Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trauktam baudžiamojon atsakomybėn:

2003-04-15 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi pagal BK 207 str. 1 d., 208 str., 274 str. 2 d., 274 str. 3 d. – paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis; 2003-09-18 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi bendras stebėjimas pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2006-06-07 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis; 2008-09-25 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi bendro stebėjimo sąlygos buvo pakeistos į gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis; 2009-04-20 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi sustiprinto stebėjimo sąlygos pakeistos į gydymą bendro stebėjimo sąlygomis; 2010-04-30 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarus gydymas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o 2010-12-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nutrauktas; 2006-06-30 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi pagal BK 182 str. 1 d., 186 str. 1 d. paskirta priverčiamoji medicininė priemonė – priverstinis ambulatorinis gydymas pagal gyvenamąją vietą; 2007-02-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi priverstinio gydymo taikymas pratęstas, o 2007-08-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nutrauktas;2010-03-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 189 str. 2 d. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje; nutartis įsiteisėjo 2010-12-23;

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, numatytas BK 184 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent:

S. K., būdamas realiai jokios veikslo nevykdančios UAB „Balsantas“ (įm.k. 123447449, reg. Gelvonų g. 22-16, Vilniuje) vieninteliu akcininku, 2007-11-07 UAB „7 nuomos“ patalpose, esančiose Ukmergės g. 369, Vilniuje, pasinaudojęs UAB „Balsantas“ registracijos dokumentais, šios bendrovės vardu sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 7 N-07-00V995, kuria iš UAB „7 nuomos“ laikotarpiui nuo 2007-11-07 iki 2007-12-07 gavo naudotis 26800 Lt vertės automobilį „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) tačiau šio jo žinioje buvusio svetimo turto nurodytu terminu savininkui negrąžino, o jį nenustatytomis aplinkybėmis perdavė kitiems asmenims ar kitaip prarado bei taip iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „7 nuomos“ priklausantį 26800 Lt vertės turtą.

Be to, S. K. dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

S. K., būdamas realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Skonio sala“ (įm.k. 300623609, reg. Konstitucijos pr. 7, Vilniuje) vieninteliu akcininku, 2007-12-21 AB „Teo LT“ patalpose, esančiose Galvydžio g. 7, Vilniuje, pasinaudojęs UAB „Skonio sala“ registracijos dokumentais, nuslėpdamas duomenis, kad neturi įgaliojimo veikti šios bendrovės vardu, UAB „Skonio sala“ vardu sudarė kompiuterinės įrangos nuomos sutartį Nr. IT 60330128-071221, sutarties prieduose melagingai nurodė save kaip UAB „Skonio sala“ administratorių bei tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įsigyjama įranga bus naudojama UAB „Skonio sala“ veikloje adresu Švitrigailos g. 40A, Vilniuje. Po to minėtos sutarties pagrindu 2007-12-29 bei 2008 m. sausio mėnesio 2-10 dienomis adresu Švitrigailos g. 40A, Vilniuje, gavo naudotis AB „Teo LT“ priklausančius12nešiojamųkompiuterių:4kompiuteriusTP T61C2D7100/2/160/BTWL/14WXGA VB 32, kurių kiekvieno vertė po 3813,56 Lt be PVM ir 8 kompiuterius HP 6510BT7100/14.1WXGA/1G/120/DVR/DVU, kurių kiekvieno vertė po 3813,56 Lt be PVM. Taip pat gavo ir 2 spausdintuvus Konica Minolta, kurių kiekvieno vertė po 1525,42 Lt be PVM ir taip iš viso apgaule įgijo AB „Teo LT“ priklausantį bendros 48813,56 Lt vertės turtą.

Be to, S. K. dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

S. K., būdamas realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Eletanta“ (įm.k. 286706250, reg. H.R. Gulbinavičiaus g. 12, Nemenčinėje, Vilniaus raj.) vieninteliu akcininku, veikdamas per jo veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesupratusį L. R., apgaule įgijo UAB „Tele 2“ priklausantį 4362 Lt vertės turtą:

S. K. pateikė 2007-06-06 įgaliojimą L. R., kaip UAB „Eletanta“ padalinio vadovui sudaryti sutartis dėl mobiliojo ryšio telefonų įsigijimo iš UAB „Tele 2“ su suklastotu UAB „Eletanta“ direktoriaus V. B. parašu;L. R., veikdamas pagal iš S. K. gautą netikrą įgaliojimą, 2007-06-06 nuvyko į UAB „Tele 2“ padalinį, esantį Sporto g. 7A, Vilniuje, kur šio įgaliojimo pagrindu UAB „Eletanta“ vardu sudarė sutartį Nr. 1.36677875682026 su priedais bei sutarties pagrindu gavo du telefonus LG KF 800, po 1098 Lt vertės, telefoną „Nokia E50“, kurio vertė 898 Lt, ir telefoną „Samsung Z400“, kurio vertė 1268 Lt, o vėliau nenustatytu metu šį turtą perdavė S. K..

Tai, kad būtent S. K. padarė nurodytas baudžiamojo įstatymo uždraustas ir visuomenei pavojingas veikas, patvirtina liudytojų parodymai bei teismo ištirti rašytiniai įrodymai.

Baudžiamoji byla teismui buvo perduota priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo reikalingumą grindžiant kitoje byloje atliktos ekspertizės išvadomis, todėl 2010-06-22 teismo nutartimi S. K. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė siekiant nustatyti jo psichikos sveikatos būklę šioje byloje inkriminuotų veikų padarymo metu. Atlikus ekspertizę, teismui buvo pateiktas teismo psichiatrijos aktas Nr. 78TPK-264/2010, kurio išvadose konstatuota, kad S. K. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu sirgo bei šiuo metu tebeserga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo, dėl ko negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat nurodyta, kad S. K. dėl jo sveikatos būklės reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje, nes ambulatorinis gydymas negarantuoja jo stabilios psichinės būsenos (t. 6, b.l. 35-39).

Ekspertė V.Martinkienė teisme paaiškino, kad ekspertizės išvadas patvirtina. S. K. buvo taikomas ambulatorinis gydymas, tačiau tokia priemonė negarantavo stabilaus gydymo. Tokia išvada padaryta, nes jam šioje byloje inkriminuotų veikų padarymo metu S. K. taip pat gydėsi ambulatoriškai, tačiau tuo pat metu darė ir naujas veikas. Tai, ką žmogus padaro geriausiai ir atspindi jo psichikos būklę. S. K. nebuvo atviras su jį ambulatoriškai gydančia gydytoja, dėl ko buvo padaryta išvada, jog jis nekritiškas savo būklei. Tai pasitvirtino ir ekspertizės atlikimo metu, nes S. K. savo veiksmų kritiškai nevertino, dėl padarytų veikų linkęs kaltinti kitus, pats pripažino, kad vaistus vartoja nereguliariai. Būdamas nekritiškas savo būklei, asmuo nemano, kad gydymas jam reikalingas, todėl S. K. rekomenduotinas stacionarus priverstinis gydymas. Gydant ligonį stacionariai, jis yra stebimas visą parą ir yra garantuojama, kad reguliariai vartotų medikamentus.

