- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- E1-440-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00104-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Advokatai
- Regimantas Špelveris, Vaiva Savickienė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašymą dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, priimto D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija persiuntė teismui Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašymą dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, priimto D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad Norvegijos Karalystės Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 7 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) ir (arba) kitose vietose, veikdamas koordinuotoje grupėje, kuri užsiėmė nelegalia su narkotikais susijusia veikla, D. Ž. kartu su dviem kitais asmenimis įvežė, laikė ir (arba) perdavė ne mažiau 6 kilogramus kokaino arba bendrininkavo tai darant. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d. Paskirtos bausmės vykdymo pabaiga 2029 m. gegužės 3 d.
Nuteistasis D. Ž. šiuo metu atlieka bausmę išduodančioje valstybėje, iš minėtu nuosprendžiu jam paskirtos 7 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės 2024 m. lapkričio 25 d. jis jau buvo atlikęs 1046 dienas. Nuteistojo D. Ž. bausmės atlikimo laikotarpis prasidėjo 2023 m. spalio 11 d. Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos papildomai pateiktame pranešime nurodyta, kad iš nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės turi būti atimamos viso 649 kardomajame kalinime praleistos dienos. Pagal Norvegijos Karalystės teisę jam paskirta bausmė būtų visiškai atlikta 2029 m. gegužės 3 d. Pagal Norvegijos Karalystės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, jei yra atlikęs du trečdalius bausmės laiko.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog nuteistasis išreiškė nuomonę, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebūtų jam tinkamas, kadangi jis Lietuvoje negyvena nuo 2015 m. ir po bausmės atlikimo taip pat neplanuoja gyventi, Norvegijoje gyvena nuo 2017 m., 5 metus turi sugyventinę, su kuria planuoja susilaukti vaikų, ji taip pat iki šiol dirba ir gyvena Norvegijoje, (duomenys neskelbtini). Ten gyvena ir nuteistojo giminaičiai bei draugai. Kalėjime jis pirmą kartą, jam labai sunku ir sužadėtinės apsilankymai jam yra labai svarbūs. Be to nuteistasis skundžiasi prasta dantų būkle ir depresija, nuolat vyksta pas gydytoją ir psichologą, vartoja antidepresantus. Perkėlus bausmę atlikti į Lietuvą, jo būklė pablogėtų. Nuteistasis taip pat išsakė savo nerimą dėl smurto Lietuvos kalėjime.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pavesta nuteistajam D. Ž. parinkti gynėją, ir jam buvo paskirta advokatė Vaiva Savickienė.
Nuteistajam D. Ž. teismo paskirta gynėja advokatė Vaiva Savickienė atsiliepimu prašė Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašymą dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, priimto D. Ž. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, atmesti. Gynėjos teigimu, nors Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystė yra pasirašiusios 2011 m. balandžio 5 d. susitarimą, jog Norvegijos Karalystėje nusikaltimą padaręs Lietuvos Respublikos pilietis bausmės vykdymui gali būti sugrąžintas į Lietuvos Respubliką, tačiau Lietuvos Respublika gali atsisakyti priimti asmenį, jei jis faktiškai gyvena ir dirba kitoje šalyje, pavyzdžiui ne mažiau 5 metus šioje šalyje gyvenančius Lietuvos Respublikos piliečius, kurie ten padarė nusikalstamą veiką. Susitarimu siekiama užtikrinti palankesnes sąlygas nuteistųjų asmenų socialinei reabilitacijai bei gerinti valstybių bendradarbiavimą, supaprastinant nuteistųjų perdavimo procedūrą bei ją pagreitinant. Gynėja atkreipė dėmesį, kad nuteistasis D. Ž. Norvegijos Karalystėje gyvena nuo 2017 m. Ten gyvena jo sužadėtinė, giminaičiai ir draugai, todėl jį grąžinus bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje, nutrūktų jo socialiniai ryšiai su artimaisiais ir tai pakenktų jo socialinei reabilitacijai. Nuteistasis prieš pakliūnant į kalėjimą studijavo logistikos vadybą iš šiais metais planuoja tęsti studijas (duomenys neskelbtini) universitete, o grąžinus jį į Lietuvos Respubliką, jis tokių galimybių nebeturėtų. Bausmės atlikimo sąlygos Lietuvos Respublikos kalėjime jam būtų žymiai pablogintos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui po advokatės Vaivos Savickienės atsiliepimo gavimo pateikti duomenys liudija, kad nuteistasis D. Ž. nuotoliniu būdu sudarė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį su advokatu Regimantu Špelveriu. Šis gynėjas pateikė prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą bei sudaryti nuteistajam galimybes posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. D. Ž. gynėjas atsiliepimu prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, jog ši kreiptųsi į Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybą, pateikiant D. Ž. dokumentus ir duomenis apie jo socialinius ir ekonominius ryšius, siekiant tinkamai ir objektyviai identifikuoti, kurioje valstybėje nuteistajam bus sukurtos galimybės palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitacija