Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-06 · Civilinė byla Nr. 2-725/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
2-725/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Kategorijos
  • 127.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-725/2010Procesinio sprendimo kategorija 127.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir akcinės bendrovės SEB banko atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, civilinėje byloje Nr. B2-2589-232/2010 dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės statyba“ iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „Nemenčinės statyba“ iškėlė restruktūrizavimo bylą.

2009 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teisme gautas RUAB „Nemenčinės statyba“ administratoriaus prašymas patvirtinti RUAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo planą.

Šalies argumentai

Prašyme administratorius nurodė, jog planas buvo paruoštas ir pateiktas teismui per nustatytą terminą, 2009 m. gruodžio 1 d. visuotinis RUAB „Nemenčinės statyba“ akcininkų susirinkimas pritarė įmonės restruktūrizavimo planui bei jo pateikimui kreditorių susirinkimui, teismui. 2009 m. gruodžio 9 d. RUAB „Nemenčinės statyba“ kreditorių susirinkimas 76,97 proc. nuo teismo patvirtintos reikalavimų sumos pritarė restruktūrizavimo planui. Administratoriaus prašė UAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo administratorių restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu paskirti UAB „Restrus“.

Kreditorius AB SEB Vilniaus bankas pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti kreditorių susirinkime priimtą 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, kaip pažeidžiantį kreditoriaus AB SEB banko interesus; įpareigoti atsakovą sušaukti naują kreditorių susirinkimą ir svarstymui pateikti naują restruktūrizavimo plano projektą.

Nurodė, jog restruktūrizavimo plano projektas pagrindiniam kreditoriui buvo pateiktas, nesilaikant Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau tekste ĮRĮ) 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kreditorius AB SEB bankas plano projektą su prašymu pareikšti nuomonę gavo tik 2009 m. lapkričio 27 d., o kreditorių susirinkimas įvyko 2009 m. gruodžio 9 d., todėl planas buvo svarstomas, nepraėjus įstatyme numatytam 15 kalendorinių dienų terminui. Teigė, jog nebuvo nei materialaus, nei procesinio pobūdžio pagrindo patvirtinti UAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo planą. Be to įmonė neįrodo, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas, teigia, jog įmonė susidūrė su nuolatinio pobūdžio finansinėmis problemomis. Restruktūrizavimo plane yra per dideli neatitikimai realiai situacijai. Neatitikimas plane sudaro nuo 1 mln. Lt iki 5 mln. Lt. Pagal įmonės pateiktą faktinę finansinę informaciją už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2009 m. 1-9 mėn. vidutinė grynojo pelno marža yra tik 1,2 proc., todėl pateikta plane 2010-2013 m. laikotarpio grynojo pelno marža (16,8 proc.) yra nereali. UAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo laikotarpiu planuoja gauti užsakymų iš daugiabučių namų renovavimo, tačiau valstybės parama šiems projektams yra sumažinta, realus darbo užmokestis mažės, brangsta elektra, todėl tikimybė gauti pajamų iš šios veiklos yra abejotina. UAB „Nemenčinės statyba“ debitorius UAB „BA Pilaitė“ už statybos darbus iš viso yra skolinga 9 246 303,80 Lt., kas sudaro 94 proc. visų įmonės debitorių. Pabaigti minėtą projektą reikia 17,7 mln. Lt. „Danske bank“ šio projekto finansavimą yra sustabdęs, UAB „Nemenčinės statyba“ šiam projektui lėšų neturi, todėl nėra tikimybės, kad lėšos bus surastos vėliau. Atsakovas plane nurodo, jog bendrovė nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, tačiau atsakovas nepateikė jokių galiojančių sutarčių, kurios pagrįstų pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi kreditoriaus AB SEB banko skundą atmetė ir nutarė pateiktą restruktūrizavimo planą patvirtinti.