UAB „7 nuomos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Ekai“) priklausančio turto iššvaistymas

Apklaustas teisme liudytojas S. B. paaiškino, kad su S. K. susipažino pastarajam parduodamas įmonės „Balsantas“ akcijas. 2007 m. jis padavė skelbimą dėl šios bendrovės pardavimo ir į skelbimą atsiliepė S. K.. Tuo metu bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, ji turėjo įsiskolinimų, apie ką jis pasakė S. K., tačiau šio visa tai negąsdino. S. K. minėjo, kad bendrovei planuoja gerus darbus už dideles sumas. Jie pasirašė dokumentus dėl akcijų pirkimo-pardavimo, o jis S. K. perdavė įmonės dokumentaciją bei antspaudą. Taip pat buvo perduoti bendrovės elektroninio pašto prisijungimo duomenys. Bendrovė vertėsi santechnikos darbais, o viešasis maitinimas kaip galima bendrovės veiklos rūšis nebuvo numatytas. UAB „Balsantas“ turėjo automobilį „Audi 80“, o poreikio nuomoti kitą automobilį niekada nebuvo.

Dokumentų pateikimo metu S. B. pateikė 2007-08-30 UAB „Balsantas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei turto priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytus S. K. (t. 3, b.l. 56-58).

Apklausta teisme liudytoja R. R. paaiškino, kad S. K. yra mačiusi vieną kartą 2007 metais. Tuomet S. K. iš bendrovės „Ekai“ (tuometinis pavadinimas „7 nuomos“), kurios vardu ji veikė, išsinuomojo automobilį. Jie susitarė telefonu ir ji išnuomotą automobilį perdavė S. K. susitikus prie prekybos centro „BIG“. S. K. pats paskambino į bendrovę ir pageidavo išsinuomoti automobilį. Gerai prisimena, kad jis turėjo vairuotojo pažymėjimą. Dėl nuomos S. K. telefonu tarėsi ne su ja. Automobilio laiku negrąžinus, darbuotojai bandė su S. K. susisiekti telefonu, bet šis būdavo išjungtas. Su S. K. pavykdavo susisiekti elektroniniu paštu ir šis žadėjo automobilį grąžinti, bet tai nebuvo padaryta. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino S. K..

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. atpažino S. K. kaip asmenį, kuriam 2007-11-07 buvo išnuomotas automobilis (t. 3, b.l. 43-45). Teisme parodžius parodymo atpažinti protokole esančias nuotraukas, liudytoja taip pat atpažino S. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus.

Dokumentų pateikimo metu R. R. pateikė išrašus iš susirašinėjimo elektroniniu paštu su UAB „Balsantas“ konsultantu S. K., iš kurių matosi, kad dėl automobilio nuomos tarėsi S. K., 2007-11-06 nurodė UAB „Balsantas“ rekvizitus PVM sąskaitai-faktūrai išrašyti, 2007-12-03 nurodė, kad pageidauja automobilio nuomą pratęsti, o 2008-01-05 pranešė, kad nieko nenutiko, tik bendrovei labai reikia automobilio, pažadėjo už jo nuomą atsiskaityti iki 2008-01-08 bei automobilį grąžinti iki 2008-01-27 (t. 3, b.l. 50-53).

2008-01-03 UAB „7 nuomos“ pareiškime nurodyta, kad bendrovė 2007-11-07 mėnesiui išnuomojo automobilį „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) Automobilio nuomininkas yra S. K., o nuomos mokėtoju sutartyje nurodyta UAB „Balsantas“. Sutarties pasirašymo dieną iš S. K. buvo paimtas 500 Lt užstatas ir žodžiu sutarta, kad nuomos mokestis – 1600 Lt, bus sumokėtas per 2 savaites. Nuomininkas susitarimo nesilaikė ir tik pasibaigus nuomos terminui po grasinimų kreiptis į policiją pervedė 1200 Lt nuomos. Automobilis taip ir nebuvo grąžintas ir likusi 400 Lt nuomos dalis nesumokėta. Nuo 2007-12-08 minėtu automobiliu naudojamasi neteisėtai, o su S. K. nebeįmanoma susisiekti – jo nurodyti telefonai yra nepasiekiami, o mokėtojo adresu siųstos PVM sąskaitos-faktūros už paslaugas grįžta su žyma, kad adresatas nerastas (t. 3, b.l. 11).

UAB „Ekai“ pranešime nurodyta, kad nuo 2008-01-21 UAB „7 nuomos“ pavadinimas pasikeitė į UAB „Ekai“ (t. 3, b.l. 39).

UAB „Ekai“ pateikė 2007-11-07 automobilio „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 7N-07-00V996, sudarytą su nuomininku UAB „Balsantas“, šios bendrovės vardu pasirašytą S. K. (t. 3, b.l. 21-22) bei automobilio priklausymą UAB „7 nuomos“ patvirtinančius dokumentus (t. 3, b.l. 23-27).

UAB „Ekai“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) balansinė vertė įmonės apskaitoje 2007-11-07 dienai buvo 7625,64 Lt, tačiau tai neatitiko jo realios kainos. Automobilis buvo draustas nuo vagystės pagal jo rinkos kainą, kuri sudarė 26800 Lt. Kadangi automobilis buvo ne pavogtas, bet pasisavintas sukčiaujant, draudimo bendrovė žalos nepadengė (t. 3, b.l. 32-34).

UAB „Moller Auto“ raštu pranešė, kad 2004 m. gamybos automobilį „VW Golf“ su 1,6 l darbinio tūrio ir 75 kW galingumo varikliu 2007 metais vertintų apie 27000 Lt su PVM (t. 3, b.l. 36).

Kratos S. K. gyvenamojoje vietoje A.Jakšto g. 13-34, Vilniuje, metu buvo rasta UAB „Balsantas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir turto priėmimo-perdavimo aktas, 2007-12-13 kvitas už automobilio nuomą, nurodant mokėtoju UAB „Balsantas“, o gavėju UAB „7 nuomos“, PVM sąskaita-faktūra už automobilio nuomą iš UAB „7 nuomos“, 2007-11-07 automobilio „VW Golf“ nuomos sutartis su priedu (t. 4, b.l. 4-89).

