Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skagenas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo Deere & Company ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skagenas“ dėl prekių ženklų savininko teisių gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovei Lietuvos Respublikoje vykdyti prekybą ieškovo prekių ženklais pažymėta technika, kuri išleista į Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės rinką be ieškovo sutikimo; įpareigoti atsakovę savo lėšomis sunaikinti technikos, pažymėtos ieškovo prekių ženklais ir išleistos į ES arba EEB rinkas be ieškovo valios, modelius, nurodomus ieškinyje bei priteisti 5000 Eur žalos atlyginimą.

Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ir daromiems pažeidimams nutraukti ieškovas, remdamasis Prekių ženklų įstatymo 50³ str. 5 dalies pagrindu, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – aprašyti visas ieškovo teises pažeidžiančias atsakovės prekes, esančias atsakovės sandėliuose bei areštuoti ieškovo teises pažeidžiančius gaminius bei su jais susijusius dokumentus ir juos paimti.

Ieškovas nurodė, kad yra Europos Sąjungos prekių ženklų figūrinio reg. Nr. 001727122, žodinio ženklo „JOHN DEERE“ reg. Nr. 000332874, spalvinio ženklo reg. Nr. 000063289, registruotų įvairioms prekėms bei paslaugoms įskaitant 12 klasės prekes savininkas. Tuo tarpu atsakovė prekiavo technikos, pažymėtos ieškovo prekių ženklais, modeliais, kurių patekimui į ES arba EEB rinkas ieškovas nedavė sutikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas pagal ieškovo į bylą pateiktus įrodymus – susirašinėjimą su atsakove, nustatė, kad atsakovė prekiavo technikos, pažymėtos ieškovo prekių ženklais, modeliais, kurių patekimui į ES arba EEB rinkas ieškovas nedavė sutikimo, todėl konstatavo, kad ieškovas preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atsakovei atlikti veiksmus, pagrįsdamas savo kaip prekių ženklo savininko, teisių pažeidimą. Teismas sprendė, kad prašomos taikyti priemonės preliminariai nustatytomis aplinkybėmis nėra neproporcingos, bet yra veiksmingos ir būtinos – jas pritaikius, kartu būtų užtikrinti įrodymai, reikalingi bylai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti.

Teismas taip pat nurodė, kad prekių ir dokumentų paėmimas ir saugojimas turi būti vykdomas ieškovo lėšomis, tokias ieškovo išlaidas vertinant kaip bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė UAB „Skagenas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas, spręsdamas, jog ieškovas preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus. Teismas vadovavosi abstrakčiais ieškovo argumentais, nors pastarasis nepateikė duomenų apie ieškinyje nurodytus technikos modelius, kurie yra ginčo dalykas. Teismas neįvertino, kas ieškovo pozicija dėl technikos modelių, kurių jis nėra išleidęs į EEE nenuosekli.Teismas, leisdamas areštuoti ir paimti iš atsakovės jai nuosavybės teise priklausantį turtą, nenustatė paties aptartų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų kitų dviejų sąlygų: grėsmės sprendimo įvykdymui bei proporcingumo siekiamam tikslui. Šioje dalyje teismo nutartis yra be motyvų. Atsakovės nuomone, turto paėmimas iš atsakovės ir perdavimas saugoti ieškovui yra perteklinė ir nebūtina priemonė, be to varžo jos ūkinę-komercinę veiklą.Teismo argumentai, jog prekių ir dokumentų paėmimas ir saugojimas turi būti vykdomas ieškovo lėšomis, tokias ieškovo išlaidas vertinant kaip bylinėjimosi išlaidas, neatitinka proceso ekonomiškumo principo bei dirbtinai didina bylinėjimosi išlaidas. Pagal teismo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nėra užtikrinta, jog atsakovės turtas bus tinkamai pervežamas ir saugomas, kokios bus to išlaidos. Šiuo klausimu ieškovas pateikė nemotyvuotą prašymą, kurį teismas nepagrįstai tenkino.