Teismas nutartyje nurodė, kad restruktūrizavimo planui pritarta, nepažeidžiant ĮRĮ reikalavimų. Susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 96,48 procentus visų byloje pareikštų reikalavimų sumos. „Už“ balsavusių kreditorių reikalavimų suma nuo bendros kreditorinių reikalavimų sumos sudarė 92,8 procentus, kas sudaro daugiau kaip ¾ balsų daugumos, kuri pagal ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalį reikalinga restruktūrizavimo plano pritarimui kreditorių susirinkime konstatuoti. Pasak teismo, įstatymas nereikalauja absoliučios įmonės kreditorių daugumos, sprendžiant pritarimo įmonės restruktūrizavimo planui klausimą. Pareiškėjo skunde išdėstytos abejonės dėl restruktūrizavimo plane numatytų priemonių įmonės mokumui atkurti efektyvumo nėra paremtos objektyviais įrodymais, o kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti įmonės restruktūrizavimo planui negali būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jam nepritaria mažuma įmonės kreditorių. Teismas, tvirtindamas įmonės restruktūrizavimo planą, turi remtis ĮRĮ ir kituose teisės aktuose reglamentuotu įmonės restruktūrizavimo proceso teisėtumo vertinimo kriterijais, bet neprivalo pasisakyti dėl atskirų kreditorių abejonių ar plano atskirų punktų ekonominio pagrįstumo. Teismo teigimu, pagrindinis vaidmuo, vertinant restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą ir naudingumą, tenka įmonės kreditoriams, o rizika, kad planas nebus įgyvendintas, ar įgyvendintas ne visiškai, išlieka, nes jo vykdymo metu gali atsirasti nenumatytų aplinkybių arba pasikeisti aplinkybės, buvusios restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad plano įgyvendinimas gali būti ir pratęstas iki vienerių metų (ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalis), kad teisę kontroliuoti ekonominį įmonės restruktūrizavimo proceso pagrįstumą kreditoriai išlaiko ir vėlesniuose restruktūrizavimo proceso etapuose. Pasak teismo, vadovaudamiesi ĮRĮ 20 straipsnio 3 dalies 9 ir 10 punktais, restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai restruktūrizavimo procese turi teisę siūlyti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, nutraukti ar baigti įmonės restruktūrizavimo bylą, o išaiškėjus, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir įmonei neįrodžius, kad planas bus įvykdytas, teismas restruktūrizavimo bylą nutraukia (ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje priimtoje byloje Nr. 2-1383/2009 esančius išaiškinimus dėl teisės taikymo, sprendžiant ginčą, ar restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plane numatytas įsiskolinimo VMI dengimo išdėstymas laikytinas valstybės pagalba, bei Europos Teisingumo Teismo yra išaiškinimą, jog socialinių įmokų mokėjimo lengvatos, kurias suteikė teisę tokias lengvatas suteikti turinčios įstaigos, sudaro valstybės pagalbą Europos Sąjungos sutarties 92 straipsnio 1 dalies prasme, jeigu taip suteikto ekonominio pranašumo mastas yra toks, kad įmonė nebūtų galėjusi tokios pagalbos, tokiomis sąlygomis gauti iš privataus kreditoriaus. Teismo teigimu, UAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo plano skyriaus 3.7.2, skirto skolų restruktūrizavimui, duomenys, pagal kuriuos restruktūrizavimo laikotarpiui numatoma išdėstyti kreditorinių įsipareigojimų dengimą ne tik VAVMI, bet ir kitiems kreditoriams, leidžia daryti išvadą, kad įmokų VAVMI išdėstymas nėra tokio masto lengvata, jog ją būtų galima laikyti valstybės pagalba. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog tokios pagalbos UAB „Nemenčinės statyba“ tokiomis pačiomis sąlygomis negalėtų gauti iš privataus kreditoriaus, nes visos eilės kitų privačių asmenų (kreditorių) reikalavimų patenkinimas irgi atidėtas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu Vilniaus apskrities VMI prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, kad UAB „Nemenčinės statyba“ mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas yra valstybės pagalba.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Įvertinus Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, apibrėžiančias valstybės pagalbos sąvoką, darytina išvada, kad mokesčių mokėjimo atidėjimas 3 metams suteikia Bendrovei lengvatas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu ir tai yra valstybės pagalba. Bendrovė per šį laikotarpį neturi mokėti mokesčių delspinigių, neatsiskaičiusi su biudžetu ji gali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose kaip tiekėjas, siekdama pasirašyti sutartis su perkančiosiomis organizacijomis dėl paslaugų ar prekių teikimo, kai tuo tarpu kiti rinkos dalyviai negali, nes, turėdami įsiskolinimų biudžetui, neatitinka kvalifikacinių reikalavimų. Nemokėdama mokesčių, bendrovė gali apyvartines lėšas naudoti savo veiklai vykdyti, kai tuo tarpu kiti rinkos dalyviai turi pareigą mokėti mokesčius. Tokiu būdu kiti rinkos dalyviai atsiduria blogesnėje padėtyje, atsiranda potencialus konkurencijos iškraipymo pavojus.