Specialisto išvada Nr. 11-2472(09) nustatyta, kad 2007-11-07 nuomos sutartyje Nr. 7N-07-00V996 skiltyse „Draudimo nuo avarijos sąlyga, Draudimo nuo vagystės sąlyga“, „Klientas sutinka su nuomos sąlygomis, Nuomininko parašas“, „Kliento parašas“ S. K. vardu pasirašė pats S. K. (t. 3, b.l. 62-63).

SoDros duomenimis S. K. niekada nedirbo UAB „Balsantas“ (t. 5, b.l. 45).

Apklaustas teisme liudytojas D. Š. paaiškino, kad S. K. pažįsta nuo 2007 metų. Jie susipažino kuomet jis pagal skelbimą išnuomojo automobilį S. K.. Pastarasis ilgai važinėjo su jo automobiliu ir liko skolingas. Dalį skolos grąžino pinigais, o už likusią dalį davė kompiuterį. Matė kaip atvažiavo kurjerių tarnybos automobilis, S. K. pasirašė už pristatytą siuntinį ir pasiėmė kompiuterį bei perdavė jam. Kompiuteris buvo naujas, tačiau ar jo dėžės buvo kažkokių užrašų, nebepamena. Kompiuteris buvo jo namuose kol jo nepaėmė policijos pareigūnai.

Kratos D. Š. namuose P.Vileišio g. 13-25, Vilniuje, metu buvo rastas ir paimtas kompiuteris HP (t. 1, b.l. 9-11). Paimto kompiuterio apžiūros metu nustatyta, kad tai kompiuteris HP 6510BT7100/14.1WXGA/1G/120/DVR/DVU, kuris buvo tarp kompiuterių, siųstų į UAB „Skonio sala“ S. K.. Kompiuteris siųstas iš UAB „GNT Lietuva“ per kurjerį UAB „DPD Lietuva“ į UAB „Skonio sala“ adresu Švitrigailos g. 40, Vilniuje. Ant dėžės gavėju įvardinta UAB „Skonio sala“, S. K., tel. 861261220“ (t. 1, b.l. 12-16, 84-89).

AB „Teo LT“ raštu pranešė, kad UAB „Skonio sala“ vardu buvo paimta 12 kompiuterių ir 2 spausdintuvai, kurie buvo perduoti per tarpininką UAB „GNT Lietuva“ (t. 1, b.l. 27). Bendrovė taip pat pateikė 2007-12-21 kompiuterinės įrangos nuomos sutartį Nr. IT60330128-071221 su priedais, pasirašytus UAB „Skonio sala“ administratoriaus S. K. vardu (t. 1, b.l. 23-26, 28-59, 60-74).

UAB „DPD Lietuva“ pateikė pristatymo dokumentus, iš kurių matyti, kad kompiuteriai iš UAB „GNT Lietuva“ buvo siųsti į UAB „Skonio sala“ 2007 m. gruodžio 29 d. bei 2008 m. sausio 2 ir 10 dienomis (t. 1, b.l. 92-95).

Specialisto išvada Nr. 11-1692(08) nustatyta, kad kompiuterinės įrangos nuomos užsakymo Nr. 2641671/1, 2641671/2, 2641671/3 ir 2641671/4 prie sutarties Nr. IT60330128-071221, sudarytos su UAB „Skonio sala“, skiltyje „pareigos, vardas, pavardė“ rankraštinį įrašą „administratorius S. K.“ parašė ir S. K. vardu pasirašė pats S. K. (t. 1, b.l. 131-148).

Apklausta teisme liudytoja V. K. paaiškino, kad dirbo AB „Teo LT“ pardavimų vadybininke. Yra mačiusi S. K.. Jis į bendrovę kreipėsi dėl kompiuterių nuomos kaip įmonių „Skonio sala“ ir „Balsantas“ atstovas. Kiekviena besikreipianti įmonė buvo priskiriama kuriam nors vadybininkui. Ji su S. K. bendravo dėl UAB „Skonio sala“ kreipimosi. Visas procesas vyko pagal nustatytą procedūrą. Buvo užsakomas kompiuteris, po to vadybininkai rašo paklausimą į rizikos skyrių, kuris patikrindavo įmonę ir elektroniniu paštu atrašydavo ar su ta įmone galima sudaryti sutartis, ar reikia atsisakyti tą daryti. Sutarčių ji neruošdavo, nes tą darė administratorė. Ji jau gaudavo paruoštas sutartis. S. K. atrodė tvarkingai, pasirašinėjo kaip įmonės direktorius. Nepamena, ar jis uždėjo ant sutarčių bendrovės spaudą, tačiau ji visuomet prašydavo, kad sutarties pasirašymui klientas atsineštų antspaudą. Taip pat visuomet duodavo savo vizitinę kortelę. Kokiu būdu buvo perduodami išnuomoti kompiuteriai, nežino, nes tai nebuvo jos darbas. Ikiteisminio tyrimo metu jai atpažinimui parodė 5 žmonių nuotraukas ir ji iškart atpažino S. K.. Jį atsiminė tik dėl sudarinėtos sutarties. Kitomis aplinkybėmis šio vyriškio sutikusi nebuvo.

Asmens kratos metu pas S. K. buvo rasta AB „Teo LT“ darbuotojos V. K. vizitinė kortelė (t. 1, b.l. 102-106).

Apklausta teisme liudytoja D. Š. paaiškino, kad S. K. pažįsta, nes jis nupirko iš jos įmonę „Skonio sala“. Tai buvo kavinė, o ji dirbo bendrovės direktore. Skelbimas dėl bendrovės pardavimo buvo paduotas per nekilnojamojo turto agentūrą, kuri suvedė juos su S. K.. Šis jai pasirodė labai inteligentiškas, domėjosi bendrovės padėtimi ir turimomis skolomis. Tuo metu bendrovė įsiskolinimų neturėjo, išskyrus dėl kavos aparato, apie ką ji informavo S. K.. Šiam viskas tiko ir jie sutarė dėl akcijų pardavimo. S. K. buvo atvykęs su kažkokia mergina ir minėjo, kad ši bus bendrovės direktore. Taip pat sakėsi norintis panaudoti kavinės salę banketams rengti. Buvo surašytas perdavimo-priėmimo aktas ir ji perdavė S. K. įmonės dokumentus bei antspaudą. Direktoriaus perregistravimo nebuvo, todėl vėliau prasidėjo skambučiai dėl bendrovės įsipareigojimų, o kuomet atėjo pranešimas dėl skolos apie 20000 Lt sumai, ji parašė pareiškimą, kad jau nebedirbo toje bendrovėje, kuomet susidarė skola. Bendrovėje buvo kompiuteris su įdiegta reikiama programine įranga ir šis kompiuteris buvo perduotas kartu su kasos aparatu po akcijų pardavimo. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. atpažino pagal parodytas nuotraukas.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. pagal parodytas nuotraukas atpažino S. K., kaip asmenį, kuriam perdavė UAB „Skonio sala“ apskaitos dokumentus ir antspaudą (t. 1, b.l. 112-114).

