Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas A. D. 2007 m. vasario 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 14.10 val., vairavo transporto priemonę neblaivus (sunkus girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 68 punkto reikalavimus.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. D. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, o nuobaudos individualizuotos tinkamai.

A. D. teigia, jog paskirtoji nuobauda per griežta, t. y. mano, jog jo atžvilgiu teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl tokio straipsnio taikymo turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, kad eismas keliuose vyktų saugiai, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus ir t. t.

Taigi, ATPK 30¹ straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; trečia, gauta Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma. Šiuo atveju pažyma, patvirtinanti, jog Alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai kursai išklausyti pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo (nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui), todėl nutarties išvada, jog ATPK 30¹ straipsnis negali būti taikomas vien dėl šio priežasties – pagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog vien šio dokumento nebuvimas jau yra pagrindas netenkinti prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo neskyrimo (žr. nutartį administracinėje byloje Nr.N17-143/2006). Taigi tokio fakto konstatavimas iš esmės eliminuoja galimybę skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Be to, į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog A. D. ginčijamo pažeidimo padarymo dienai turėjo dvi galiojančias nuobaudas, kas pagal ATPK 32 str. 1 dalies 5 punktą yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nutartyje neteisingai konstatuota, jog jis yra baustas – klaidingas. Išaiškintina, jog sunkinančia aplinkybe laikytinas pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies, o ne analogiškas, kaip mano A. D., teisės pažeidimas, kas reiškia, jog padaromas bet koks pažeidimas, numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju - dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas vertino ne jo padarytą, o kito asmens padarytą pažeidimą, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į tai, jog automobilį vairavo verčiamas būtinumo, pasakytina, jog: pirma, nutartyje nurodytas kito asmens vardas ir pavardė vertintinas kaip įsivėlęs pavienis ir elementarus rašymo apsirikimas, nes visas procesinio dokumento turinys betarpiškai liečia tik A. D. padarytą veiką; antra, nutarimu asmeniui skirtos minimalios nuobaudos, nors padarytas pažeidimas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, juolab, kai vairuota dienos metu ir sunkaus girtumo būklėje, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą; trečia, vaiko vežimas į polikliniką atsakomybės šiuo atveju negali pašalinti, nes toks veikimas neatitinka veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.), be to, tokios vairavimo priežasties asmuo nenurodė protokole, o iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tarnybinio pranešimo matyti, jog asmens važiavimo kryptis buvo link Klaipėdos. Dėl apeliaciniame skunde įvardintų skaudžių pasekmių šeimai pabrėžtina, jog asmuo tokias pasekmes turėtų numatyti dar sėsdamas prie vairo, ypatingai tais atvejais, kai teisė vairuoti reikalinga.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją ir 2007 m. kovo 14 d. priimtą nutarimą keisti - pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.