2. Bendrovės mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas gali būti laikomas valstybės pagalba, nepriklausomai nuo suteiktos pagalbos dydžio, kadangi Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, kuriuo yra nustatomas pagalbos dydis, už kurį mažesnės pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų ir jai netaikomas, pranešimo reikalavimas, nėra taikomas sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (Reglamento 7 p.).

3. Privataus kreditoriaus pasirinkimo kriterijus visada yra siekis gauti kuo didesnę ekonominę naudą, atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Su skolos mokesčių administratoriui grąžinimu susijusi lengvata pasireiškia tuo, kad pinigų sumos grąžinimas atidedamas tam tikram laikotarpiui, nereikalaujant apmokėjimo (palūkanų). Laikant, kad restruktūrizuojamos įmonės numatoma finansinė padėtis neleis jai grąžinti skolą per trumpesnį laiką, nei numatytas restruktūrizavimo plane, kitas galimas pasirinkimas, siekiant atgauti skolą, yra bankroto bylos jai iškėlimas ir skolos dalies atgavimas per trumpesnį terminą. Atsižvelgiant į šiuo metu esančią Lietuvos valstybės finansinę padėtį - biudžeto deficitą ir su tuo susijusį valstybės skolinimąsi, įsipareigojant mokėti tam tikras palūkanas paskolų davėjams, turi būti įvertinta, ar nauda dėl galimai didesnės skolos dalies atgavimo bei su tuo susijusi rizika yra didesnė už ekonominę naudą, atgaunant skolą įmonės bankroto metu. Reikalavimai dėl privalomųjų įmokų tenkinami ta pačia antrąja eile, kaip ir visi likę kreditorių reikalavimai (ĮRĮ 14 str. 1 d. 3 p.), kai tuo tarpu bankroto atveju tokie reikalavimai tenkinami aukštesnėje eilėje, nei kitų kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 35 str. 3 d.).

4. Teismas neįvertino konkrečios mokesčių administratoriaus situacijos, nepasisakė, kaip tokioje situacijoje elgtųsi privatus kreditorius (Europos Bendrijos Teisingumo teismo sprendimas byloje Nr. 0525/04), taip pat neanalizavo VMI pateiktų argumentų.