Kratos S. K. gyvenamojoje vietoje A.Jakšto g. 13-34, Vilniuje, metu buvo rastas ir paimtas UAB „Skonio sala“ antspaudas, 2007-12-14 pranešimas SoDrai dėl D. Š. atleidimo iš darbo, 2007-12-01 priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo D. Š. S. K. perdavė UAB „Skonio sala“ dokumentus ir antspaudą, UAB „Skonio sala“ įstatai, vokas adresuotas UAB „Skonio sala“ S. K., siųstas iš kurjerio UAB „DPD Lietuva“, siuntėju nurodant UAB „GNT Lietuva“, kompiuterinės įrangos perdavimo aktai ir kompiuterinės įrangos nuomos užsakymai prie sutarties Nr. IT60330128-071221 (t. 4, b.l. 4-5, 52-81).

UAB „Skonio sala“ steigėjo UAB „Amicorp Baltic“ direktorius J. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2007-12-01 patvirtintas kopijas 2007-12-01 UAB „Skonio sala“ dokumentų ir antspaudo priėmimo-perdavimo akto bei akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytų S. K. vardu (t. 1, b.l. 120-124).

Apklausta teisme liudytoja M. P. paaiškino, kad S. K. yra mačiusi du kartus. Ji turėjo įmonę „Eletanta“. Kuria vėliau pardavė S. K.. pardavimo metu įmonės veikla jau buvo sustabdyta ir ji paprašė pažįstamų pagalbos parduodant bendrovę. Buvo kreiptasi į advokatą ir šis atvežė pirkėją S. K.. Pastarasis pats sumokėjo pinigus už akcijas ir teigė, kad įsigijęs bendrovę, atidarys kavinę. Pardavusi akcijas, ji S. K. perdavė ir visą įmonės dokumentaciją bei antspaudą. S. K. būsena jai nepasirodė kažkuo įtartina. Pagal sutartį naujas savininkas turėjo pakeisti registracijos adresą, tačiau tai padaryta nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. atpažino S. K. kaip asmenį, pasirašiusį UAB „Eletanta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei gavusį visus šios bendrovės apskaitos dokumentus (t. 2, b.l. 69-71).

Apklaustas teisme liudytojas L. R. paaiškino, kad S. K. jam yra pažįstamas. 2007 m. jis ieškojo darbo ir pagal internete rastą pasiūlymą susisiekė su S. K.. Šis pasikvietė susitikti ir jiems susitikus bendrovės ofise, sutarė, kad jis bus įdarbintas kavinės vadovu ir į darbo funkcijas įeis bendravimas su užsakovais bei tiekėjais. Po to jie pasirašė darbo sutartį, kurioje S. K. pasirašė kaip S. K.. Tokiu vardu jį ir pažinojo, kol vėliau per pažįstamus neišsiaiškino, kad vyriškio tikras vardas yra S. K.. S. K. elgesys tuo metu jam įtartinas nepasirodė. Pastarasis minėjo, kad turi tris kavines. Apie 2-3 savaites vis susitikdavo su S. K., buvo nuvykęs į notaro biurą, kur turėjo būti pasirašyta sutartis dėl patalpų, kuriose bendrovė rengėsi vykdyti veiklą, nuomos, tačiau pats S. K. pas notarą nepasirodė. Tuo metu jam pradėjo kilti įtarimai dėl S. K., nes reikiant priimti sprendimus, pastarasis kažkur dingdavo. Po to S. K. perdavė jam įgaliojimą. Kas šį įgaliojimą išrašė, jis nematė. Buvo sutarę iš UAB „Tele 2“ paimti kelis telefonus, tačiau S. K. vėl pats nepasirodė, o telefonu liepė jam pagal minėtą įgaliojimą paimti 5 ar 6 telefonus. Jis tą ir padarė. Už du telefonus sumokėjo savais pinigais – vienas kainavo apie 150 Lt, o kitas apie 200 Lt. Likę telefonai pagal sutartis naudojimui buvo perduoti už 1 Lt kainą. Du telefonus, už kuriuos pats buvo sumokėjęs, pasiliko sau, o kitus perdavė S. K.. Vėliau ofise pastebėjo blankus, pagal kuriuos jam neva priklauso firma, perpirkta iš D. L.. Blankai buvo be parašų. Tuomet pasidomėjo SoDroje dėl savo įdarbinimo ir paaiškėjo, kad jis oficialiai bendrovėje įdarbintas nebuvo. Tuomet kreipėsi į policiją.

Ikiteisminio tyrimo metu L. R. parodymo atpažinti metu atpažino S. K. kaip asmenį, kuris jį įdarbino UAB „Eletanta“ ir kuriam jis vėliau perdavė iš UAB „Tele 2“ paimtus telefonus (t. 2, b.l. 28-30).

2007-07-02 L. R. pareiškime policijai nurodyta, kad 2007 m. gegužės mėnesį internete rado pasiūlymą dirbti kavinėje ” Parko kavinė“ padalinio vadovu ir elektroniniu paštu nusiuntė gyvenimo aprašymą. Po kelių dienų susitiko su darbą siūliusiu S. K. „Peperoni“ kavinėje, kur pastarasis papasakojo jam apie darbą ir žadėjo paskambinti. Kitas susitikimas vyko po savaitės kavinėje „Parko kavinė“ ir S. K. aiškino, kad nuomoja šią kavinę iš D. L. bei G. Ž.. Pokalbis vyko kavinės salėje. Kito susitikimo metu jie pasirašė darbo sutartį (S. K. joje nurodytas S. K.), kurioje buvo nurodyta, jog jis pradeda dirbti nuo 2007-06-04 UAB „Eletanta“ („Parko kavinė“) vadovu. Su S. K. susitiko jo ofise Verkių g. 32, Vilniuje. 2007-06-06 S. K. įteikė jam UAB „Eletanta“ įgaliojimą, kad jis galėtų firmos vardu pirkti telefonus. S. K. nurodymu nuėjo į UAB „Tele 2“ saloną, kur sudarė sutartį dėl telefonų įgijimo 6 abonentams. Birželio mėnesio pabaigoje ofise Verkių g. 32 rado dokumentus, kuriuose parašyta, kad jis sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Taksodromas“ dėl akcijų pirkimo, o kitame dokumente buvo įrašyta, kad jis (vardas buvo nurodytas ne jo, bet pavardė ir asmens kodas – jo) paskirtas UAB „Natriče“ direktoriumi. Kadangi šių dokumentų nebuvo pasirašinėjęs, kilo įtarimas ir pasidomėjo dėl savo įdarbinimo. Nuėjęs į SoDrą sužinojo, kad nėra oficialiai įdarbintas. Su pareiškimu L. R. pateikė ir jame minimus dokumentus (t. 2, b.l. 2-8).

