- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-491-227/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- E. S., R. S.
- Atsakovas
- Z., Z. Š.
- Trečiasis asmuo
- R.
- Advokatai
- Vytautas Krikščiūnas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 491 - 227 / 2007
2007 m. lapkričio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Savicko,
dalyvaujant ieškovams E. S. ir R. S., atsakovei Z. Š. ir jos atstovui advokatui Vytautui Krikščiūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. S. ir R. S. ieškinį atsakovei Z. Š., tretiesiems asmenims R. J., N. D., UAB „Aukštaitijos vandenys", A. S., S. M., Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl pripažinimo ieškovams teisės gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą dėl savo gyvenamosios patalpos dalies, stogo ir palėpių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos be bendraturtės atsakovės sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti jiems teisę gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą dėl savo gyvenamosios patalpos dalies, stogo ir palėpių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos be bendraturtės atsakovės Z. S. sutikimo. Nurodė, kad A. Š. projektavimo įmonė yra parengusi pastato dalies rekonstrukciją, kuri atlikta remiantis projektiniu sprendimu, numatančiu mansardinio aukšto išplėtimą nekeičiant pastato aukščio. Pastato erdvė padidinama. Atsižvelgdami į atsakovės poziciją, atsisako kolonų statymo ant bendrai bendraturčių naudojamo žemės sklypo dalies. Projektuojamas mansardinio aukšto išplėtimas niekaip neįtakos atsakovės, nepažeis jos teisių, tuo labiau, jog ieškovų ir atsakovės gyvenamosios patalpos yra skirtingose gyvenamojo namo dalyse. Esamo gyvenamojo ploto neužtenka, nes auga nepilnamečiai vaikai.
2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies: pripažino teisę ieškovams E. S. ir R. S. gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą dėl savo gyvenamosios patalpos dalies, stogo ir palėpių, esančių Velžio kelias 2-3, Panevėžyje, rekonstrukcijos be bendraturtės atsakovės Z. S. sutikimo; įpareigojo ieškovus, prieš pateikiant 2006 m. A. Š. projektinį pasiūlymą Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriui, 2006 m. A. Š. projektiniame pasiūlyme suprojektuotas mūrines priestato kolonas pakeisti 15 x 15 diametro medinėmis ir iškelti vandentiekio trasą arba perkelti statinio kolonas nuo vandentiekio trasos. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas vadovavosi Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas", patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215, nustatančiu statinio projektavimo sąlygų sąvado, kuris yra privalomųjų projekto rengimo dokumentų sudėtinė dalis, rengimo tvarką ir sudėtį. Nurodė, kad reglamento IV skyriuje nustatyta, kokius dokumentus statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui. Su prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) turi pateikti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (10.3 punktas), projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami) (10.5 punktas). Nustatė, jog šiuo atveju projektinis pasiūlymas paruoštas todėl, kad pastato bendraturtė Z. Š. prieštaravo namo dalies rekonstrukcijai ir dėl to kilo ginčas tarp ieškovų ir atsakovės. Nors pastato bendraturčiai sutikimą dėl namo dalies rekonstrukcijos gali duoti ir žodžiu, nes nebūtina ruošti projektinio pasiūlymo, tačiau šiuo atveju jų rašytiniai sutikimai patvirtinti notaro.