5. Teismas išvados dėl valstybės pagalbos neišdėstė teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, nors teismo išvados dėl kitų išspręstų klausimų nurodytos šioje nutarties dalyje (CPK 270 str. 5 d. 4 p.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu AB SEB bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria būtų panaikintas UAB „Nemenčinės statyba“ kreditorių susirinkimo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas, įpareigojant bendrovę sušaukti naują kreditorių susirinkimą, kurio metu įpareigoti pateikti naują restruktūrizavimo planą.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, pažeisdamas CPK 185 str., visiškai nevertino apelianto motyvų dėl restruktūrizavimo plano trūkumų bei neatitikimo įstatymo reikalavimams. Teismas nenurodė, kodėl atmetė motyvus dėl negalimumo tvirtinti restruktūrizavimo plano.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad restruktūrizavimo plane nepateiktas kreditorių sąrašas su jų reikalavimo sumomis ir reikalavimo tenkinimo terminais, t.y. nenurodyti terminai, per kuriuos bus dengiami įsiskolinimai kreditoriams restruktūrizavimo proceso eigoje (ĮRĮ 13 str. 1 d. 4 p., 14 str.). Plane turi būti nurodyti konkretūs kreditorių reikalavimai, aiškios datos, terminai, mokėtinos sumos, tokiu būdu aiškiai reglamentuojant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, tvarką bei etapus, apibrėžtus konkrečiomis datomis, fiksuotomis restruktūrizavimo plane. Teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas neatitinka aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų. Planas yra su trūkumais ir jame nėra pateikta visa būtina informacija. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civ. b. Nr. 2-290/2010). Tokiu būdu taip pat užkertamas kelias įgyvendinti ĮRĮ 24 straipsnį.

3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad teisę kontroliuoti ekonominį įmonės restruktūrizavimo proceso pagrįstumą kreditoriai išlaiko ir vėlesniuose restruktūrizavimo proceso etapuose (ĮRĮ 20 str. 3 d. 9 p., 10 p.). Atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo plane nėra įgyvendintos imperatyvios teisės normos, nėra užtikrinamas ĮRĮ 20 straipsnio įgyvendinimas. Tik nustačius aiškias restruktūrizavimo plano įgyvendinimo nuostatas, yra įmanoma šiuo nuostatų įgyvendinimo kontrolė.

4. Įmonė nepateikė įrodymų, jog restruktūrizavimo plane numatytos priemonės bus įgyvendintos ir kad įmonės mokumas bus atkurtas. Plane remiamasi prielaidomis, kurios neatitinka faktinės ir realios įmonės finansinės situacijos bei neatitinka restruktūrizavimo proceso tikslo. Atsakovas projektą sieja su papildomom investicijom, kurių šaltinis visiškai nėra aiškus. Nepateikta jokių įrodymų, kad finansavimo ieškoma ir kad yra reali tikimybė įgyvendinti šią plano nuostatą. Kritiškai vertintinos restruktūrizavimo plano nuostatos dėl restruktūrizuojamos įmonės santykių su debitoriumi UAB „BA Pilaitė“, kurio skolos sudaro 94 proc. visų skolų, o turtas yra areštuotas. Plane nurodyta grynojo pelno marža, t.y. 16,8 proc. yra nereali. Atsakovas nepateikė jokių galiojančių sutarčių, kurios pagrįstų pajamas iš viešųjų pirkimų, jokių įrodymų dėl tiekėjų. Bendrovė negalės pateikti banko garantijos ar draudimo liudijimo (poliso), nes ji neturi turto, lėšų. Atsakovas restruktūrizavimo laikotarpiu planuoja gauti užsakymų iš daugiabučių namų renovavimo, tačiau valstybės parama šiems projektams yra sumažinta nuo 50 proc. iki 15 proc. nuo investicijų sumos, realus darbo užmokestis per 2009 m. sumažėjo 6 proc., o, didėjant bedarbystei, dar mažės. Įmonės pajamų tikimybė iš šios veiklos yra abejotina.

5. Teismas neįvertino atsakovo nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu, kuris buvo grindžiamas informacijos nepateikimu apie realią įmonės finansinę situaciją. Planas savo turiniu neatitinka imperatyvių įstatymo normų reikalavimo. Bendrovė neturės pajamų finansuoti darbo užmokesčio. Nemokumas nėra laikino pobūdžio, jis iš esmės neatitinka realaus ilgalaikio mokumo atstatymo tikslo. Bendrovė iš savo tariamai sėkmingos ir pagrįstos finansinės veiklos tik pablogins kreditorių padėtį. Atsakovas pripažįsta, jog plano ruošimo ir vykdymo laikotarpiu bendrovėje gali susidaryti nenumatyti nuostoliai. Jis neįrodė, kokiomis priemonėmis jis dengs atsiradusius nuostolius.

6. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad įsiskolinimo VAVMI išdėstymas 4 metams negali būti laikomas valstybės pagalba (ĮRĮ 15 str. 6 d.). Plane nenustatyti konkretūs atidėjimo terminai, dėl ko sudaromos sąlygos restruktūrizuojamai įmonei visos mokestinės prievolės vykdymą atidėti laikotarpio pabaigai. Įvertinti, ar restruktūrizuojamos įmonės atidėjimai laikytini valstybės pagalba, galima tik tuo atveju, kai restruktūrizavimo plane yra aiškiai nurodyti atidėjimo terminai bei sumos. Tik turint minimą informaciją teismas gali įvertinti, ar bendrovei suteiktos lengvatos laikytinos valstybės parama, suteikiant jai pranašumą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į AB SEB banko atskirąjį skundą UAB „Nemenčinės statyba“ prašo AB SEB banko atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, tvirtindamas ar atsisakydamas tvirtinti restruktūrizavimo planą, kuriam balsų dauguma pritarė įmonės kreditoriai, turėtų tik visapusiškai įsitikinti, ar kreditorių valia neturi trūkumų ir visi sprendimai dėl įmonės restruktūrizavimo buvo priimti teisėtai bei laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų, ar planas atitinka esminius jam keliamus reikalavimus. Apelianto argumentai dėl plano įgyvendinimo negalimumo yra nepagrįsti objektyviais įrodymais. Kreditorių sąrašas su jų reikalavimo sumomis, reikalavimų tenkino etapais yra pateiktas plano prieduose Nr. 3 ir Nr. 4. Reikalavimų tenkinimo terminai yra numatyti lentelėje Nr. 7. Kreditoriai, manantys, kad planas yra su trūkumais, gali siūlyti teismui tvirtinti plano pakeitimus, siūlyti nutraukti ar baigti restruktūrizavimo bylą.

Atsiliepimu į Vilniaus apskrities VMI atskirąjį skundą UAB „Nemenčinės statyba“ prašo Vilniaus apskrities VMI atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjo galimybės atgauti skolą bankroto procese yra mažos. Hipotetinis protingas privatus kreditorius pareiškėjo vietoje elgtųsi taip, kaip pasielgė didžioji kreditorių dauguma, t.y. pritartų planui ir išdėstytų įsipareigojimų dengimą restruktūrizavimo laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 15 straipsnis nustato restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo tvarką. Ši tvarka iš dalies skiriasi priklausomai nuo to, ar restruktūrizavimo plane numatyta įmonei suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai. Byloje, be kita ko, kilo ginčas, ar restruktūrizuojamos įmonės UAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo plane numatytas įsiskolinimo Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dengimo išdėstymas laikytinas valstybės pagalba, todėl svarbu nustatyti, ar restruktūrizavimo plane numatytas įsiskolinimo VMI dengimo išdėstymas laikytinas valstybės pagalba ir ar turi būti taikomas Europos Komisijos komunikatas „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (toliau – Gairės) (OL C 244, 2004 10 01, p. 2), kurių galiojimas pratęstas iki 2012 m. spalio 9 d.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas UAB „Nemenčinės statyba“ atitinka sunkumus patiriančios įmonės sąvoką Gairių 10 punkto c papunkčio prasme (bet kurios rūšies bendrovė, jei, remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinio nemokumo procedūra). Bendrosios sąlygos, kuriomis leidžiama teikti sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią Komisijai pranešama individualiai, nustatytos Gairių 3 skyriuje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagalbos koncepcija yra platesnė nei subsidijos (Teisingumo teismo 1999 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Nr. C-256/97, 19 pastraipa). Minėtoje byloje nemokumo bylą nagrinėjantis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą, prašydamas išaiškinti, ar viešojo subjekto teikiamos lengvatos (įmokų mokėjimo terminų atidėjimas, pratęsimas) turėtų būti vertinamos kaip valstybės pagalba. Teisingumo Teismas išaiškino, kad socialinių įmokų mokėjimo lengvatos, suteiktos teisę tokias lengvatas suteikti turinčios įstaigos, sudaro valstybės pagalbą Europos Sąjungos sutarties 92 straipsnio 1 dalies (po pakeitimų, 87 straipsnio 1 dalies) prasme, jeigu taip suteikto ekonominio pranašumo mastas yra toks, kad įmonė nebūtų galėjusi tokios pagalbos tokiomis sąlygomis gauti iš privataus kreditoriaus.