Iš UAB „Tele 2“ rašto ir prie jo pridėtų dokumentų matosi, kad tarp šios bendrovės ir UAB „Eletanta“ 2007-06-06 buvo sudaryta mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartis, kurią UAB „Eletanta“ vardu pasirašė šios bendrovės direktoriaus V. B. įgaliotas asmuo L. R.. Pagal sutartį buvo perduoti naudotis 899 Lt vertės telefonas „Nokia E50“, du po 1099 Lt vertės telefonai „LG KG 800“, 1149 Lt vertės telefonas „Sony Ericsson Z610I“ bei 1269 Lt vertės telefonas „Samsung Z400“ (t. 2, b.l. 40-48). Iš UAB „Tele 2“ 2009-09-02 ieškinio pareiškimo matosi, kad pagal minėtą sutartį perduodant telefonus, buvo sumokėta dalis telefonų kainos – 329 Lt už telefoną „Sony Ericsson Z610I“, 169 Lt už telefoną „Nokia 6131“ bei po 1 Lt už kitus keturis telefonus (t. 2, b.l. 52). Iš L. R. prašymo ir patikslinto UAB „Tele 2“ ieškinio pareiškimo matosi, kad L. R. įsipareigojo dalimis visiškai atsiskaityti už UAB „Eletanta“ vardu paimtus telefonus „Sony Ericsson Z610I“ bei „Nokia 6131“ (t. 2, b.l. 54-55).

Apklaustas teisme liudytojas G. Ž. paaiškino, kad pamena, jog buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau apie bylos aplinkybes nieko nežino. S. K. asmeniškai nepažįsta. Jis buvo Trakų gatvėje esančių patalpų bendrasavininkis. Jie buvo padavę skelbimą dėl šių patalpų nuomos ir S. K. įmonė pareiškė norą šias patalpas nuomotis. Viskas buvo sutarta ir tereikėjo pasirašyti notarinę sutartį, tačiau sutarties pasirašyti atvykęs vyriškis net nežinojo, kad yra paskirtas bendrovės direktoriumi, nesigaudė situacijoje, neturėjo antspaudų, todėl sandoris neįvyko.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. parodymo atpažinti metu atpažino S. K. kaip asmenį, kuris su juo derino patalpų nuomos klausimus (t. 2, b.l. 101-103).

Kratos S. K. gyvenamojoje vietoje A.Jakšto g. 13-34, Vilniuje, metu rasti ir paimti UAB „Eletanta“ steigimo aktas, dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir priedai prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, užrašų knygelės su telefono abonentų numeriais, kurie buvo gauti L. R. sudarius sutartį su UAB „Tele 2“ bei UAB „Tele 2“ SIM pakuotės su keturiais iš šių numerių, užrašai-planai, susiję su UAB „Skonio sala“, UAB „Balsantas“ ir UAB „Eletanta“ (t. 4, b.l. 4-5, 8-51).

VĮ Registrų centras pateikė duomenis, kad UAB „Eletanta“ pateikė tik 2006 m. finansinę atskaitomybę, o nuo 2007 m. bendrovė jokių duomenų nebeteikė. Bendrovės vadovu nuo 2005-10-25 įregistruotas V. B. (t. 2, b.l. 127).

Vilniaus apskrities VMI informavo, kad UAB „Eletanta“ 2007-2008 metais deklaracijų neteikė. 2007-01-31 yra pateikta paskutinė 2006 m. pelno mokesčio deklaracija (t. 2, b.l. 144).

SoDros duomenimis L. R. ir S. K. nėra kada nors dirbę UAB „Eletanta“ (t. 2, b.l. 149-150).

Liudytojų parodymai, surinkti rašytiniai įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad S. K. iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „Ekai“ (veikos padarymo metu – UAB „7 nuomos“) turtą, apgaule savo naudai įgijo AB „Teo Lt“ priklausantį didelės vertės turtą bei apgaule savo naudai įgijo UAB „Tele 2“ priklausantį turtą. Tokiais veiksmais jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, numatytas BK 184 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 1 d.

