, meistrų darbas kainavo 1650 Eur. Ieškovo rūpestis technika ir investicijos neaiškios, nes atsakovas iš miško pasiėmė nevažiuojančią transporto priemonę, sutinka, kad bendras naudojimasis daiktu nėra įmanomas, dėl to traktorius turi būti paliktas atsakovui, ieškovui priteisiant kompensaciją, kuri sudaro ½ traktoriaus vertės, t. y. 434,43 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad M. K. ir V. G. yra pažįstami ūkininkai, kaimynai, kurių žemės ribojasi. Šalys 2013 m. vasario 7 d. abu kartu bendromis lėšomis įgijo traktorių CHTZ T-150K, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas atsakovo V. G. vardu. Atsakovas V. G. pripažino, kad traktorius CHTZ T-150K yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, kurių dalys yra lygios. Šias aplinkybes taipogi patvirtina tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2013 m. rugsėjo 25 d. tarnybinis pranešimas, tiek 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuose nurodyta, kad V. G. ir M. K. traktorių CHTZ T-150K pirko kartu, sumokėdami po vienodą dalį ir buvo sutarę kartu juo dirbti. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas traktorius buvo įgytas bendromis lygiomis šalių lėšomis, tikslu bendrai naudoti transporto priemonę lauko darbams. Atsižvelgiant į išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad traktorius CHTZ T-150K, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė M. K. ir V. G. nuosavybė, kurių nuosavybės dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72, 4.73 straipsniai).

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesutariant dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Nagrinėjamu atveju tarp šalys sutiko, kad nėra jokių galimybių sutarti dėl bendro daikto naudojimo ir kad bendrosios nuosavybės teisė turi baigtis, atidalijant bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalys taip pat vieningai sutarė, kad traktoriaus atidalinimas natūra nėra galimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, dėl ko atsakovui turi būti priteisiama transporto priemonė, o ieškovui išmokama kompensacija pinigais. Teismo posėdžio metu šalys nepritarė teismo siūlymui pateikti įrodymus, pagrindžiančius ginčo traktoriaus rinkos vertę bylos nagrinėjimo dienai, vieningai patvirtinusios, kad šioje byloje piniginės kompensacijos dydis turi būti 1/2 traktoriaus įsigijimo kainos.

Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Šiuo atveju šalys bylos nagrinėjimo iš esmės pradžioje aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo poziciją dėl piniginės kompensacijos atskaitos vertės, ieškinio dalykas apibrėžtas, dėl to teismas neturi pagrindo spręsti kitaip.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl traktoriaus CHTZ T-150K, įsigijimo vertės. Ieškovas teigia, kad šalys su pardavėju P. P. suderėjo, kad traktorius bus parduotas už 14 000 Lt; ieškovas po kelių dienų perdavė grynais pinigai 7000 Lt atsakovui; atsakovas vienas nuvyko pas pardavėją, jam sumokėjo, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje fiksavo tik 7000 Lt sumą. Dėl to ieškovas prašo, atidalijant traktorių iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisti jam iš atsakovo 2029 Eur, t. y. 7000 Lt. Atsakovas sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, išskyrus ieškovo nurodomą transporto priemonės kainą. Jis tvirtina, kad ginčo traktorius įsigytas už pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą 3000 Lt arba 868,86 Eur kainą, dėl ko, atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui turi būti sumokėta ½ traktoriaus vertės, t. y. 434,43 Eur.

Ieškovas pateikė teismui 2013 m. sausio 31 d. Ukmergės dienraštį, kuriame skelbiama, kad yra parduodamas traktorius T-150 už 15 000 Lt, nurodomas mobilaus telefono numeris. Traktoriaus, žemės ūkio ar specialiosios paskirties mašinos 2013 m. vasario 7 d. perdavimo-priėmimo akte nurodoma, kad pardavėjas P. P. perduoda V. G. nuosavybės teises pagal pirkimo-pardavimo sandorį į traktorių ChTZ (T-150K), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento Nr. 1985 m. sausio 1 d. Jame užfiksuota, kad šalys perduotą techniką įkainojo 3000 Lt. Taigi teismui pateiktas traktoriaus priėmimo perdavimo aktas, kuriame užfiksuota šalių sutarimu technikos įkainojimo vertė, o ne pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinanti konkrečios pinigų sumos perdavimą pardavėjui. Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad teismui pateiktame Ukmergės dienraštyje yra skelbiamas jo parduodamo traktoriaus skelbimas; skelbime nurodomas būtent jo telefono numeris; taip pat patvirtino, kad traktorius buvo parduodamas už 15 000 Lt, o parduotas šalims už 14 000 Lt. Paaiškino, kad visų pirma techniką apžiūrėti atvažiavo ieškovas su atsakovu; jie nusiderėjo vieną tūkstantį litų, o vėliau atvyko atsakovas vienas, su kuriuo ir buvo pasirašyta sutartis. Liudytojas patvirtino, kad perdavimo priėmimo akte jie nurodė mažesnę technikos kainą, nes taip visi daro. Nors atsakovas tvirtino, kad traktorius buvo pirktas pagal skelbimą internete, liudytojas nurodė, kad jis traktorių pardavinėjo, skelbdamasis dienraštyje, internete skelbimas gal ir galėjo būti, nebent jį ten paskelbė jo sūnėnas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiama ginčui, nes ginčo traktoriaus pardavėjas nuosekliai ir užtikrintai patvirtino, kad ginčo traktorių pardavinėjo už 15 000 Lt, o pardavė už 14 000 Lt pagal į bylą pateiktą Ukmergės dienraštyje skelbiamą skelbimą.

Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais, kitais byloje esančiais duomenimis paremtais, liudytojo paaiškinimais. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas nurodė, kad 14 000 Eur kaina tokiam traktoriui buvo labai gera kaina, nes tai yra praktiškai jo metalo laužo kaina. Iš tiesų, transporto priemonės registracijos liudijime nurodoma ginčo traktoriaus didžiausia masė 6200 kg, kas pagal šalių pateiktas vidutine juodojo metalo kainas sudarytų apie 1047,8 Eur vien metalo kaina (169 Eur *6,2 t (kaina pagal atsakovo pateiktą 2017 m. birželio 14 d. metalo laužo pirkimo pardavimo sutartį)). Tuo tarpu traktorių sudaro labai įvairus metalas, kai kurių vertė yra didesnė (variklis, tiltas ir pan.). Be to, ieškovas pateikė teismui ginčo dienai aktualius 1986 m., 1989 m. gamybos analogiškų ginčo traktoriui skelbimus, iš kurių matyti, kad šiai dienai tokios pat transporto priemonės parduodamos už 5 200 Eur, 8 000 Eur. Taigi šie byloje ištirti įrodymai, taipogi paneigia atsakovo teiginius, kad ginčo traktorius buvo įsigytas už 3000 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad šalys traktorių CHTZ T-150K įsigijo lygiomis dalimis bendrąja daline nuosavybės teise už 14 000 Lt, kas atitinka 4054,68 Eur (14 000 Lt/ 3,4528 Eur). Pažymėtina, kad ieškinyje nurodyta kaina konvertuota į eurus su nedidele paklaida, kuri neturi esminės reikšmės sprendžiamam ginčui. Iš šalių paaiškinimų, 2013 m. rugsėjo mėnesio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato tarnybinio pranešimo ir administracinio teisės pažeidimo matyti, kad šalys dėl bendro traktoriaus naudojimo nesutaria nuo 2013 m. rudens, praktiškai nuo to laiko traktorius yra išimtinai atsakovo dispozicijoje, jis jį suremontavo, pasitaisė ir toliau naudoja. Tuo tarpu ieškovas nuo 2013 m. rudens traktoriumi nebesinaudoja. Šie duomenys patvirtina, kad nebėra jokių galimybių šalims sutarti dėl bendro daikto naudojimo, dėl to bendrosios nuosavybės teisė turi baigtis. Kadangi ginčo daikto atidalinimas natūra nėra galimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, atsižvelgiant į tai, kad ginčo traktorius nuo 2013 metų rudens yra atsakovo dispozicijoje, jis jį susitaisė, susitvarkė ir toliau juo naudojasi, atsakovui priteisiama transporto priemonė, o ieškovui išmokant kompensaciją pinigais ½ traktoriaus vertės, t. y. 2027,34 Eur.

Tiek ieškovas, tiek atsakovas teismo posėdžio metu aiškino, kad patyrė nuostolius, atlikdami einamuosius priežiūros remontus transporto priemonei. Teismas pažymi, kad bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant nustato CK 4.76 straipsnis, kuriame įtvirtinta kitų bendraturčių teisė į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje tokių reikalavimų šalys nereiškė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas sumokėjo 46 Eur žyminio mokesčio, 0,23 Eur įmokos mokestis, 100 Eur advokato pagalbai apmokėti. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 146,23 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad traktorius CHTZ T-150K, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, kiekvienam po ½.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ traktoriaus CHTZ T-150 K, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šį turtą priteisti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją – ½ traktoriaus vertės, 2027,34 Eur (du tūkstančius dvidešimt septynis eurus 34 ct).

Priteisti ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., 146,23 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 23 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Vaišvilienė