Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. R. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, jai paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme (9 mėnesiais laisvės atėmimo), bausmes iš dalies sudedant, nustatyta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo S. R. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

S. R. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2015 m. spalio 28 d. sukčiaujant įgijus L. Š.-S. priklausantį turtą) išteisinta, nes neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. B. ir R. B., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. R. nuteista už tai, kad ji:veikdama su A. B., veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgijo svetimą turtą, būtent: A. B., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), apgaule, t. y. 2015 m. spalio 15 d. apie 16.48 val., paskambino D. G., melagingai prisistatė policijos pareigūnu K. bei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog naudojantis jos banko sąskaita atliekamos neteisėtos finansinės operacijos, apgaule įtikino D. G. atskleisti jai priklausančios banko sąskaitos, esančios AB „DNB bankas“ elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir prisijungimo kodus, tęsiant nusikalstamą veiką, S. R., veikdama su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pastariesiems 2015 m. spalio 15 d. gavus apie nusikalstamos veikos vykdymą nežinojusios I. S. sąskaitos, esančios AB „DNB bankas“, numerį (duomenys neskelbtini), kurį per tyrimo metu nenustatytus asmenis perdavė A. B., po ko į nurodytą sąskaitą naudojantis mobiliuoju interneto ryšiu A. B. pervedė nukentėjusiajai priklausančias pinigines lėšas, tęsiant nusikalstamą veiką, 2015 m. spalio 15 d. laikotarpiu nuo 18.35 val. iki 18.38 val. (duomenys neskelbtini)esančiame bankomate, I. S. išgryninus 2365 eurus, S. R. paėmė nurodytą pinigų sumą ir perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu A. B. ir S. R., bendrininkaudami su nenustatytas asmenimis, apgaule savo bei savo bendrininkų naudai įgijo svetimą D. G. priklausantį turtą – 2365 eurus. veikdama su A. B. ir R. B., veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: A. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), apgaule t. y. 2015 m. lapkričio 26 d. apie 13.48 val. paskambino A. D. į mobiliojo ryšio telefoną, melagingai prisistatė policijos pareigūnu V. K. bei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad naudojantis jos banko sąskaita atliekamos neteisėtos finansinės operacijos, tokiu būdu apgaule išviliojo A. D. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank” elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir prisijungimo kodus, po ko 2015 m. lapkričio 26 d. 17.35 val. interneto prieigos pagalba nukentėjusiosios vardu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo 900 eurų kreditą; 2015 m. lapkričio 26 d. laikotarpiu nuo 16 val. iki 17 val. S. R. nurodymu, R. B. įgijo E. N. AB „Swedbank“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kurį per tyrimo metu nenustatytus asmenis perdavė A. B., kuris 2015 m. lapkričio 26 d. 17.58 val. į E. N. banko sąskaitą iš nukentėjusiosios banko sąskaitos pervedė 1105 eurus, kuriuos E. N., nežinodama, kad pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, R. B. nurodymu 2015 m. lapkričio 26 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 18.32 val. 1100 eurų išgrynino AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė R. B., tokiu būdu įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 900 eurų, bei A. D. priklausantį turtą – 205 eurus.veikdama su A. B., veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą, būtent: A. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 8 d. apie 14 val. paskambino E. K. į mobiliojo ryšio telefoną, melagingai prisistatė policijos pareigūnu V. K., bei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad naudojantis jos banko sąskaitą atliekamos neteisėtos finansinės operacijos, tokiu būdu apgaule išviliojo E. K. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank” elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir prisijungimo kodus, po ko S. R. 2015 m. gruodžio 8 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, įgijo N. M. AB „Swedbank“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kurį per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis perdavė A. B., kuris 2015 m. gruodžio 8 d. 17.01 val. į N. M. banko sąskaitą iš nukentėjusiosios banko sąskaitos pervedė nukentėjusiajai priklausančius 1150 eurų, po ko N. M., nesuvokdamas, kad jo sąskaitoje esantys pinigai gauti nusikalstamu būdu, S. R. nurodymu 2015 m. gruodžio 8 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, išgrynino 1150 eurų AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos perdavė S. R., tokiu būdu apgaule įgijo svetimą E. K. priklausantį turtą – 1150 eurų.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai S. R. gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės vykdymo atidėjimo pagrindų ir sąlygų teismas nenustatė.Apeliaciniame skunde nuteistoji S. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose; taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jai paskirtos bausmės ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, paskirti BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatytą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliantės teigimu, teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei kvalifikavo jos veiksmus, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, taip pat nepagrįstai paskirtą bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu nuteistoji už tą pačią veiką nepagrįstai nubausta antrą kartą. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai jos prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jai buvo inkriminuotos trys nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo ji savo kaltę pripažino, o ketvirtosios, dėl kurios buvo išteisinta, nepripažino, nes joje nedalyvavo. Teismas be pagrindo sprendė, kad ji savo kaltę pripažino tik iš dalies. Pažymima, kad nusikaltimų, už kurių padarymą apeliantė buvo nuteista, sankcija numato įvairias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki trejų metų. Teismo uždavinys skiriant bausmę – parinkti optimalų bausmės dydį sankcijos ribose, kuris būtų reikalingas nuteistojo pataisymui. Teisingumo principui prieštarauja ir per griežtos bausmės paskyrimas. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas apeliantę pripažino kalta, tačiau jos padaryti nusikaltimai nesukėlė sunkių pasekmių, ji savo kaltę pripažino, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, viena augina tris vaikus, kurių vienas – dar kūdikis. Teismas, neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliantės manymu, vien tai, kad ji jau buvo teista už panašios veikos padarymą, nereiškia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik ją izoliuojant nuo visuomenės. Ji yra įsitikinusi, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir taikant jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, o apylinkės teismo jai paskirta bausmė aiškiai neproporcinga (neadekvati) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teigiama, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas galimas ir tada, kai asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ir (ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės subendrinimo su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. R. už nagrinėjamoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Kitą apeliacinio skundo dalį dėl bausmės sušvelninimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atmesti. Nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistosios asmenybę bei ją charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl S. R. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio bei pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai nuteistajai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau, bendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje bei su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina. Kadangi nuteistoji neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas (trys veikos), o nesutinka tik su jai paskirta bausme – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistosios asmenybę, tiek ir į jos padarytų nusikaltimų bei jos pačios pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistoji padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus. Apylinkės teismas pagrįstai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. S. R. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdama jauno amžiaus – nepilnametė, skundžiamu nuosprendžiu teisiama penktą kartą, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdama du kartus teista. Iki šiol jai taikyta probacija (du kartus atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos) savo tikslų nepasiekė, kadangi apeliantė, nepaisydama teismo parodyto pasitikėjimo ja, ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto užvaldymu. Ir, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžio, nusikalstamą veiką, dėl kurios ji pripažinta kalta minėtoje byloje, apeliantė padarė 2016 m. lapkričio 9 d., tai yra praėjus tik kelioms savaitėms nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jai buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, priėmimo. Apeliantės elgesyje vyrauja iš esmės tapatus nusikalstamų veikų modelis, o jai skiriamos pareigos, atidedant bausmės vykdymą ar netgi paleidžiant lygtinai iš pataisos įstaigos, teigiamo poveikio S. R. nusikalstamiems polinkiams nedaro. Tokio manymo nekeičia ir nuteistosios skunde nurodomos šeiminės aplinkybės, jog ji augina tris mažamečius vaikus, kadangi šios aplinkybės iki šiol nesulaikė nuteistosios nuo nusikalstamų veikų darymo. Atmesdamas apeliantės skundo motyvus, jog ankstesni jos teistumai neturi būti vertinami sprendžiant klausimą dėl jai skirtinos bausmės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ankstesni nuteistosios nusikaltimai bei elgesys jai taikytos probacijos metu, itin reikšmingi vertinant, ar yra pagrindas manyti, jog nusikaltimus padaręs asmuo savo tikslų toliau sieks tik teisėtomis priemonėmis ir, ar asmeniui, kuriam nuosprendžiu paskiriama laisvės atėmimo bausmė, vis dar gali būti taikoma išskirtinė išlyga – bausmės vykdymo atidėjimas.Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą apeliantės atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jos reikšmę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė nuteistajai laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis už kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą veiką nustatytas lygus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Įvertinusi visas aptartas ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo keisti nuteistajai paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi ar švelnesne bausme.Apeliantė skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai netaikė jos atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Akivaizdu, jog ankstesnėse bylose taikoma probacija nepavyko pasiekti bausmės tikslų – S. R. ne tik nesilaikė probacijos sąlygų, bet ir toliau nusikalsdavo. Apeliantė pripažinta kalta padariusi tris analogiškas nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos matyti, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje, planuotai, nuteistoji ieškodavo asmenų, į kurių sąskaitą būtų pervedami apgaulės būdu gauti pinigai. Be to, ji praeityje teista tiek už panašių, tiek ir savo esme skirtingų (panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį panaudoti) nusikaltimų nuosavybei darymą. Apeliantė nedirba, neturi legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio. Darytina išvada, jog to paties pobūdžio nusikalstamų veikų darymas buvo tapęs nuteistosios gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. Skunde nurodomos šeiminės aplinkybės negali būti vertinamos kaip neabejotina sąlyga nuteistajai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi šios aplinkybės, egzistavusios ir iki šių veikų padarymo, nesulaikė S. R. nuo nusikalstamo elgesio. Teisėjų kolegijos nuomone, jau tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimus, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistoji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog laisvės atėmimo bausmę S. R. turi atlikti pataisos namuose, o bausmės tikslai nebus pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl S. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi – egzistavimo. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo atskleistos ir įrodytos dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių (jos kaltę patvirtino apklaustų liudytojų, kito nuteistojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, telefono pokalbių išklotinės bei jų apžiūra ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir objektyviai įvertinta medžiaga), o pati S. R., neigdama savo kaltę sukčiavus, jau 2016 m. kovo 24 d. spec. liudytojos apklausos metu parodė, kad ji negrynina sukčių išviliotų pinigų ir neorganizuoja tokių pinigų gryninimo, neieško asmenų ir jų neprašo pervedinėti ar išgryninti pinigus, nes yra dora mergina. Iš byloje esančių vėlesnių S. R. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolų, jos parodymų teisme matyti, kad nuteistoji, pripažindama atlikusi dalį veiksmų 2015 m. spalio 15 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. veikose ir visiškai nepripažindama savo kaltės dėl 2015 m. lapkričio 26 d. veikos, neigė esminio jai inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymio – apgaulės – buvimą, tai yra ji nepripažino veikusi tiesiogine tyčia apgaulės būdu užvaldant svetimą turtą. Nors, kaip minėta, nuteistoji ir pripažino atlikusi tam tikrus veiksmus, tačiau nurodė savas, jai palankesnes nusikaltimų padarymo aplinkybes. Dėl šių aplinkybių negalima daryti išvados dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad vien kaltininko teisingi parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nelaikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs tokią veiką, tačiau neigiamai vertina ir savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-259/2009). Nagrinėjamu atveju, nors nuteistoji apeliaciniame skunde ir nurodo nuoširdžiai besigailinti dėl nusikaltimų padarymo, tačiau, kaip jau minėta, savo dalyvavimą 2015 m. lapkričio 26 d. nusikalstamos veikos padaryme, ji apskritai neigė, taip pat nepripažino savo veiksmų tyčios 2015 m. spalio 15 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. sukčiavime. Atsižvelgtina į tai, kad S. R. praeityje du kartus teista dėl iš esmės analogiškų nusikaltimų, visos jos padarytos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į nuosavybę, o būdama pakankamai jauno amžiaus ir darbinga, neturi pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos prisipažinimas ir gailėjimasis negali būti pripažįstami atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų baudžiamojo įstatymo pažeidimų, bendrinant šiuo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrindamas S. R. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad paminėtu Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu kaltinamajai paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, jau buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir jai paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Priimant skundžiamą nuosprendį, dar buvo neįsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendis, nuteistajai S. R. apskundus jį apeliacine tvarka. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Kauno apygardos teismui atmetus nuteistosios apeliacinį skundą, šis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 7 d. Dėl to susidarė tokia teisinė situacija, kuomet Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu S. R. paskirta bausmė buvo subendrinta du kartus – tiek su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, tiek ir su 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu. Dėl to apeliantės skundžiamas nuosprendis keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria subendrinta bausmė už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (trys veikos), dalinio sudėjimo būdu bendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pabloginti skundą padavusio nuteistojo asmens teisinės padėties, kai dėl nuosprendžio nėra paduotas prokuroro ar nukentėjusiųjų apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Kolegija pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos) S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė, turėtų būti bendrinama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytais pagrindais. Minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė (1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo) yra didesnė nei Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė (9 mėnesiai laisvės atėmimo), kuri buvo subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu. Kadangi apeliacinės instancijos teisme bendrinant bausmes galimai padidėtų galutinė subendrinta S. R. skiriama bausmė, apeliacinės instancijos teismas šių nuosprendžių subendrinimo klausimo nesprendžia. BPK 347 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga vėliausią nuosprendį priėmusiam apylinkės teismui, nuosprendžio vykdymo metu, priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Nors apeliaciniame skunde bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bendrinimo klausimas nėra keliamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, privalo ją ištaisyti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas, bendrindamas S. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes (trys veikos), vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, tačiau, vadovaudamasis minėto straipsnio 9 dalimi, netinkamai pritaikė paminėtą baudžiamojo įstatymo nuostatą. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o ne tuomet, kai bendrinamos bausmės, paskirtos tuo pačiu nuosprendžiu. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl šios priežasties, jo rezoliucinėje dalyje panaikinant bausmių, paskirtų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrinimą vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistosios S. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paliekant nepakeistą nuosprendžio dalį, kuria pagal 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. R. paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Likusios Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.