ir sėkmingai reintegruoti nuteistąjį į visuomenę bei betarpiškai bendrauti su šeima, o negavus nurodytos išvados/konsultacijos – prašymą dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir nuteistajam likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, atmesti. D. Ž. gynėjas tokį prašymą motyvuoja tuo, kad nuteistasis nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. yra deklaravęs savo išvykimą į Norvegijos karalystę, jo sugyventinė taip pat deklaravusi išvykimą į Norvegijos Karalystę ir oficialius darbinius santykius Norvegijos Karalystėje turėjusi nuo 2017 m., o nuo 2019 m. vasario 18 d. buvo oficialiai registruota, kaip nuolatinis Norvegijos Karalystės gyventojas, kuriam suteikiamas asmens kodas. Analogiška situacija yra ir su pačiu nuteistuoju. D. Ž. gyvenęs ir oficialiai dirbęs Norvegijos Karalystėje, jau iki jo sulaikymo (2022 m. sausio 14 d.) turėjo susikūręs savo socialinių ir ekonominių interesų centrą Norvegijos Karalystėje, kuris dar labiau sustiprėjo, kai nuteistasis susilaukė pirmagimio sūnaus 2025 m. vasario 24 d. Šiuo metu atliekant bausmę D. Ž. yra suteikiamos visos sąlygos matytis su šeima, tai yra jis sulaukia savo šeimos aplankymų ir jam suteikiamas leidimas išvykti bei aplankyti savo šeimą namuose. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog D. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir gyvena Lietuvoje, jo sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo būtų nereikalingas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad D. Ž. net neabejoja, kad Norvegijos karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašyme nėra vertinamos minėtos aplinkybės, tame tarpe jo šeimos oficialus rezidavimas Norvegijos Karalystėje, kaip iš šeimos sudėtis. Vien tik ši aplinkybė atskleidžia, kad teikiamas prašymas yra neobjektyvus, formalus ir nepagrįstas nei faktine, nei teisine prasme. Skunde apibendrinant gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrįstų duomenų, jog nuteistasis D. Ž. su Norvegijos Karalyste turi glaustesnius socialinius ryšius nei su Lietuvos Respublika, o tai sąlygoja, kad Teisingumo ministerija privalo inicijuoti konsultacijas su Norvegijos Karalyste, siekiant įgyvendinti Susitarimą, nes priešingu atveju D. Ž. bus padaryta esminė žala ir siekiami tikslai „užtikrinti siekį palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, padėti sėkmingai reintegruotis į visuomenę bei dar labiau sustiprinti ryšius su šeima“ bus absoliučiai paneigti.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio pateiktu atsiliepimu siūloma tenkinti Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašymą dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, priimto D. Ž. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prokuroras nurodo, kad susipažinus su bylos medžiaga nenustatyta pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnyje, dėl kurių galėtų būti atsisakoma pripažinti Norvegijos Karalystės nuosprendį ir vykdyti bausmę Lietuvos Respublikoje. Duomenų, kad nuteistojo perdavimas Lietuvos Respublikai tolesniam bausmės vykdymui keltų grėsmę jo ar jo šeimos narių gyvybei, sveikatai ar saugumui, byloje nėra. Taip pat nenustatyta kitų sąlygų, dėl kurių Norvegijos Karalystės nuosprendžio pripažinimas ir bausmės vykdymas bent iš dalies Lietuvos Respublikoje būtų negalimas. Nuteistojo nesutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai, nagrinėjamu atveju neužkerta kelio nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje. D. Ž. Lietuvos Respublikoje praleido didžiąją gyvenimo dalį, moka kalbą ir gerai pažįsta jos kultūrą bei tradicijas. O Norvegijos Karalyste iki sulaikymo nuteistasis dirbo sąlyginai neilgai, ryšys su Norvegijos Karalyste paremtas darbo santykiais nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio. Šiuo laikotarpiu nėra duomenų apie nuolatinį darbą, tik keli laikotarpiai 2016, 2017, 2021, 2022 ir 2023 m. be pajamų. Nuteistąjį sieja ne tik oficialūs ryšiai su Lietuvos Respublika, bet ir kultūriniai, socialiniai ryšiai, kurie gali palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją ir sėkmingą reintegraciją į visuomenę. Nuteistojo bendro pobūdžio samprotavimai bei prielaidomis grįsti pamąstymai dėl netinkamų įkalinimo įstaigų humanitarinių ir higienos sąlygų, jose vykdomos sveikatos priežiūros, Lietuvos kalėjimų sistemoje vyraujančio smurto ir kasdienių išpuolių prieš silpnesnius asmenis, atmestini kaip niekuo nepagrįsti ir nepaneigiantys išvados, kad Norvegijos Karalystės nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje turėtų suteikti geresnes nuteistojo socialinės reabilitacijos galimybes. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nuteistojo sužadėtinei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini) mieste, nėra draudžiama keisti gyvenamąją vietą, taip pat bendrauti su Lietuvos Respublikoje kalinčiu asmeniu. Taip pat prokuroras pažymi, kad Norvegijos migracijos direktorato 2024 m. kovo 14 d. sprendimu (DUF kodas (duomenys neskelbtini)) D. Ž. deportuotas iš Norvegijos ir jam nustatytas draudimas visam laikui atvykti į šalį. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis neturi teisės gyventi Norvegijos Karalystėje, todėl D. Ž. sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai šiuo atveju nėra būtinas. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad atsižvelgiant į pateiktą Norvegijos Karalystės teisės normų aprašymą bei remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, Norvegijos Karalystės Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendyje minimas vien kokaino kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo D. Ž., laikytinas labai dideliu ir tokia jo veika prilyginama nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje. Prokuroras pažymi, kad D. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai švelnesnė negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali 10 metų riba. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo 7 straipsnio 4 dalį, numatančią, jog pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, Lietuvos Respublikoje pripažintina ir vykdytina Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu D. Ž. paskirta bausmė visa apimtimi, tai yra vykdant minėtu nuosprendžiu paskirtą likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje ir laikytina, kad nuteistasis paskirtą laisvės atėmimo bausmę bus atlikęs 2029 m. gegužės 3 d.
Pagrindo nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamo prašymo pobūdis teisiniu požiūriu, objektyviai nėra vertintinas kaip nuteistojo padėtį bloginantis, taipogi gynėjo prašymu įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kreiptis į Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybą, esant pakankamiems teismui pateiktiems duomenims, teismas nenustatė. Todėl prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, neskiriant įpareigojimų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Tarptautinės institucijos prašymas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatas užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamam klausimui aktualus yra ir teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas), kurio 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.
Pastarojo Susitarimo 8 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Šiuo atveju, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, teismas nenustatė pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Duomenų, kad nuteistojo D. Ž. perdavimas Lietuvos Respublikai tolesniam bausmės vykdymui keltų grėsmę jo ar jo šeimos narių gyvybei, sveikatai ar saugumui, byloje nėra. Taip pat nėra nustatyta kitų sąlygų, dėl kurių Norvegijos Karalystės nuosprendžio pripažinimas ir bausmės vykdymas bent iš dalies Lietuvos Respublikoje būtų negalimas.
Bylos duomenys liudija, kad nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie jo perkėlimą į Lietuvos Respubliką laisvės atėmimo bausmės atlikimui ir supažindintas su galiojančiomis taisyklėmis bei teisinėmis pasekmėmis, taip pat jam suteikta galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl perkėlimo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Nors nuteistasis D. Ž. informuotas apie sprendimą perduoti nuosprendį vykdymui Lietuvos Respublikoje, kaip to reikalauja Susitarimo 6 straipsnio 3 ir 4 dalys, raštu išreiškė nesutikimą dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai, jo nesutikimas nagrinėjamu atveju neužkerta kelio nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje pagal Susitarimą. Todėl klausimas dėl D. Ž. atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje spręstinas.
Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą, tačiau to paties straipsnio 2 dalis įtvirtina atvejus, kuomet nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas: a) kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje; b) kai nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone; c) kai nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Sutinkamai su teismui pateiktais duomenimis, D. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nors jis nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. yra deklaravęs savo išvykimą į Norvegijos Karalystę, teismui pateiki duomenys patvirtina, kad 2024 m. kovo 14 d. D. Ž. atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl deportacijos, kuriuo jam nustatytas draudimas visam laikui įvažiuoti į Norvegiją. Taigi, teisės gyventi Norvegijoje D. Ž. neturi. Todėl remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad nuteistojo D. Ž. sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai šiuo atveju nėra būtinas.
Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teismui pateiktus bylos duomenis, sprendžia, kad nuteistasis D. Ž. laisvės atėmimo bausmę, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, turėtų atlikti būtent savo kilmės valstybėje. Šios išvados nepaneigia nuteistojo raštiškai išreikšta nuomonė, kodėl jis turėtų likti Norvegijos Karalystėje ir ten atlikti likusį bausmės laiką. Teismas sutinka, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmę atliekant Norvegijos Karalystėje, šioje šalyje šiuo metu gyvenančiai nuteistojo sugyventinei ir jų bendram kūdikiui būtų palankesnės sąlygos bendravimui su kalinčiuoju palaikyti, tačiau sugyventinė pati renkasi gyvenamąją vietą ir jai nėra draudžiama keisti ją, taip pat bendrauti su Lietuvos Respublikoje kalinčiu asmeniu, jei D. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų perimtas.