Teisingumo Teismas šioje byloje (sprendimo 25 pastraipa) pažymėjo, kad nacionalinis teismas turi nuspręsti, ar Nacionalinės socialinės apsaugos įstaigos (toliau – NSAĮ) suteiktos įmokų mokėjimo lengvatos yra akivaizdžiai didesnės negu tos, kurias galėtų suteikti privatus kreditorius. Tuo tikslu, NSAĮ turi būti lyginama su hipotetiniu privačiu kreditoriumi, kuris būtų tokioje pačioje padėtyje kaip NSAĮ ir siektų atgauti savo skolą.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, reikia nustatyti, ar UAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo procese numatomos atsiskaitymo su VMI lengvatos yra akivaizdžiai didesnės, negu tos, kurias galėtų suteikti privatus kreditorius.

UAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo plano (t. 2, b.l. 2-49) 3 ir 4 prieduose (t. 2, b.l. 43, 44-46) yra pateikti UAB „Nemenčinės statyba“ I ir II eilės kreditorių sąrašai. Iš UAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo plano 7 priedo „Pinigų srautų ataskaita. Vadovybės prognozės 2010-2013 m.“ (t. 2, b.l. 49) matyti, kad 2011 m. ketinama kreditoriams išmokėti 500 000 Lt, 2012 m. – 2 500 000 Lt, o 2013 m. – 9 529 905 Lt. Taigi šie duomenys atspindi UAB „Nemenčinės statyba“ kreditorinių įsipareigojimų dydį, jų dengimo grafiką restruktūrizavimo laikotarpiu.

Remiantis UAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo plano 3 ir 4 priedų duomenimis, restruktūrizavimo laikotarpiui numatoma išdėstyti kreditorinių įsipareigojimų dengimą ne tik kreditoriui VAVMI, bet ir kitiems UAB „Nemenčinės statyba“ kreditoriams.

Pirmos eilės kreditorinius reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, sudaro 29 748,78 Lt suma. Įkeitimu ar hipoteka užtikrintas kreditoriaus AB SEB banko reikalavimas sudaro 1 940 964,76 Lt (1 927 556,73 Lt įsipareigojimas tenkinamas I etapu). Antros eilės kreditorių reikalavimų suma yra 10 588 939,48 Lt, tarp jų UAB „Vėtrūna“ – 2 356 280,56 Lt, VAVMI 285 008,99 Lt (268 004,998 Lt reikalavimas tenkinamas I etapu) ir kiti antros eilės kreditoriai. Remiantis nurodytais duomenimis, VAVMI mokėtinos sumos ne tik nėra ženkliai didesnės už kitiems kreditoriams mokėtinas sumas, bet ir mažesnės už įmonės įsiskolinimą kai kuriems kitiems kreditoriams, pavyzdžiui, AB SEB bankui, UAB „Vėtrūna“ , kas leidžia daryti išvadą, kad įmokų VAVMI išdėstymas nėra tokio masto lengvata, jog ją būtų galima laikyti valstybės pagalba. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokios pagalbos UAB „Nemenčinės statyba“ tokiomis pačiomis sąlygomis negalėtų gauti iš privataus kreditoriaus, nes visos eilės kitų privačių asmenų (kreditorių) reikalavimų patenkinimas atidėtas. Tad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo nepripažinti įmokų VAVMI išdėstymą valstybės pagalba.