Atsiliepimas
Atsakovės teiginį, jog dėl namo dalies rekonstrukcijos bus pažeistos jos teisės, nes pro rekonstruoto pastato stogą pateks mažiau saulės ir dėl to ji negalės savo šiltnamyje ir darže auginti daržovių ir gėlių, teismas laikė nepagrįstu ir nurodė, jog pagal projektinį pasiūlymą pastato aukštis po rekonstrukcijos nesikeis. Teismas kritiškai vertino atsakovės teiginį, kad ieškovams savo lėšomis padidinus pastato bendrąjį plotą, jos dalis bendroje dalinėje nuosavybėje sumažėtų, o ieškovų padidėtų, ir taip būtų pažeistos jos teisės. Nurodė, kad po namo dalies rekonstrukcijos atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos išliks, o įrodymų, kad būtų apsunkinamos greta gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygos, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vadovavosi sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, ir, atsižvelgdamas į atsakovės ir trečiųjų asmenų pastabas ir pasiūlymus, nurodė 2006 m. A. Š. projektinį pasiūlymą taisyti, įpareigojant ieškovus projektiniame pasiūlyme mūrines priestato kolonas pakeisti 15x15 diametro medinėmis ir iškelti vandentiekio trasą arba perkelti statinio kolonas nuo vandentiekio trasos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas iš esmės priėmė sąlyginį sprendimą, t. y. pripažino ieškovams teisę gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, bet tuo pačiu įpareigojo juos prieš pateikiant dokumentus statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti pakoreguoti 2006 m. architekto A. Š. projektinį pasiūlymą. Kadangi toks reikalavimas teismui nebuvo pareikštas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, viršijo pareikštus reikalavimus. Dėl to, kad ieškovai 2007-03-23 patikslintu ieškiniu atsisakė kolonų statymo ant bendrai naudojamo žemės sklypo dalies, tačiau paliko nepakeistą projektinį pasiūlymą, kuriuo teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi, ieškinys turėjo būti atmestas arba ieškovai turėjo pašalinti jo trūkumus, nes ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, jog atsisakoma kolonų ant bendrai naudojamo žemės sklypo dalies, neatitinka rašytinių įrodymų –architekto parengto projektinio pasiūlymo. Jai (atsakovei) davus sutikimą ir ieškovams savo lėšomis padidinus pastato bendrąjį plotą, jos (atsakovės) dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sumažėtų, o ieškovų padidėtų (CK 4.77 str. 1 d.), todėl teismo išvada, kad po rekonstrukcijos atsakovei priklausančios patalpos išliks, nepagrįsta. Nesutinka su teismo argumentu, jog po pastato rekonstrukcijos pastato aukštis nesikeis ir taip į jos naudojamo žemės sklypo dalį saulės pateks ne mažiau, o mano priešingai - padidinus bendrą pastato tūrį, t.y. vietoj šlaitinio stogo pastačius antro aukšto sienas ir praplėtus patį pastatą, saulės pateks mažiau, kur kaip tik stovi šiltnamis, auga gėlės ir daržovės. Be to, teismas nepasisakė dėl pagrindinės jos nesutikimo dėl numatomos pastato rekonstrukcijos priežasties, o būtent, kad kolonos faktiškai padalintų pusiau bendro naudojimo praėjimą, esantį tarp namo ir trečiojo asmens M. D. naudojamos žemės sklypo dalies, kas žymiai apsunkintų patekimą iš jos (atsakovės) namo dalies ir ūkinio pastato į naudojamą žemės sklypą. Neprieštarauja, kad ieškovai atliktų savo naudojamos namo dalies remontą ir vietoj šlaitinio stogo pastatytų antro aukšto sienas, kaip yra padaręs bendraturtis R. J., tačiau nesutinka su namo mansardinės dalies išplėtimu ant bendro naudojimo žemės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Išnagrinėjęs šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes apie pripažinimą ieškovams teisės gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą dėl savo gyvenamosios patalpos dalies, stogo ir palėpių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos be bendraturtės atsakovės Z. S. sutikimo, kuri nesutiko su mansardos išplėtimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, priimant skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.).
