- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 2-10909-451/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07335-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. N.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Eglė Grucytė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo A. K. įstatyminei atstovei R. K., jos atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovo kuratorei advokatei Eglei Grucytei, išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybė administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei, nedalyvaujant atsakovui R. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. K., ieškinį atsakovui R. N., institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu teismui patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. N., priteisti iš atsakovo R. N. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K. po 400,00 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti iš atsakovo 14400 Lt. išlaikymo įsiskolinimą (b.l. 22-23). 2012 m. lapkričio 19 d. ieškovo įstatyminė atstovė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo patikslino, prašydama iš atsakovo R. N. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K. po 300,00 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo atsisakė (b.l. 70). Ieškinyje nurodė, kad R. K. su atsakovu R. N. susipažino1995 m., susipažinę pradėjo draugauti, susitikinėti, draugauti, ilgainiui atsirado abipusis ryšys, ir jausmai, gyveno pas jos tėvus, vedė bendrą ūkį, intymiai bendravo. (duomenys neskelbtini)jiems gimė sūnus A. K., atsakovas tėvystę pripažino, pradžioje tinkamai rūpinosi vaiku, žadėjo suteikti vaikui pavardę, tačiau tą padaryti vengė. Kai vaikui suėjo metai, atsakovas paliko šeimą ir nuo to laiko išlaikymo neteikė.
Atsiliepimas
Atsakovo A. K. kuratorė advokatė Eglė Grucytė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog jokių santykių tarp atsakovo ir ieškovo nėra, R. N. savęs A. K. tėvu nepripažįsta. Pažymėjo, kad ieškovo gimimo liudijime nurodyta, kad A. K. tėvas yra R. K., tačiau šis asmuo nėra įtrauktas atsakovu. Nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo poreikius, prašė, nustačius atsakovą ieškovo tėvu, priteisti ieškovui iš atsakovo išlaikymą po 300 Lt. kas mėnesį. Reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prašė atmesti (b.l.47-50).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad A. K. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina - R. K., tėvas nenustatytas (b.l. 68). R. N. 2011-09-08 išvyko į Jungtinę Karalystę (b.l.7). R. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.8-9) bei transporto priemonė Renault 11, v/(duomenys neskelbtini) (b.l.10). Atsakovas R. N. nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi (b.l.8, 11). (duomenys neskelbtini) duomenimis, R. K. nėščiosios kortelėje, užvestoje 1995-11-08, grafoje „vyro pavardė, vardas“ yra įrašas, kad vaiko tėvas R. N., gim. (duomenys neskelbtini), R. N. dokumentuose, kaip kūdikio tėvas, nepaminėtas (b.l. 63). A. K. krikšto pažymėjime jo tėvu nurodytas „R. K.“.
Dėl tėvystės nustatymo.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paskirti ekspertizės, kadangi atsakovas išvykęs į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę), įteikti procesinių dokumentų jam asmeniškai nepavyko, teismo paskirta paieška jam buvo nutraukta, nustačius, kad atsakovas išvykęs į užsienį, byla išnagrinėta paskyrus atsakovui kuratorę. Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, bendru vaiko auklėjimu, išlaikymu ir kt. Bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas turėtų pasižymėti būdingais šeimos santykiams bruožais – santykių artumu, viešumu ir pan., tai gyvenimas viename būste, bendras turtas, maitinimasis kartu, materialioji ir moralinė parama vienas kitam. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.
Ieškovo A. K. įstatyminė atstovė R. K. paaiškino, kad ji gyveno kartu su atsakovu pas jos tėvus iki vaiko gimimo, vedė bendrą ūkį, atsakovas tėvystę pripažino. Gimus vaikui, kurį laiką lankė, vėliau bandė dar kartą gyventi kartu. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų N. K., R. P. paaiškinimai. Liudytoja N. K. paaiškino, kad yra R. K. mama, atsakovas R. N. kurį laiką gyveno su jos R. K., jie gyveno tame pačiame bute, t.y. dukra su atsakovu gyveno viename kambaryje, o ji – kitame, atsakovas išėjo, kai dukra laukėsi. Liudytoja R. P. paaiškino, kad yra R. K. sesuo, pažinojo atsakovą, kuris gyveno su R. K. pas jos mamą, vėliau paaiškėjo, kad jis buvo vedęs. Po vaiko gimimo, jis lankėsi dar pas R. K., vaiką pripažino, vėliau dingo. R. N. dalyvavo ir sūnaus krikštynose kaip tėvas. Atsakovo kuratorė po liudytojų apklausos su patikslintais ieškinio reikalavimais sutiko. 2012-10-10 parengiamojo teismo posėdžio metu apklaustas ieškovas A. K. paaiškino, kad kažkada seniai teko matyti tėtį, tačiau nelabai jį pamena, su tėčio giminėmis nebendrauja. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pritarė ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo patenkinimui, nurodydama, kad ieškovas šį faktą įrodė.
CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – vaiko interesai, kurie apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279/2011, ieškovė L. D., atsakovas V. M.).
Byloje nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovo prieštaravimus dėl tėvystės. Rašytiniai įrodymai, ieškovo įstatyminės atstovės paaiškinimai, liudytojų parodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažino ir laikė save A. K. tėvu nuo sūnaus gimimo, bendravo iki 1996 m. vidurio, kol dingo, vėliau išvyko į užsienį. Nuo 1996 metų atsakovas neveikė sūnaus interesais, nesirūpino jo auklėjimu ir išlaikymu. Įvertinus pateiktų įrodymų visetą ir nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovo A. K. tėvas yra atsakovas R. N. (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad A. K. turi specialiųjų poreikių – jam reikalingi akiniai. Poreikių skaičiuotė nurodyta patikslintame ieškinyje (b. l. 22-23). Atsakovo kuratorė sutiko, kad A. K. poreikiai apskaičiuoti teisingai.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovą ieškovo tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Atsakovas nuo 2011-09-08 yra deklaravęs išvykimą į užsienį (b. l. 18). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad registruoto turto savo vardu Lietuvoje jis neturi. Ieškinyje prašomo išlaikymo dydžio atsakovas neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo galimybę kas mėnesį mokėti po 300 Lt. sūnaus išlaikymui, o atsakovo kuratorė sutiko su tokia priteistina išlaikymo ieškovui suma.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas A. K. po 300 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio A. K. įstatyminė atstovė R. K. išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 251,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 79, 80 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), 21,04 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 d., 92 str.), bei 680 Lt. už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 str., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 392, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Priteisti iš atsakovo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt. (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnamečio sūnaus atstovę R. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 482 Lt. (keturi šimtai aštuoniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) valstybės naudai Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai – 680,00 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt litų 00 ct.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai.
Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.