Ieškovas Deere & Company atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų ieškinio preliminariam pagrįstumui įrodyti, kadangi pagal paties ginčo specifiką ieškovui teigiant, kad nurodomi technikos modeliai nėra išleisti į EEE, pareiga šį faktą paneigti kyla asmeniui, kuris atsikerta remdamasis prekių ženklo savininko išimtinių teisių pasibaigimo principu, t. y. atsakovei.Ieškovo pozicija nėra nepastovi dėl neišleistų į EEE modelių. Ieškinyje ir 2015 m. birželio 10 d. ieškovo pretenzijoje atsakovei, 2015 m. rugsėjo 16 d. šalių susitikimo metu bei antstolio R. V. 2016 m. vasario 17 d. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti modeliai nesutampa, kadangi atsakovei toliau pažeidžiant ieškovo teises, nurodytų modelių sąrašas papildomas, atsižvelgiant į užfiksuotas faktines aplinkybes ir naujus pažeidimus.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės komercinės veiklos, kadangi ji gali pardavinėti kitų modelių techniką.Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir proporcingos atsižvelgiant į tai, kad atsakovė užsiima ne tik sodo technikos prekyba, tačiau teikia ir jos remonto paslaugas, kuomet gali būti disponuojama ginčo technika, keičiami ginčo modeliuose esančios detalės, taip toliau ginčo objektus naudojant komercinėje veikloje ir toliau pažeidžiant ieškovo teises.Atsakovės argumentai, susiję su nutarties vykdymu, nepagrįsti, kadangi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, kurio veiklą bei paslaugų įkainius reglamentuoja atitinkami teisės aktai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 50³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) ir šis įstatymas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo atveju, jei ieškinys reiškiamas ginant prekių ženklo savininko teises, teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, PŽĮ nustatytos teisės, prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus (PŽĮ 50³ straipsnio 5 dalis). Ieškovo prašymu teismas taikė būtent PŽĮ 50³ straipsnio 5 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas, jog ieškovas preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl konkrečių ginčo modelių.

Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).

Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atsakovei atlikti veiksmus, pažeidžiančius jo, kaip prekių ženklo savininko, teises. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo. Pirma, kaip matyti iš bylos duomenų, pareikštame ieškinyje ne tik nurodyti reikalavimai ir jų teisinis pagrindas, bet ir faktiniai bei teisiniai argumentai, taip pat pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, tame tarpe visus įrodymus dėl konkrečių ginčo modelių, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Antra, vertinant, ar ieškovas pateikė pakankamus įrodymus siekiant taikyti PŽĮ 50³ straipsnio 5 dalyje numatytas priemones, iš byloje esančių duomenų – šalių susirašinėjimo, antstolio R. V. 2016 m. vasario 17 d. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, matyti, kad atsakovė atsakydama į ieškovo pretenziją, nurodė, kad toliau neketina ateityje įsigyti pretenzijoje nurodytų modelių ir kitų į EEE neišleistų ieškovo prekės ženklu pažymėtų prekių, tačiau vėliau ieškovas užfiksavo atsakovę tęsiant ieškovo teisių pažeidimą pardavinėjant kitus į EEE neišleistus ieškovo prekės ženklu pažymėtus modelius. Taigi ieškovas pateikė pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kurie leidžia daryti preliminarią išvadą, kad jo teisės buvo pažeistos. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo šioje bylos stadijoje bei prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Aukščiau aptarti įrodymai bei atsakovės elgesys ikiteisminiame ginčo sprendimo etape patys savaime leidžia manyti, jog galimas ir tolesnis ieškovo teisių pažeidimas, todėl apeliantės argumentai, jog teismas nevertino grėsmės teismo sprendimo įvykdomumui bei taikomų priemonių proporcingumo, atmestini. Šiuo klausimu taip pat sutiktina su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytu argumentu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės komercinės veiklos, kadangi ji gali pardavinėti kitų modelių techniką.

Apeliantė taip pat kelia klausimą dėl išlaidų, susijusių su prekių ir dokumentų paėmimu ir saugojimu. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė antstolio R. V. 2016 m. vasario 17 d. pasirašytą sutikimą, kuriame šis nurodė sutinkantis bei turinti galimybę vykdyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, antstolių veiką bei įkainius vykdant vykdomuosius dokumentus reglamentuoja atitinkami teisės aktai, todėl pirmosios instancijos teismas papildomai to neturėjo nurodyti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.