Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. T. (T. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, šešiolika kartų teistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. T. 2024 m. gruodžio 5 d., apie 8.02 val., parduotuvėje „Rimi“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš prekybos salės nuo lentynų paėmė dešimt vienetų „Dvaro“ sūrio, kurio vieneto kaina 3,19 Eur, bendros 31,90 Eur vertės, dešimt vienetų vytintos „Gintarinė“ dešros, kurios vieneto kaina 10,29 Eur, bendros 102,90 Eur vertės, du 1 l talpos butelius viskio „Jameson“, kurio vieneto kaina 28,99 Eur, bendros 57,98 Eur vertės, šias prekes susidėjo į savo turimą kuprinę ir nepateikęs prekių apmokėjimui kasoje bandė iš parduotuvės pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, taip pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Rimi“ priklausantį nedidelės 192,78 Eur vertės turtą. Taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Įtariamasis T. T. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dažnai vagia spontaniškai, kai pritrūksta pinigų, nes neturi pastovių legalių pajamų, dirba nelegaliai. Pagrobtą maistą pasilieka, o alkoholį parduoda. 2024 m. gruodžio 5 d. ryte atvyko į pranešime apie įtarimą nurodytą parduotuvę „Rimi“, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), tikslu pavogti prekes ir jas parduoti. Pripažįsta paėmęs prekes, nurodytas pranešime apie įtarimą ir jas susidėjęs į su savimi turėtą kuprinę, taip pat tai, kad, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, norėjo pasišalinti iš parduotuvės su prekėmis kuprinėje, tačiau priėjęs prie išėjimo buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Labai gailisi dėl savo veiksmų.

Iš UAB „Rimi“ pareiškimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 5 d., apie 8.02 val., parduotuvėje „Rimi“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas pilietis, pasikėsinęs pagrobti dešimt vienetų „Dvaro“ sūrio, kurio vieneto kaina 3,19 Eur, bendros 31,90 Eur vertės, dešimt vienetų vytintos „Gintarinė“ dešros, kurios vieneto kaina 10,29 Eur, bendros 109 Eur vertės, du 1 l talpos butelius viskio „Jameson“, kurio vieneto kaina 28,99 Eur, bendros 57,98 Eur vertės. Nurodytos prekės nesugadintos ir grąžintos į prekybą. Bendra prekių vertė 198,88 Eur.

Iš UAB „Rimi“ patikslinto pareiškimo matyti, kad patikslinta pradiniame pareiškime nurodytų pasikėsintos pagrobti vytintos „Gintarinė“ dešros, kurios vieneto kaina 10,29 Eur, bendra vertė – 102,90 Eur, ir bendra visų pasikėsintų pagrobti prekių vertė – 192,78 Eur.

Liudytojas, apsaugos darbuotojas I. M. (I. M.) apklausiamas parodė, kad dirbdamas parduotuvėje „Rimi“ 2024 m. gruodžio 5 d., apie 8.02 val., pastebėjo į parduotuvę atėjusį įtartiną asmenį. Paprašė atsakingų asmenų už vaizdo stebėjimo kamerų priežiūrą, jog jie įtartiną asmenį stebėtų. Stebėdami jie jam pranešė, kad minėtas įtartinas asmuo prikrovė daug maisto prekių ir šalinosi link išėjimo. Jis ten jo laukė ir jį sulaikė. Nusivedė į apsaugos patalpas. Asmens kuprinėje rado du butelius viskio „Jameson“, dešimt sūrio vienetų „Dvaro sūris“, o pas asmenį po striuke – dešimt dešros vienetų vytintos „Gintarinė“ dešros. Asmuo jam prisipažino norėjęs prekes pavogti. Prekės nesugadintos, todėl grąžintos į prekybą.

