Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-16666986-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. Č. 2014 m. rugpjūčio 12 d. surašė M. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-16666856-14 dėl to, kad jis 2014 m. rugpjūčio 12 d., 10.40 val., Naugarduko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Šiais veiksmais M. T. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 21 punkto reikalavimus bei padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. Č., išnagrinėjęs M. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 10N-16666986-14 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad M. T. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir skyrė 200 Lt baudą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. T. palaikė savo skundo reikalavimus. Nurodė, kad jis vairuodamas automobilį nesinaudojo rankomis mobiliuoju telefonu. Tuo metu jo telefonas gulėjo šone, ant keleivio sėdynės, taip pat jis turėjo laivų rankų įrangą. Gali būti, kad jo ranka buvo pakelta, todėl pareigūnai pamanė, kad jis kalbasi telefonu. Pareiškėjas abejoja, kad pareigūnai būtų suinteresuoti jį nubausti, jie tiesiog galėjo apsirikti, o dabar laikosi savo nuomonės.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Apklaustas liudytojas D. Č. teismo posėdyje parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patrulis. Patruliuojant protokole nurodytu laiku jie sustabdė automobilį, kurio vairuotojas rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu. Iš pradžių automobilio vairuotojas neneigė, jog laikė rankoje telefoną, tačiau aiškino, kad mobilų telefoną perdėjo iš vienos kišenės į kitą. Tuomet jo buvo paklausta, kam tokiu atveju reikėjo dėti telefoną prie ausies. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, vairuotojas pradėjo aiškinti, kad jis telefonu apskritai nesinaudojo ir net nelaikė jo rankose. Liudytojo teigimu, apsirikti jie negalėjo, nes stovėjo automobilių aikštelėje, o pareiškėjas važiavo pirma eismo juosta, jo greitis buvo nedidelis, nes neseniai buvo užsidegęs žalias šviesoforo signalas, tik prasidėjo automobilių srauto judėjimas ir atstumas iki jų tarnybinio automobilio buvo tik apie 3 metrus, diena buvo saulėta, todėl jie aiškiai matė, kaip telefonas buvo dedamas prie ausies. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad jeigu pareigūnai nėra įsitikinę dėl pažeidimo, tai jie automobilio nestabdo. Be to, jeigu sustabdytas asmuo nesutinka su pažeidimu ir nurodo savo mobilaus telefono numerį, pareigūnai patikrina, ar stabdymo metu iš tiesų vyko pokalbis. Šiuo atveju telefono numeris nurodytas nebuvo, todėl matomai sustabdytas asmuo turėjo ką slėpti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

KET 21 punktas numato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. T. neigia savo kaltę, teigdamas, jog vairuodamas automobilį rankomis mobiliojo ryšio priemonėmis nesinaudojo, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai M. T. kaltę patvirtinančių įrodymų.

M. T. kaltę, padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, patvirtina teismo posėdyje apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas D. Č., kuris aiškiai nurodė, kad patruliuojant protokole nurodytu laiku ir vietoje, jie sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį, nes šis važiuodamas naudojosi rankomis mobiliojo ryšio priemonėmis. Atstumas nuo liudytojo iki pareiškėjo vairuojamo automobilio buvo tik apie 3 metrus, diena saulėta, pareiškėjas važiavo pirma eismo juosta nedideliu greičiu, todėl policijos pareigūnas aiškiai matė, kaip vairuotojas buvo prisidėjęs mobilų telefoną prie ausies.

Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jis asmeniškai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad šis liudytojas siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Tokių duomenų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Be to, liudytojas D. Č. savo tarnybiniame pranešime, rašytame įvykio dieną, nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teismo posėdyje.

M. T. skundo argumentas, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis buvo pasislėpęs tarp kitų stovėjusių automobilių, todėl pareigūnai, nustatydami neva jo padarytą pažeidimą, galėjo apsirikti, nes neatmeta galimybės, jog jo ranka galėjo būti pakelta, tačiau rankose jis telefono nelaikė yra paneigta jau aukščiau minėto ir teismo posėdyje apklausto liudytojo D. Č. parodymais ir vertinama kaip M. T. gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Juo labiau, kad M. T., nesutikdamas su pažeidimu, galėjo nurodyti policijos pareigūnams savo mobilaus telefono numerį ir paprašyti jų užklausti, ar jo stabdymo metu iš tiesų vyko pokalbis. Pažymėtina tai, kad M. T. taip pat pats galėjo kreiptis į mobiliojo ryšio bendrovę su prašymu pateikti tokius duomenis, tačiau jis nei viena šia savo teise nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 10N-16666986-14 yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 10N-16666986-14 palikti nepakeistą ir M. T. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.