Kaip minėta, D. Ž. Norvegijos Karalystės Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) ir (arba) kitose vietose, veikdamas koordinuotoje grupėje, kuri užsiėmė nelegalia su narkotikais susijusia veikla, D. Ž. kartu su dviem kitais asmenimis įvežė, laikė ir (arba“ perdavė ne mažiau 6 kilogramus kokaino arba bendrininkavo tai darant. Remiantis pateiktu išduodančiosios valstybės teisės normų aprašymu, už šį nusikaltimą nuosprendį priėmusioje šalyje yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 15 metų, o esant itin sunkinančioms aplinkybėms, gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė iki 21 metų.
Ši nuteistojo D. Ž. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Norvegijos Karalystės teisę kaip Norvegijos baudžiamojo kodekso § 232 str. antros pastraipos pirmos bausmės alternatyvos pažeidimą, žr. § 231, pirmą pastraipą, žr. Baudžiamojo kodekso 79 str. c punktą, žr. § 15. (nelegalus narkotinių medžiagų gaminimas, įvežimas, išvežimas, įsigijimas, laikymas, siuntimas arba perleidimas, kai nusikaltimas susijęs su labai dideliu kiekiu, arba bendrininkavimas). Pagal pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą, atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendyje minimas kokaino kiekis (ne mažiau 6 kilogramus), kurį neteisėtai laikė D. Ž., laikytinas labai dideliu, prilyginama nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, numatančiam baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Už šio nusikaltimo padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų.
Pripažinus užsienio teismo nuosprendį (sprendimą), svarbus vaidmuo tenka bausmių suderinimo klausimui, kurį sprendžiant pažymėtina, jog pagal Susitarimo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas – pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobūdį ir trukmę.
Kaip matyti iš Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. Ž. atžvilgiu teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, trukmę, D. Ž. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jam paskyrė 7 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Atkreiptinas dėmesys, kad D. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai švelnesnė negu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali 10 metų riba, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo 7 straipsnio 4 dalį, numatančią, jog pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, Lietuvos Respublikoje pripažintina ir vykdytina Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu D. Ž. paskirta bausmė visa apimtimi, tai yra nustatant ir vykdant Lietuvos Respublikoje 7 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo D. Ž. bausmės atlikimo laikotarpis prasidėjo 2023 m. spalio 11 d. Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijai papildomai pateiktame pranešime nurodė, kad iš nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės turi būti atimamos viso 649 dienos, išbūtos kardomajame kalinime, iš jų 424 dienos – ikiteisminio tyrimo metu ir 225 dienos – po bylos nagrinėjimo. Analogiškas nuostatas, kaip neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatoms, teismas palieka nustatydamas, kad į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas ir nurodytos 649 dienos (Susitarimo 15 straipsnio 2 dalis). Nuteistąjį perėmus iš Norvegijos Karalystės, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo dienos.
Pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje, jei jis bus perduotas Lietuvai, D. Ž. turės teisę į lygtinį paleidimą. Lietuvoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal minėto straipsnio 4 dalies nuostatas, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Kadangi nuteistasis D. Ž. nusisamdė gynėją advokatą Regimantą Špelverį, teismo paskirta gynėja advokatė Vaiva Savickienė atleistina nuo tolesnio dalyvavimo, apie tai jai pranešant – išsiunčiant šią teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 ir 365 straipsniais, teismas
nutaria:
Tenkinti Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašymą dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir D. Ž. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Pripažinti Norvegijos Karalystės Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl D. Ž. nuteisimo ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, Norvegijos Karalystės Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu už Norvegijos baudžiamojo kodekso § 232 str. antros pastraipos pirmos bausmės alternatyvos pažeidimą, žr. § 231, pirmą pastraipą, žr. Baudžiamojo kodekso 79 str. c punktą, žr. § 15. (nelegalus narkotinių medžiagų gaminimas, įvežimas, išvežimas, įsigijimas, laikymas, siuntimas arba perleidimas, kai nusikaltimas susijęs su labai dideliu kiekiu, arba bendrininkavimas) paskirtą 7 (septynių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, D. Ž. Norvegijos Karalystėje įvykdytus baudžiamojo įstatymo pažeidimus atitinkamai prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, ir palikti paskirtą bausmę – terminuotą 7 (septynių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo D. Ž. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos.
Į bausmės laiką visiškai įskaityti 649 (šešis šimtus keturiasdešimt devynias) kardomajame kalinime praleistas dienas ir Norvegijos Karalystėje pagal Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį iki nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.
Advokatę Vaivą Savickienę atleisti nuo tolesnio dalyvavimo šioje byloje.
Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam, jo gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui, prokuratūrai, Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, advokatei Vaivai Savickienei.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.