Iš 2024 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta parduotuvė „Rimi“, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtos pasikėsintos pagrobti prekės: „Vytinta gintarinė dešra“, „Dvaro sūris“, „Viskis Jameson“ ir apžiūrėtos jų pardavimo kainos lentynose. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš UAB „Rimi“ pateiktų vaizdo stebėjimo kamerų įrašų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti parduotuvės „Rimi“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. 2024 m. gruodžio 5 d., laikotarpiu nuo 8.04.08 iki 8.04.16 val., vyras Nr. 1, būdamas parduotuvės alkoholio skyriuje, paėmė tris tamsios spalvos butelius, vieną iš jų laikė kaire ranka prispaustą prie savęs, po ko, eidamas pro gaiviųjų gėrimų skyrių, rankoje laikytus du butelius susidėjo į su savimi atsineštą kuprinę ir ją atgal uždaręs užsidėjo ant pečių. Laikotarpiu nuo 8.06.40 iki 8.05.56 val., vyras Nr. 1, stovėdamas prie mėsos gaminių šaldytuvo, kuriame sukabintos dešros, kelis kartus paėmė iš jo tiksliai nenustatytas prekes ir užsikišo po striuke, po ko, būdamas pieno produktų skyriuje, iš šaldytuvo paėmė sūrio „Dvaro sūris“ ir susidėjo į kairėje rankoje laikytą pravertą kuprinę. Laikotarpiu nuo 8.08.08 iki 8.08.25 val. vyras Nr. 1 praėjo pro sudėtus raudonos spalvos prekių krepšelius šalia parduotuvės išėjimo-įėjimo ir ėjo toliau, kol vyras Nr. 2 jį sustabdė ir nusivedė atgal į parduotuvės salę. Prie protokolų pridėtos fotolentelės.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalies pagrindu šiame skyriuje nurodytas turtas yra, be kita ko, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

BK 22 straipsnio 1 dalies pagrindu pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. T. kaltė 2024 m. gruodžio 5 d., apie 8.02 val., pasikėsinus pagrobti svetimą, UAB „Rimi“ priklausantį nedidelės 192,78 Eur vertės turtą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis T. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino turėjęs tikslą pagrobti prekes ir bandęs pagrobti pranešime apie įtarimą nurodytas prekes, tačiau jam nepavyko, nes prie parduotuvės išėjimo buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Be T. T. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia liudytojo, apsaugos darbuotojo I. M. parodymai, iš kurių matyti, kad jis sulaikė įtartiną vyrą su pas jį po striuke užkištomis dešimt dešros vienetų „Vytinta Gintarinė dešra“ ir jo kuprinėje rado du butelius viskio „Jameson“, dešimt sūrio vienetų „Dvaro sūris“; UAB „Rimi“ pareiškimai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo fotolentelė, pagrindžiantys minėtų prekių kainas; vaizdo stebėjimo kamerų apžiūros protokolai ir vaizdo įrašai, kuriuose objektyviai užfiksuota, kaip T. T. paėmė prekes ir nesėkmingai bando su jomis pasišalinti iš parduotuvės, tačiau yra sulaikomas apsaugos darbuotojo; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Pagrobtų prekių vertė (192,78 Eur) atitinka nedidelę turto vertę (viršija 150 Eur dydžio sumą, bet nesiekia 500 Eur dydžio sumos), todėl pasikėsinimas pavogti šias prekes T. T. užtraukia baudžiamąją atsakomybę. T. T. suvokė, kad iš parduotuvės pasikėsino pagrobti prekes, numatė, jog, jei jam būtų pavykę tai padaryti, jų savininkas jų netektų, o jis jas neatlygintinai įgytų ir tokių padarinių norėjo, nes, kaip matyti iš jo parodymų, jis turėjo tikslą pagrobti prekes, alkoholį siekė parduoti ir gauti už tai pinigų, o maistą pasilikti sau, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamasis T. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokurorė, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę T. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 57 straipsnio 1 dalies, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. T. T. pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, pasikėsinimas baigtas, tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas iš pagrobtų prekių pardavimo gauti pinigų ir maisto pragyvenimui, nusikalstama veika žala nepadaryta, nes pasikėsintos pagrobti prekės grąžintos nesugadintos į prekybą. T. T. yra išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, praeityje šešiolika kartų teistas tiek už vagystes, tiek už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, paskirtų baudų nesumokėjo. Tai T. T. asmenybę apibūdina neigiamai, suteikia pagrindą spręsti apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, polinkį daryti nusikalstamas veikas ir tai, kad anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. T. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu T. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas maksimaliam. Teismo vertinimu, švelnesnė bausmė T. T. sudarys nebaudžiamumo įspūdį ir nepasieks bausmės tikslų.

T. T. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. T. (T. T.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirti trisdešimt devynių parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, T. T. (T. T.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę dvidešimt šešių parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. T. (T. T.) atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

T. T. (T. T.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti T. T. (T. T.), kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Kaišiadorių raj., Pravieniškės, Pravieniškių g. 10) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (pirmadieniais–ketvirtadieniais: nuo 8 iki 16.45 val.; penktadieniais: nuo 8 iki 15.45 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu (0 3) 465 6442. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.