Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, 205 straipsnio 6 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-10-26 J. M., UAB „B.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorei, surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad atlikus UAB „B.“ patikrinimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, nustatyta, kad UAB „B.“ direktorė J. M. laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31 nedavė nurodymo bendrovės buhalterei įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą už transportavimo paslaugą gautą 29000 Eur grynaisiais pinigais pajamų dalį, išrašyti už suteiktas transportavimo paslaugas atitinkamos sumos sąskaitas-faktūras, neišrašė minėtų grynųjų pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, tokiu būdu J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kaso darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 10, 11, 16 ir 30 punkto nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 6 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Be to, J. M. nuo 2018 m. birželio mėnesio pabaigos iki 2018-09-06 leido dirbti UAB „B.“ vairuotoju V. L., apie jo priėmimą į darbą nepranešusi teisės aktų nustatyta tvarka prie vieną darbą dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 4 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą atvyko, kalta padarius administracinius nusižengimus prisipažino ir gailisi. Nurodė, kad V. L. turėjo skolų antstoliams, todėl pats nenorėjo dirbti oficialiai. Ji leido kelis reisus jam padaryti, kaip bandomąjį laikotarpį nustatė. Viską pripažįsta pagal pareikštą kaltinimą. Augina su vyru tris nepilnamečius vaikus.

Rašydama paaiškinimą J. M. pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad nuo 2014-03-12 vadovauja UAB „B.“. Pagrindinė įminės veikla – transporto paslaugų teikimas. Iš Norvegijos grįžę vairuotojai pagal klientams išrašytus krovinio važtaraščius surašo pajamų ir išlaidų ataskaitas, kurias kartu su krovinio važtaraščiais, išrašytais pinigų priėmimo kvitais ir surinktais grynaisiais pinigais perduoda jai, J. M.. Dėl laiko stokos, skubėjimo ir pan. vairuotojai, gavę iš klientų pinigus, neišrašo pinigų priėmimo kvitus, todėl dalį iš vairuotojų paimtų grynųjų pinigų ji, J. M., apskaito išrašydama pinigų priėmimo kvitus, tačiau juos išrašo ne visai gautų grynųjų pinigų sumai, dalis grynųjų pinigų lieka neapskaityti UAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukta apie 29000 Eur grynųjų pinigų. V. L. UAB „B.“ vairuotoju dirbo nuo 2018 m. birželio iki 2018-09-06, su juo darbo sutartis pasirašyta nebuvo (b.l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad J. M. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 6 dalyje numatytų nusižengimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, jos pačios prisipažinimu, patikrinimo aktais Nr. 04/12-1-16-9314-A1, Nr. 04/12-1-16-9314-A3 ir Nr. 04/13-1-16-9314-A6 (b.l. 7, 9, 30-34), M. M., I. V., J. P., K. K., V. L., M. R., J. P. paaiškinimais (b.l. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM vyr. tyrėjo R. K. tarnybiniu pranešimu (b.l. 25-29), specialisto paaiškinimais dėl UAB „ B.“ ūkinės finansinės veiklos (b.l. 38-44), kita rašytine bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Minėtų imperatyvių teisės normų nesilaikymas sudaro pagrindą konstatuoti, jog V. L. UAB „B.“ dirbo nelegaliai. Be to, bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31 į UAB „B.“ buhalterinę paskaitą nebuvo įtraukta už transportavimo paslaugą gauta 29000 Eur grynaisiais pinigais pajamų dalis, nebuvo išrašytos už suteiktas transportavimo paslaugas atitinkamos sumos sąskaitos-faktūros, neišrašytos minėtų grynųjų pinigų gavimo faktą patvirtinantys dokumentai.

Byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka J. M. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 205 straipsnio 6 dalį konstatuoti. J. M. skirtinos ANK 95 str. 1 d. ir 205 str. 6 d. numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos.

Byloje J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusižengimus. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – nėra duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į lengvinančią aplinkybę. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. M. skiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 6 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – minimalias baudas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 str., 95 str. 1 d., 205 str. 6 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 637 str., 644 str., 646 str.,

nutarė:

J. M. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 1000 eurų (vieno tūkstančio eurų) baudą.

J. M. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalyje, ir jai paskirti 3000 eurų (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. M. už nusižengimus paskirti galutinę nuobaudą – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 18093676742 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.