Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 11 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Civilinio ieškovo A. V. civilinis ieškinys tenkinti visiškai ir priteista solidariai iš kaltinamųjų B. D. (B. D.) ir L. P. A. V. naudai 1 000,00 (vienas tūkstantis) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir B. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. P. pirmosios instancijos teismo nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis (L. P.) ir B. D., veikdami bendrai, įvykdė sukčiavimą, o būtent: veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kiekvienas turėdamas konkretų vaidmenį, turėdami tikslą B. D., L. P. ir kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgyti piniginių lėšų, tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 28 d. 16.35 val. paskambino iš neteisėtai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laikomo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. V. į jai priklausantį fiksuoto ryšio telefono aparatą, kurio numeris (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs policijos pareigūnu ir melagingai nurodydamas, jog nepažįstama moteris nori užgrobti jos žemes dėl to reikalinga moterį sulaikyti, už tai paprašė 1 000 eurų, kuriuos nurodė padėti kambaryje ant spintelės, po ko L. P. kartu su B. D. 2017 m. birželio 28 d. apie 17.30 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini)., kur tyrimo metu nenustatytas asmuo telefonu nurodė B. D. nueiti paimti pinigus ir juos perduoti L. P., o B. D., vykdydamas tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, nuėjo pas nukentėjusią A. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paėmė 1 000 eurų, kuriuos sugrįžęs automobilyje perdavė laukiančiam L. P., tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule įgijo A. V. priklausančius 1 000 eurų. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog kaltinamųjų veikos kvalifikuotos tinkamai, įrodyta, kad L. P. ir B. D., veikdami bendrai, įvykdė sukčiavimą.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. P. prašė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę dar labiau sumažinti, kadangi savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, teismo salėje nebuvo apgautos moters, tad nebuvo galimybės jos atsiprašyti, yra labai jauno amžiaus (19 metų), laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, mokosi vienuoliktoje klasėje ir gana neblogai, lankosi pas psichologus, stengiasi pakeisti savo elgesį, nes kai buvo jaunas jam buvo nustatytas ūmus elgesio sutrikimas, hiperaktyvumas, sunkiai kontroliuojamas jo elgesys, todėl kreipsis į Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologus, vykdant programas, išmoks savikontrolės. Taip pat skunde nurodė, jog šioje byloje jo atžvilgiu buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatos dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, dėl to jis nepriekaištavo ir iškarto sutiko ir mano, jog jei byloje taikytas šis straipsnis, tai skirtina bausmė turi būti mažintina vienu trečdaliu, tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu tik dėl BK 64¹ straipsnio. Tad Kauno apygardos teismo prašo jam dar kartą paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nes su viskuo sutiko, nuoširdžiai gailisi, civilinį ieškinį pripažino, ketina pataisos namuose eiti dirbti ir labai nori stengtis pakeisti savo gyvenimą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas atsiliepime prašė L. P. apeliacinį skundą atmesti.Teismo posėdyje prokurorė prašė L. P. apeliacinį skundą atmesti, apelianto gynėja advokatė G. R. Baltrušaitienė palaikė apeliacinį skundą ir prašė L. P. paskirtą bausmę švelninti.Apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliaciniu skundu apeliantas nekvestionavo teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos veikos kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis manė, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, kadangi procesas vyko atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir teismas tik vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, o ne ir BPK 273 straipsniu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, t. y. apeliantas skunde kėlė jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl teisėjų kolegija, nekeliant ginčo kaltės klausimu, dėl veikos kvalifikavimo ir asmens kaltumo nepasisako.Analizuojant apeliacinio skundo turinį spręstina, jog apeliantas manė, kad teismas, paskyręs bausmę už nusikaltimo padarymą, ją sumažinti turėjo ne tik vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bet dar kartą mažinti turėjo ir vadovaudamasis BPK 273 straipsnio nuostatomis, tačiau apeliantas šiuo aspektu netinkamai taiko baudžiamosios teisės ir proceso normas jo bausmės individualizavimo procese. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, už šią veiką (sukčiavimą) baudžiamasis įstatymas (BK) numato alternatyvias bausmes: arba viešuosius darbus, arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki 3 metų.Bausmės skyrimo procese apylinkės teismas laikėsi BK 54 straipsnio nuostatų, vertino padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, t. y. tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, anksčiau apeliantas teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą, šios veikos padarymo metu jis jau buvo teistas 9 kartus, atlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujo nusikaltimo darymo, yra baustas administracine tvarka, todėl ir buvo sprendžiama, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį teismas nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Įvertinus šias aplinkybes ir patį bausmės paskyrimo procesą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog teisinga ir adekvati padarytam nusikaltimui bausmė yra būtent terminuotas laisvės atėmimas. Dėl to apeliantas nekelia ginčo.Iš skundo turinio esmės teisėjų kolegija mano, kad L. P. siekia bausmės dydžio švelninimo BPK 273 straipsnio pagrindu, nors jam bausmė sumažinta BK 64¹ straipsniu, t. y. apelianto siekis, kad aukštesnysis teismas sumažintų bausmę vienu trečdaliu dar kartą. Skunde akcentuojamas BPK 273 straipsnis, kur anot apelianto, tai yra pagrindas jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu. BPK 273 straipsnyje numatyti atvejai kada galima atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji nuteisti už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir teisiamojo posėdžio metu, perskaičius kaltinamąjį aktą, jie iš karto davė parodymus, prisipažino kaltais bei neprieštaravo, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taigi, teismas teisingai taikė BPK 273 straipsnio nuostatas ir procesinių pažeidimų nagrinėjant baudžiamąją bylą nepadarė. Šios BPK normos (BPK 273 straipsnis) turinys nenumato teismui pareigos bausmės skyrimo procese paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, jis kalba apie atvejus dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo galimumo. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą sprendimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir skirdamas apeliantui bausmę vadovavosi BK VIII skyriaus (Bausmės skyrimas) nuostatomis. Bausmė kaltininkui skirta vadovaujantis BK normomis, o ne proceso (BPK). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje, šioje byloje aktualus BK straipsnis numatytas BK 64¹ straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies dispozicija sako, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taip pat šiame straipsnyje numatyta įstatymo leidėjo būtina sąlyga – asmuo turi prisipažinti esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Tik esant šioms įstatyme numatytoms sąlygoms paskirta bausmė kaltininkui mažintina vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, numatytą BPK 273 straipsnyje, paskyręs bausmę L. P., vadovaudamasis būtent BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teismo sprendimas paskirtą bausmę L. P. mažinti vienu trečdaliu tik pagrindė šio teismo veiksmo pagrindą, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teisėtai, t. y. vadovaujantis įstatyme numatytais pagrindais (galimybei atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kuris reglamentuotas BPK 273 straipsnyje) ir šio baudžiamojo proceso normų pažeidimų nepadaryta, todėl buvo pagrindas, esant L. P. prisipažinimui dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei bausmę mažinti. Dar kartą mažinti vienu trečdaliu teismo paskirtą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu jau sumažintą bausmę nėra teisinės galimybės (įstatymo pagrindų).Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą dėl bausmės švelninimo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas ir įvertintas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimo procese, vertinant tai, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vidurkis būtų 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, esant teismo nustatytai L. P. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (veika padaryti bendrininkų grupėje), tiek jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (prisipažino nusikaltę ir nuoširdžiai gailisi), įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, visiškai teisingai ir net žymiai mažiau nei nurodytas bausmės vidurkis, skyrė L. P. 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas būtinas bausmės skyrimo procese dominuojančias sąlygas, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesukėlė teismo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, šiame procese taikytų BK normų, kurios švelnino L. P. padėtį, todėl švelninti paskirtą bausmę dar kartą kai jau yra pritaikytas BK 64¹ straipsnis, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.