Atmestini S. K. gynėjo teiginiai neva S. K. negali būti pripažintas padaręs prokuroro nutarime dėl bylos perdavimo teismui priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui nurodytas nusikalstamas veikas, nes byloje nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinė baudžiamojo proceso forma, taikoma asmeniui, kuris veikos, atitinkančios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, padarymo metu sirgo psichikos liga, dėl kurios negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat asmeniui, kuris tokia liga susirgo jau po veikos padarymo. Byloje pateiktu teismo psichiatrijos aktu yra nustatyta, kad S. K. tiek veikų padarymo metu sirgo, tiek šiuo metu serga lėtine psichikos liga, dėl kurios negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, kaltės bei kitų nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę sudarančių požymių įrodinėjimas yra beprasmis ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese šios aplinkybės neįrodinėjamos. Įrodinėtinas aplinkybes nustato BPK 395 straipsnis, pagal kurio nuostatas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese yra įrodinėjami veikų objektyviosios pusės požymiai ir aplinkybė, kad veiką (veikas) padarė būtent tas asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Taip pat aplinkybės, susijusios su psichikos ligomis, kuriomis šis asmuo yra sirgęs ir serga šiuo metu, bei aplinkybės, susijusios su asmens elgesiu prieš veikos (veikų) padarymą ir po jo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad būtent S. K. UAB „Balsantas“ vardu išsinuomojo iš UAB „7 nuomos“ automobilį ir vėliau sutartais terminais jo negrąžino. Šias aplinkybes patvirtina UAB „7 nuomos“ pateikta automobilio nuomos sutartis, pasirašyta S. K.. Specialisto išvada Nr. 11-2472 (09) patvirtina, kad šią sutartį S. K. vardu pasirašė pats S. K.. Liudytojas S. B. patvirtino, kad pardavė UAB „Balsantas“ akcijas S. K. ir perdavė jam bendrovės turtą bei dokumentus, tame tarpe ir prisijungimo prie šios bendrovės vardu atidarytos elektroninio pašto dėžutės duomenis, informavo S. K. jog jis perka įmonę, kuri turi skolų. Liudytoja R. R. atpažino S. K. kaip asmenį, kuriam buvo perduotas išnuomotas automobilis, taip pat į bylą pateikė susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašus, iš kurių matosi, kad S. K. naudojosi UAB „Balsantas“ elektroninio pašto adresu ir elektroniniais laiškais tarėsi dėl automobilio nuomos, o negrąžinęs automobilio sutartu laiku – žadėjo grąžinti automobilį vėliau ir sumokėti už jo nuomą. Su šio automobilio nuoma susiję dokumentai buvo rasti ir S. K. gyvenamosios vietos kratos metu. Minėtų įrodymų pakanka patvirtinti, kad būtent S. K., pasinaudojęs savo nupirktos, tačiau realiai jokios veiklos nevykdančios, bei turinčios skolų, UAB „Balsantas“ duomenimis, šios bendrovės vardu išsinuomojo automobilį 1 mėnesio terminui, tačiau jo taip ir negrąžino, šiuo turtu naudojosi kaip savo nuosavybe ir jį prarado. Taip pat nustatyta, kad pats S. K. šio automobilio nebeturi, t.y. jį nenustatytomis aplinkybėmis perdavė kitiems asmenims ar kitaip prarado jo žinioje buvusį minėtą svetimą turtą. Tokie veiksmai atitinka veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad S. K. apgaule įgijo AB „Teo LT“ priklausantį didelės vertės turtą – kompiuterinę techniką, kurios bendra vertė sudaro 48813,56 Lt. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos V. K. parodymai, kad ji bendravo su S. K., kuris veikė UAB „Skonio sala“ vardu, naudojosi šios bendrovės antspaudu ir pasirašė kompiuterinės įrangos nuomos sutartis minėtos bendrovės vardu. Minėta liudytoja S. K. atpažino iš nuotraukos. Specialisto išvada Nr. 11-1692(08) patvirtina, kad kompiuterinės įrangos nuomos užsakymuose prie sudarytos šios įrangos nuomos sutarties pasirašė pats S. K.. Iš UAB „Teo Lt“ ir UAB „DPD Lietuva“ pateiktų dokumentų matosi, kad UAB „Teo Lt“ išnuomotą kompiuterinę įrangą bendrovei „Skonio sala“ siuntė per tarpininką UAB „GNT Lietuva“, o šis naudojosi kurjerių UAB „DPD Lietuva“ paslaugomis ir išnuomoti kompiuteriai bei spausdintuvai buvo įmonei „Skonio sala“ pristatyti 2007-12-29, 2008-01-02 ir 2008-01-10. Iš liudytojo D. Š. parodymų matyti, kad S. K. vieną iš kompiuterių atidavė jam už savo skolas, o apžiūrėjus kratos pas D. Š. metu rastą kompiuterį nustatyta, jog tai vienas iš UAB „Skonio sala“ vardu išnuomotų kompiuterių. Liudytojos D. Š. parodymai patvirtina, jog UAB „Skonio sala“ akcijos buvo parduotos ir dokumentai bei antspaudas perduoti S. K.. Kratos S. K. gyvenamojoje vietoje buvo rastas tiek UAB „Skonio sala“ antspaudas ir šios bendrovės akcijų įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Taip pat buvo rasti kompiuterinės įrangos nuomos užsakymai pagal sudarytą sutartį su UAB „Teo Lt“ bei šios įrangos perdavimo aktai. Iš SoDros bei juridinių asmenų registro pateiktų duomenų matosi, kad S. K. niekada nėra dirbęs UAB „Skonio sala“ ir nebuvo šios bendrovės vadovu. Tai įrodo, kad kompiuterinė įranga pagal nuomos sutartį buvo gauta apgaule – nuomos sutartis pasirašyta bendrovės vardu neturint teisės jai atstovauti ir nurodant fiktyvias pareigas šioje bendrovėje. VMI pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Skonio sala“ 2008 metais mokestinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, kas rodo, jog ši bendrovė 2007 metais oficialiai jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdė. Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent S. K. apgaulės būdu įgijo kompiuterinę techniką iš AB „Teo Lt“. Kadangi įgyto svetimo turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tokie veiksmai atitinka veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Byloje taip pat surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad S. K. apgaule įgijo UAB „Tele 2“ priklausantį turtą – 4 telefonus, kurių bendra vertė sudaro 4362 Lt. Iš UAB „Tele 2“ pateiktų dokumentų matosi, kad telekomunikacinių paslaugų sutartį UAB „Eletanta“ vardu sudarė L. R., kuris veikė pagal šios bendrovės įgaliojimą ir pagal sutartį minėtai bendrovei buvo suteikti 6 abonentiniai telefono numeriai ir perduoti 6 telefono aparatai. Byloje esantis susitarimas su L. R. dėl atsiskaitymo už du telefonų aparatus, taip pat liudytojo L. R. parodymai patvirtina, kad dėl dviejų paimtų telefonų bendrovė pretenzijų neturi ir dėl atsiskaitymo už juos yra sutarusi su L. R., kuris pats veikė suklaidintas S. K. ir kurio veiksmuose nusikaltimo požymių nenustatyta (ikiteisminis tyrimas L. R. atžvilgiu nutrauktas). Dėl kitų UAB „Eletanta“ vardu paimtų keturių telefonų, kurie nėra grąžinti ir už kuriuos nėra atsiskaityta yra pareikštas įtarimas S. K. ir prašoma jam už šią veiką taikyti priverčiamas medicinos priemones. Liudytojo L. R. parodymai, taip pat jo pareiškimas policijai ir prie pareiškimo pridėti dokumentai patvirtina, kad S. K. sudarė darbo sutartį su L. R. neva įdarbindamas jį UAB „Eletanta“ vadovu (t. 2, b.l. 23-24). Iš SoDros pateiktų duomenų matosi, kad ši darbo sutartis buvo sudaryta fiktyviai, nes L. R. oficialiai įdarbintas minėtoje bendrovėje taip ir nebuvo. L. R. parodymai taip pat patvirtina, kad S. K. perdavė jam įgaliojimą UAB „Eletanta“ vardu sudaryti telekomunikacijų sutartį su UAB „Tele 2“ ir jos pagrindu paimti iš minėtos bendrovės telefono aparatus, o vėliau keturis iš paimtų 6 telefono aparatų minėtas liudytojas perdavė S. K.. Netikėti L. R. parodymais teismas neturi pagrindo, nes šis liudytojas nėra suinteresuotas apkalbėti S. K., įtaręs neteisėtus S. K. veiksmus pats nedelsdamas kreipėsi į policiją, sąžiningai sutarė su UAB „Tele 2“ dėl atsiskaitymo už pas jį likusius du telefono aparatus, paimtus UAB „Eletanta“ vardu. Aplinkybę, kad prokuroro nutarime dėl bylos perdavimo teismui nurodytus keturis telefono aparatus įgijo būtent S. K. papildomai patvirtina ir tai, kad jo gyvenamosios vietos kratos metu buvo rastos SIM kortelių pakuotės su minėtiems telefono aparatams suteiktais abonentiniais numeriais. Kratos metu taip pat buvo rasti UAB „Eletanta“ akcijų įsigijimo dokumentai. Liudytoja M. P. patvirtino, kad 2007 m. gegužės mėnesį UAB „Eletanta“ akcijas pardavė būtent S. K. ir tuo metu bendrovė jokios veiklos nebevykdė. VMI pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Eletanta“ deklaracijų už 2007-2008 metus neteikė, kas rodo, kad ši bendrovė realios ūkinės-finansinės veiklos nebevykdė. Minėti įrodymai patvirtina, kad S. K. panaudojęs apgaulę – fiktyviai įdarbinęs L. R. bendrovėje „Eletanta“, kuri jokios veiklos nebevykdė, per minėtą liudytoją UAB „Eletanta“ vardu įgijo keturis UAB „Tele 2“ priklausančius telefono aparatus, kurių bendra vertė sudaro 4366 Lt. Kadangi apgaule įgyto svetimo turto vertė viršija 1 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL, tokie veiksmai atitinka veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-264/2010 išvadose konstatuota, kad S. K. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu sirgo bei šiuo metu tebeserga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo, dėl ko negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam dėl jo sveikatos būklės reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje, kadangi ambulatorinis gydymas negarantuoja jo stabilios psichinės būsenos (t. 6, b.l. 35-39).