Be to, valstybė šioje byloje nėra priėmusi sprendimo suteikti restruktūrizuojamai įmonei valstybės pagalbą ar sprendimo išdėstyti restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo padengimą ar įsiskolinimo dengimo terminą atidėti. Sprendimas išdėstyti įsiskolinimų dengimą restruktūrizavimo laikotarpiui buvo priimtas restruktūrizavimo procese ĮRĮ nustatyta tvarka. Šį sprendimą, pritardami įmonės restruktūrizavimo planui, priėmė restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta kvalifikuota balsų dauguma.

Vadovaujantis ĮRĮ 15 straipsnio nuostata, restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo planui turi pritarti kreditoriai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės kreditorių susirinkimas pritaria įmonės restruktūrizavimo planui, jeigu pripažįsta, kad, įgyvendinus pateiktą planą, bus atkurtas įmonės mokumas. Pritarimui gauti reikia, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Taip restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams ĮRĮ suteikiama teisė ir galimybė kreditorių susirinkime, kuriame sprendžiamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas, išdėstyti savo poziciją dėl restruktūrizavimo plano ir, jeigu kreditoriai mano planą esant netinkamu, jam nepritarti bei siūlyti teismui jo netvirtinti (ĮRĮ 19 str. 7 p.). Tačiau ĮRĮ nenustato reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo planui pritartų visi kreditoriai vienbalsiai. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas atsižvelgia į sunkumus, kurie kyla siekiant suderinti visų kreditorių poziciją ir siekia visų restruktūrizavimo proceso dalyvių, įskaitant pačią restruktūrizuojamą įmonę, bei ją išsaugoti siekiančius kreditorius, interesų balanso. Galimybė restruktūrizuoti įmonę, kai jos restruktūrizavimo planui dalis kreditorių (mažuma) nepritaria, atspindi ir restruktūrizavimo procesui būdingą siekį prioritetą suteikti reabilitaciniam, o ne laikinai nemokaus subjekto pašalinimo iš rinkos tikslui.

Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 8-10 dalių nuostatas, teismas tvirtina įmonės restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė įmonės kreditoriai. ĮRĮ nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis teismas turėtų įvertinti tvirtinamą restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo planą, baigtinio sąrašo. Teismo vaidmuo tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą yra orientuotas į ĮRĮ ir kituose teisės aktuose reglamentuoto įmonės restruktūrizavimo proceso teisėtumo įvertinimą. Tvirtindamas restruktūrizavimo planą, teismas įvertina, ar pats restruktūrizavimo planas atitinka jam keliamus reikalavimus (ĮRĮ 13 str.), ar jis parengtas ir pateiktas ĮRĮ nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti restruktūrizavimo plano parengimo ir patvirtinimo proceso, kaip sudėtinės restruktūrizavimo proceso dalies, neteisėtumą. Šiame etape teismas neprivalo detaliai išanalizuoti ir pasisakyti dėl atskirų kreditorių abejonių dėl restruktūrizavimo plano atskirų punktų ekonominio pagrįstumo. Pagrindinis vaidmuo vertinant restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą ir naudingumą kreditoriams bei tikslingumą siekti išsaugoti laikinai nemokų subjektą, kaip veikiantį rinkos dalyvį, restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape tenka įmonės kreditoriams. Visada yra rizika, kad nebus ar nebus visiškai įgyvendintas restruktūrizavimo planas, nes jo vykdymo metu gali atsirasti nenumatytų aplinkybių arba pasikeisti aplinkybės, buvusios restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu. Be to, esant pagrindui, restruktūrizavimo plano įgyvendinimas gali būti ir pratęstas iki vienerių metų (ĮRĮ 13 str. 2 d.). Tačiau svarbu, kad restruktūrizavimo plano neįgyvendinimo ar nevisiško įgyvendinimo rizika būtų pateisinama, protinga. Teisę kontroliuoti ekonominį įmonės restruktūrizavimo proceso pagrįstumą kreditoriai išlaiko ir vėlesniuose restruktūrizavimo proceso etapuose. Vadovaudamiesi ĮRĮ 20 straipsnio 3 dalies 9 ir 10 punktais, restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai restruktūrizavimo procese turi teises siūlyti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, siūlyti teismui nutraukti ar baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Išaiškėjus, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, ir įmonei neįrodžius, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas, teismas restruktūrizavimo bylą nutraukia (ĮRĮ 24 str. 1 d. 3 p.).

Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Nemenčinės statyba“ 2009 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo protokolo (t. 2, b.l. 51-64), pateiktam šios bendrovės restruktūrizavimo planui pritarė kreditoriai, kurių patvirtinta bendra reikalavimų suma sudaro 76,97 proc., prieš balsavo 16,43 proc. kreditorių, o 3,08 proc. – susilaikė. Kaip jau minėta, ĮRĮ nenumato reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo planui turi pritarti visi be išimčių įmonės kreditoriai.

Apeliantas AB SEB bankas atskirajame skunde nurodo, jog įmonė nepateikė įrodymų, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės bus įgyvendintos ir kad įmonės mokumas bus atkurtas (ĮRĮ 15 str. 1 d., 4 d.), taip pat, kad planas yra grindžiamas prielaidomis.

Abejonių, ar restruktūrizacijos planas bus įgyvendintas, visada lieka, nes, vykdant planą, gali paaiškėti, kad numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir tai yra vienas iš pagrindų nutraukti restruktūrizavimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas iš esmės vertina restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo atitiktimą keliamiems reikalavimams, kad visada yra rizika dėl restruktūrizavimo plano neįgyvendinimo, teisėjų kolegija, vien remiantis apelianto argumentais, neturi pagrindo abejoti UAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo plano, kuriam pritarė 76,97 proc. kreditorių dauguma, ekonominiu pagrįstumu. Vien tai, kad atskirojo skundo pateikimo ir/ar nagrinėjimo metu pasikeitė restruktūrizavimo plano rengimo metu buvusios aplinkybės, turinčios įtakos sėkmingam bendrovės restruktūrizavimo procesui, nepaneigia fakto, kad kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo, nurodydami efektyvias priemones, siekiant restruktūrizavimo tikslų ir skolų kreditoriams grąžinimo. Apelianto nurodyti argumentai dėl patvirtintos taikos sutarties vykdymo ir galimybės atgauti skolą iš UAB „BA Pilaitė“ negali paneigti ir nepaneigia restruktūrizavimo plano tvirtinimo tikslingumo. Nors į bylą ir nebuvo pateiktos sutartys, sudarytos laimėjus viešuosius pirkimus, tačiau tai nepaneigia UAB „Nemenčinės statyba“, užsiimančios statybos darbais, galimybės šiuo ar kitu pagrindu tokias sutartis sudaryti ateityje, atsižvelgiant į pamažu atsigaunančią statybos rinką.

Be to, pažymėtina, kad atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo panaikinimo padavė kreditorius, kurio reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu/hipoteka. Tad šio kreditoriaus abejonės, didžiajai daliai kreditorių sutinkant su pateiktu restruktūrizavimo planu, kuriame iš esmės yra nurodyti ĮRĮ 13 straipsnyje įvardinti duomenys, negali būti pagrindas panaikinti iš esmės pagrįstą teismo nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo UAB „Nemenčinės statyba“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo tvirtinti restruktūrizavimo planą. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasGintaras PečiulisDonatas Šernas