Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, atsakovui V. M., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad I. D. ir V. M. turi mažametį sūnų J. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Moteris turi dar vieną nepilnametę dukrą V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), iš pirmo santuokos. Ji su nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste, adresu: (duomenys neskelbtini). Butas yra su daliniais patogumais. Bute yra minimalios gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams, tačiau tinkamos. Namuose švaru, tvarkinga. Moteris šiuo metu prižiūri ir rūpinasi mažamečiu sūnumi. Ji gauna socialinę pašalpą 109,48 Eur, išmoką už vaiką 28,50 Eur ir būsto šildymo, išlaidų geriamam ir (arba) karštam vandeniui kompensaciją 18,51 Eur. Šiuo metu ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Moteris stengiasi, rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, nori pradėti dirbti, pvz. viešuosius darbus. Ji pasakojo, kad atsakovas aplanko sūnų, teikia jam išlaikymą, tačiau nereguliariai, kartais duoda 40 Eur, kartais 70 Eur. Ji teigė, kad neužtenka pinigėlių vaiko poreikiams, kai tėvas prisideda nepakankamai prie būtinų vaiko išlaidų (maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai). V. M. gyvena tame pačiame socialiniame būste, tik kitame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Vyras gyvena kartu su savo motina Vita. Jis dirba E. A. įmonėje, pjūklininku. Jo mėnesio darbo užmokestis apie 330 Eur. Vyras teigė, kad bendrauja, aplanko sūnų ir teikia jam išlaikymą. Jis sutinka, kad vaikas gyventų su motina ir jis teiktų sūnui išlaikymą po 80 Eur kas mėnesį. Skyrius mano, kad nepilnamečio J. M. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi yra sudarytos minimalios, tačiau tinkamos gyvenimo sąlygos, motina rūpinasi berniuku tinkamai. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, atitinkamai išlieka tėvo teisė maksimaliai bendrauti su sūnumi, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Iš tėvo V. M. priteistinas išlaikymas vaiko naudai, proporcingai vertinant vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje nustatyta, jog ieškovė I. D. turi nepilnametį sūnų J. M., gim. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: Šakių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-06-25 išduotas gimimo liudijimas, įrašo Nr. 151). Atsakovas V. M. sutiko su ieškovės reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, todėl sprendimas surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo

Teismas, remdamasis ieškovės, atsakovo bei Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad nepilnametis J. M. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jos namuose sudarytos minimalios tinkamos sąlygos gyventi, augti ir vystytis, teismas sprendžia, jog nepilnamečio J. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove I. D., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymą po 80 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutinka su prašoma vaiko išlaikymui suma. Laikytina, jog prašomas priteisti 80 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnamečio J. M. poreikius, todėl iš atsakovo V. M. priteistinas 80 Eur dydžio išlaikymas sūnui J. M. iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė I. D..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-12-21 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. TP-2-(2.2)-15-T-4702-5399, kurio pagrindu ieškovei I. D. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4-5). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-01-18 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-582, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą I. D. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 115,80 Eur advokato užmokestis. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 29 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 80 Eur = 960 Eur – 3 proc. = 28,80 Eur, suapvalinus 29 Eur) nuo kurio sumokėjimo ieškovė įstatymu buvo atleista.

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 99 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 271 str., CK 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.

Ieškovę I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio sūnaus J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų aštuoniasdešimt centų) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.