Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-03-18 Ž. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 41­³ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad K. A. būtų leista pradėti dirbti, įdarbinus jį norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. sudarius rašytinę darbo sutartį, bei vieną dieną prieš darbo pradžią pranešus „Sodrai“ apie minėto asmens įdarbinimą. Tokiu būdu Ž. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio 3, 6 dalies reikalavimus.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-02 administracinėje byloje priėmė nutarimą, kuriuo Ž. M. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nubaustas 3000 litų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje Ž. M. kaltinamas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad K. A. būtų leista pradėti dirbti, įdarbinus ją norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. sudarius rašytinę darbo sutartį, bei vieną dieną prieš darbo pradžią pranešus „Sodrai“ apie minėtos pilietės įdarbinimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. M. apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. A. bendrovėje patikrinimo metu nedirbo, o tik laukė sugrįžtančio direktoriaus ir norėjo su juo pasirašyti darbo sutartį. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl apelianto kaltės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Ž. M. kaltės, teismo posėdyje apklausė VDI darbuotoją J. V. P., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusią liudytoją E. D., liudytoją D. L. – Ž., kuri dalyvavo atliekant įmonės patikrinimą, liudytojus R. A. ir K. A. bei patį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį Ž. M. bei įvertino rašytinius įrodymus. Remiantis visais šiais įrodymais, nustatyta, kad K. A. 2014-02-24 (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dirbo nelegalų darbą, kadangi su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam VSDF skyriui.

Tai, jog K. A. iš tiesų dirbo, t. y. ruošė medžio gaminius dažymui, patvirtina liudytojų E. D. ir D. L. – Ž. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, jog K. A. švitriniu popieriumi šveitė ir šlifavo gaminius, buvo apsiavęs ,,Crocs“ tipo avalyne, apsivilkęs darbui skirtais rūbais, kurie buvo dulkini, be to, pakalbėjęs su Darbo inspekcijos atstovėmis jis toliau nuėjo tęsti darbo (b. l. 30). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog R. A. ir K. A. parodymai vertintini kritiškai kaip siekimas padėti išvengti Ž. M. administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, jog darbdavio pareiga yra užtikrinti, jog darbuotojai darbo vietoje darbines funkcijas pradėtų atlikti tik tada, kai visi formalumai jau yra sutvarkyti, priešingu atveju, darbdaviui kyla atsakomybė. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, jog K. A. 2014-02-21 dirbo (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti. Tokie Ž. M. veiksmai atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.