Apeliaciniame skunde nurodyti atsakovės teiginiai, kad ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, jog atsisakoma kolonų ant bendrai naudojamo žemės sklypo dalies, neatitinka architekto A. S. parengto projektinio pasiūlymo, kuriuo rėmėsi teismas priimdamas sprendimą ir kad teismas priėmė sąlyginį sprendimą, t.y. pripažinęs ieškovams teisę gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, tuo pačiu įpareigojo ieškovus prieš pateikiant dokumentus jo gavimui gauti pakoreguotą 2006 m. architekto A. S. projektinį pasiūlymą, nepagrįstas. Kaip minėta, architektas A. Š. paruošė tik projektinį pasiūlymą, kuriuo nustatomas mansardos išplėtimo variantas. Nors, kaip nurodė apylinkės teismas, projektinis pasiūlymas šiuo atveju nebuvo privalomas, tačiau tik dėl to, kad atsakovė nesutiko su namo dalies rekonstrukcija, jis buvo paruoštas. 1996-03-18 Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. 1-1240 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad tokio eskizinio projekto tikslas yra išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Iš to seka, kad ieškovai nevykdys ir negalės vykdyti rekonstrukcijos darbų pagal A. S. pateiktą projektinį pasiūlymą ir jis (projektinis pasiūlymas) tik bus panaudotas projektavimo sąlygų parengimui.
Sprendimą dėl statinio projektavimo sąlygų išdavimo priims savivaldybės meras, sutinkamai su Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215, t. y. jis, gavęs reikiamus dokumentus, nustatytu laiku bei tvarka pateiks paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms Reglamento VI skyriuje, parengti (10, 11 punktas) ir patvirtins rekonstrukcijai nustatytas projektavimo sąlygas, įvardintas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje. Tai reiškia, kad būtent jose bus nustatytos galimų kolonų statymas, atsižvelgiant į inžinierinius tinklus, taigi ir į teismo sprendimą, bei kitas aplinkybes, nes, kaip nurodyta Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje, pirmiausia projekto sąlygos derinamos, nagrinėjamos ir, jeigu reikalinga, tai siūloma jas pakeisti siekiant rasti sprendimą tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus ir tik tuomet, kai joms pritaria savivaldybės administracijos direktorius, ar jo įgaliotas asmuo, projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Tokį sąvadą patvirtina savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas asmuo) tik suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais ir jo (sąvado) pagrindu išduoda statybos leidimą, kurių privalo laikytis užsakovas. Kaip matyti iš trečiųjų asmenų UAB „Aukštaitijos vandenys" bei Nuolatinės statybos komisijos atstovų paaiškinimų, tiek vandentiekio vamzdyną galima pakoreguoti, tiek mūrines kolonas pakeisti medinėmis ar jas perkelti (b. l. 131).
Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu bei sprendimu ir tvirtindama, jog po ieškovų atliktos rekonstrukcijos – padidinus bendrą pastato tūrį, t.y. vietoj šlaitinio stogo pastačius antro aukšto sienas į jos naudojamo žemės sklypo dalį pateks mažiau saulės, kur, jos teigimu, stovi šiltnamis, auga gėlės ir daržovės, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ar specialisto išvados, patvirtinančio dėl tokios namo rekonstrukcijos šešėlio padidėjimą(CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka, pati atsakovė pripažino, kad paskutiniuosius metus šiltnamiu nesinaudojo. Be to, kolegija kritiškai vertina atsakovės nesutikimą dėl statinio rekonstrukcijos, argumentuota tuo, kad jos dalis bendrojoje nuosavybėje sumažėtų, o ieškovų padidėtų. Nors bendras namo tūris padidėtų ir tuo pačiu ieškovų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeistų, tačiau dėl to nebūtų pažeistos atsakovės teisės, nes, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos išliks nepakitusios, kaip ir nuosavybės teise valdomas žemės sklypas.
Apylinkės teismas išanalizavo šalių pateiktus įrodymus, išsamiai aptardamas sprendime, su kuo kolegija sutinka ir laiko, kad netikslinga jų kartoti. Atsakovė teiginių, jog ieškovų suplanuota namo rekonstrukcija pažeis jos teises, neįrodė(CPK 178 str.). Apylinkės teismas tokių taip pat nenustatė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą nenustatyta. Todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą o absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 23,00 Lt (dvidešimt tris litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.