Apklausta teisme liudytoja J. K. paaiškino, kad yra S. K. gydanti gydytoja. Jam nuo 2008-02-28 buvo paskirtas priverstinis ambulatorinis gydymas dėl 2003 metais padarytų veikų. 2009-04-20 buvo paskirtas gydymas stacionariai bendro stebėjimo sąlygomis, vėliau jis tęsiamas, po to S. K. buvo pervestas gydytis ambulatoriškai. 2010 m. gegužės mėnesį jie rekomendavo S. K. priverstinį gydymą nutraukti. 2010-06-09 jis pradėjo lankytis ambulatoriškai pas ją, o 2010-12-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi priverstinis gydymas jam buvo nutrauktas. Kiek stebi S. K., gali pasakyti, kad jo būklė šiuo metu yra stabili, jis dirba, mokosi, turi sužadėtinę. S. K. vartoja vaistus tik palaikomajam gydymui. Tik palaikomasis gydymas jam taikomas nuo 2007 metų. vaistai jam yra paskirti ir jis juos perka pats. Vaistų dėl psichikos jis visiškai negauna nuo 2007 metų. 2007 metais jis gydėsi pas kitą gydytoją, jam buvo konstatuojama remisija. Pastaruosius 2 metus jo būklė yra visiškai stabili, jis vaikšto į darbą, vairuoja automobilį, yra tvarkingos išvaizdos. Pacientas gyvena su motina, šiuo metu ruošiasi tuoktis. Ji eksperto kvalifikacijos neturi, yra klinikinė gydytoja ir pacientą vertina kitaip nei ekspertai. Pacientas stebimas kliniškai ir pagrindinis tikslas yra užtikrinti žmogaus integraciją į visuomenę. Jie vertina socialinę adaptaciją, paciento darbingumą. Gydančio gydytojo ir eksperto nuomonė gali skirtis, nes jų tikslas yra žmogų gydyti ir stengiasi užtikrinti integraciją į visuomenę, o ekspertas vertina pakaltinamumą ir stengiasi apsaugoti visuomenę. Ekspertai vertina visą ligos istoriją, tuo tarpu jie, stebėdami pacientą ambulatoriškai, kas pusmetį turi teismui pateikti duomenis apie gydymo eigą ir rezultatus. Ji paciento būklę vertina už pusmetį. S. K. pas juos lankosi reguliariai ir pažeidimų užfiksuota nebuvo.

Papildomai apklausta teisme ekspertė V.Martinkienė patvirtino ekspertizės akto išvadas dėl priverstinio gydymo S. K. reikalingumo. Ekspertė paaiškino, kad S. K. jau buvo atliktos trys psichiatrijos ekspertizės, vėliau atlikta ir ketvirtoji. Buvo konstatuota, kad jis nėra remisijos būsenoje ir jam reikalingas priverstinis gydymas, kuris ir buvo paskirtas. Buvo atžymos apie tai, kad asmuo bendrauja formaliai ir kaltės nepripažįsta ir ji atlikdama ekspertizę pastebėjo tą patį. Tai leido jai padaryti išvadą, kad ambulatorinis gydymas rezultatų neduoda, todėl tokio gydymo S. K. nepakanka. Tuo pat metu kai jam jau buvo taikomas ambulatorinis gydymas, jis ir padarė šioje byloje inkriminuotas veikas. Teikimus teismui dėl paskirto ambulatorinio stebėjimo rašo psichiatrai iš poliklinikos Psichikos sveikatos centro. Jie tenkinasi tik tuo, ką mato gydytojo kabinete, todėl jiems susidaro įspūdis, kad viskas gerai, būklė stabili, nes asmuo skundų nepareiškė. Psichiatrui asmuo gali save pateikti kaip jis pats nori Ekspertinio tyrimo metu asmuo stebimas tyrimo eigoje, todėl taip galima atskleisti tikrąją psichikos būklę. Ji gali kategoriškai tvirtinti, kad S. K. save vertina formaliai, yra nekritiškas savo veiksmams ir ligai, dėl to nėra jokio nuoširdaus gailėjimosi ar noro gydytis. Jis atlieka veiksmus, kurių pats kontroliuoti negali. Jie visada siekia, kad asmuo būtų kritiškas, o šiuo atveju taip nėra. S. K. savo ligos nepripažįsta. Vienintele išlyga, kuomet galėtų būti taikomas ambulatorinis gydymas, ji pripažįsta prailgintą gydymą priešpsichoziniu preparatu. Toks gydymas galėtų suveikti, tačiau tai turi nuspręsti gydantis gydytojas, tuo tarpu, jos manymu, gydančiai gydytojai kaip ir anksčiau užtektų tik formalaus paciento apsilankymo. Palaiko savo išvadą dėl S. K. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės. Tokia išvada buvo padaryta išanalizavus visą jo ligos istoriją.

