- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-552/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- L. L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš L. L. 1180,76 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. nuteista už tai, kad 2011 m. balandžio 20 d., apie 19.00 val., Šilutės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kilus konfliktui, gyvenamojo namo prieangyje, tyčia, du kartus peiliu smogė savo vyrui E. L. į nugarą, padarė kiaurinę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos dešinio nugarinio paviršiaus žaizdą su plaučio pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pleuros ertmę, padarydama nukentėjusiajam sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą ir durtinę-pjautinę kairio peties žaizdą, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistoji L. L. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir pritaikius jai BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktą neskirti laisvės atėmimo bausmės.
Apeliantė skunde ginčija jai teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino pilnai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, ateityje jokių nusikaltimų nedarys, yra neteista, su vyru susitaikė ir jis jai atleido (tai pasakė vyras ir teisme, tik teismas į tai nekreipė dėmesio), jos ir vyro motinos yra senos, kaip ir jos tėvas, juos reikia prižiūrėti ir ji šių negali palikti, ji užsiregistravusi darbo biržoje, padarytą žalą jau atlygino (patvirtina pridedamas dokumentas), jos vyro koja sulaužyta, yra pagrindas skirti jai ne laisvės atėmimo bausmę. Teismo jai paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, įvertinus minėtas aplinkybes, yra aiškiai per griežta.
Teismo posėdyje dalyvavusi nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios L. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš nuteistosios L. L. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji visiškai neginčija apygardos teismo išvadų dėl jos kaltės įrodytumo ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Apeliantė nesutinka su paskirtąja bausme, prašo už nusikaltimą, kurį ji padarė, paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistoji teigia, jog dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, susitaikė su nukentėjusiuoju E. L. bei po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo visiškai atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai. Be to, tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiojo E. L. tėvai yra senyvo amžiaus, ligoti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymią visos patirtos žalos dalį (pvz.: daugiau kaip pusę). Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu iš L. L. priteista 1180, 76 Lt turtinei žalai atlyginti Valstybinės ligonių kasos naudai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistoji L. L. po nuosprendžio priėmimo Valstybinei ligonių kasai atlygino visą padarytą turtinę žalą (2 t., 2 b.l.). Nukentėjusysis E. L. viso proceso metu tvirtino, jog L. L. atleido ir civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Vadinasi, nuteistoji L. L. atlygino visą nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ši aplinkybė dar nebuvo žinoma, todėl nuosprendį priėmęs teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti šią aplinkybę apeliantės atsakomybę lengvinančia. Tuo tarpu po teismo nuosprendžio priėmimo paaiškėjus naujai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis: BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą. BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Motyvuodamas konkrečią bausmę nuosprendyje, teismas visų pirma jame turi aprašyti šioje konkrečioje byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos reikšmę ir nurodyti, kurios iš jų ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. BK 61 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Nagrinėjamoje byloje L. L. pripažinta kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteista laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje padaręs išvadą, kad L. L. skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, įvertino nuteistosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes (anksčiau neteista, nedirbanti), nustatytas tris jos atsakomybę lengvinančias bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad L. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), aktyviais veiksmais siekė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tuo tarpu apeliantės atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs šių byloje nustatytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas L. L. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tarp jų ir apeliacinės instancijos teismo nustatytą aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jų tarpusavio ryšį bei santykį, sprendžia, jog L. L. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė švelnintina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskyręs L. L. laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, nevisapusiškai atsižvelgė į teisiškai reikšmingų ir palankiai apeliantę charakterizuojančių aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar ją padariusio asmens pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nuteistosios L. L. atžvilgiu nustatytos net keturios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurių pobūdis, turinys ir skaičius leidžia daryti išvadą dėl mažesnio apeliantės bei jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis patikimai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo E. L. elgesys – nusikalstamos veikos padarymo dieną tarp jo ir nuteistosios kilo konfliktas, kurio metu E. L. įžeidinėjo apeliantę bei sudavė jai vieną smūgį ranka į veidą. Netrukus po nusikalstamos veikos padarymo (smūgių sudavimo peiliu) L. L. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tokiu būdu siekdama išvengti sunkesnių padarinių. Nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime apeliantė pripažino savo kaltę sunkiai sužalojus sutuoktinį E. L. bei davė išsamius parodymus, tokiu būdu prisidėdama prie greito ir išsamaus nusikalstamos veikos ištyrimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės, net ir vertinant jas visumoje su viena nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teigiamai charakterizuoja nuteistąją. Kita vertus, teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl L. L. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio, atsižvelgia ir į apeliantės padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. L. L. padarė sunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą. Nukentėjusiajam E. L. sveikata sutrikdyta suduodant du smūgius peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – nugarą. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį L. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą ir vadovaudamasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. L. paskyrus laisvės atėmimo bausmę trejiems metams.
Nuteistoji L. L. apeliaciniu skundu prašo paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti šio nuteistosios apeliacinio skundo prašymo. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu L. L. pripažinta kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Už šią nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas numatė tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Vadinasi, už apeliantei inkriminuotą nusikalstamą veiką bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, gali būti paskirti tik pritaikius BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, duodančios pagrindą taikyti šiuos BK straipsnius nuteistosios L. L. atžvilgiu ir jais remiantis paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistosios L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
L. L. , pripažintai kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirti laisvės atėmimo bausmę trejiems (3) metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.