Vadovaudamasis ekspertės paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-264/2010, kurio išvadose nurodyta, jog S. K. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismas konstatuoja, kad S. K. darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas buvo nepakaltinamas, todėl pagal BK 17 str. nuostatas jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog S. K. būtinas priverstinis gydymas, ką patvirtino ir teisme apklausta ekspertė. Teisme apklausus S. K. gydančią gydytoją, ši nurodė, kad paciento būklė yra stabili jau kelis metus, todėl ji mano, kad pacientas gali būti gydomas ambulatoriškai, tačiau teismo psichiatrijos ekspertė V.Martinkienė tiek ekspertizės akte, tiek teisme siūlė skirti S. K. griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Baudžiamąja teisine prasme priverčiamos medicinos priemonės yra ir asmens gydymo, ir valstybės prievartos visuma. Nors savo forma ir esme priverčiamos medicinos priemonės skiriasi nuo bausmės, tačiau jomis siekiama iš dalies labai panašių tikslų. Šios priemonės yra taikomos asmeniui, kuris padarė baudžiamajame įstatyme numatytą pavojingą veiką, tačiau teismo yra pripažintas nepakaltinamu. Įstatymas nenumato kokios priverčiamos medicinos priemonės turi būti skiriamos už konkrečias pavojingas veikas, todėl parinkdamas nepakaltinamu pripažintam asmeniui taikytiną priverčiamąją medicinos priemonę, teismas atsižvelgia tiek į asmeniui nustatytą psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, tiek į padarytos pavojingos veikos pobūdį ir pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ar kitiems visuomenės nariams. Teismo ekspertizės aktu S. K. rekomenduojama taikyti stacionarų priverstinį gydymą. Teisme apklausta ekspertė patvirtino, kad S. K. ambulatorinis gydymas nebūtų pakankamas, nes tokia priemonė jam jau buvo taikoma, tačiau jis jos taikymo metu darė naujas įstatymo uždraustas pavojingas veikas, savo būklei ir veiksmams nėra kritiškas, todėl tinkamą gydymą galima užtikrinti tik jį stebint stacionariai. Ekspertė taip pat paneigė S. K. gydančios gydytojos J. K. paaiškinimus neva S. K. psichikos sveikatos būklė yra stabili ir jis nėra pavojingas visuomenei. Kaip matosi iš bylos medžiagos, nuo 2003 metų S. K. tai jau ketvirta baudžiamoji byla, teisme nagrinėjama priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso tvarka. Pirmą iš šioje byloje nustatytų įstatymo uždraustų pavojingų veikų S. K. padarė jam vis dar taikant 2006-06-30 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę, kitas dvi veikas padarė 2007-08-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi nutraukus šios priemonės taikymą pagal jį ambulatoriškai stebėjusių gydytojų rekomendacijas. Šios aplinkybės patvirtina ekspertės išvadas, kad ambulatoriškai S. K. gydantys gydytojai nesugebėjo tinkamai įvertinti jo psichikos sveikatos būklės ir užtikrinti sėkmingo gydymo. Iš ekspertizės akto Nr. 78TPK-264/2010 matosi, kad 2007-08-30 nutraukus S. K. priverstinį gydymą, jis pats pas psichiatrą lankytis nustojo iki 2008 m. vasario mėnesio ir per šį laikotarpį darė naujas įstatymo uždraustas pavojingas veikas. Taip pat pažymėtina, kad S. K. padarė tris nusikaltimus, tame tarpe vieną sunkų nusikaltimą ir savo veiksmais padarė didelę turtinę žalą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas bei ekspertės rekomendacijas, teismas konstatuoja, kad pagal padarytų veikų pobūdį ir savo patologinę būseną S. K. yra pavojingas visuomenei ir jam būtinas priverstinio gydymo taikymas. Byloje yra nustatyta, kad anksčiau S. K. taikytas priverstinis gydymas ambulatoriškai teigiamų rezultatų nedavė, jis toliau darė įstatymo uždraustas pavojingas veikas, šiuo metu lieka nekritiškas tiek savo padarytoms veikoms, tiek poreikiui gydytis, todėl jam taikytinas priverstinis gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Papildomai pažymėtina, kad 2010-03-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi (įsiteisėjo 2010-12-23) S. K. jau yra paskirtas priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas skiria S. K. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Pagal BPK 403 str. 4 d. nuostatas, teismo nutartyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo taip pat turi būti išspręstas klausimas ir dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Byloje UAB „Tele 2“ pareiškė 5829,76 Lt dydžio civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš ieškinio pareiškimo matosi, kad prašoma priteisti 4362 Lt už telefono aparatus, kurie buvo paimti ir už kuriuos liko neatsiskaityta, bei 1467,76 Lt už suteiktas telekomunikacijų paslaugas nuo 2007-07-01 iki 2007-08-31. Ieškinys yra tenkintinas dalyje dėl žalos už telefono aparatus, nes yra nustatyta, kad būtent tokio dydžio žala padaryta apgaule įgijus minėtą turtą. Dalyje dėl žalos, padarytos neatsiskaitymu už suteiktas telekomunikacijų paslaugas, ieškinys atmestinas, nes jokie kaltinimai dėl neatsiskaitymo už suteiktas telekomunikacijų paslaugas S. K. šioje byloje nebuvo pareikšti. UAB „Ekai“ (buvęs pavadinimas – UAB „7 nuomos“) byloje pareiškė 20000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl iššvaistyto turto – išnuomoto automobilio. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2007-08-05 draudimo metu nustatyta automobilio rinkos vertė buvo 26800 Lt, o UAB „Moller Auto“ rašte nurodyta, kad tokį automobilį 2007 m. bendrovė būtų vertinusi apie 27000 Lt. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad prašomos atlyginti žalos dydis atitinka realią iššvaistyto turto rinkos kainą veikos padarymo metu, todėl ieškinys yra tenkintinas visiškai. Byloje nėra duomenų, kad S. K. būtų pripažintas neveiksniu ir negalėtų įgyvendinti savo civilines teises ir pareigas, jam būtų paskirta globa ar rūpyba, žalos atlyginimas priteistinas iš S. K., o visi vykdymo procese kilę neaiškumai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. K. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje (UAB „7 nuomos“ turto iššvaistymas), 182 straipsnio 2 dalyje (AB „teo LT“ didelės vertės turto įgijimas apgaule), 182 straipsnio 1 dalyje (UAB „Tele 2“ turto įgijimas apgaule), ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Iš dalies tenkinti UAB „Tele 2“ civilinį ieškinį ir iš S. K. priteisti 4362 Lt šiai bendrovei padarytai turtinei žalai atlyginti.

Visiškai tenkinti UAB „Ekai“ civilinį ieškinį ir iš S. K. priteisti 20000 Lt šiai bendrovei padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nutartis per 20 d. gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.