Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 11 d., pabaiga – 2024 m. sausio 9 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad Komisijos nariai apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi lėšų valdymo sunkumų, nuteistasis buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, nuteistajam būdingas pavojingas / rizikingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, nuteistasis pasižymi pernelyg geru, nepagrįstu savęs vertinimu, taip pat stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, pastarasis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Taip pat galima teigti, kad nuteistojo dabartinė nusikalstama veika nėra siejama su finansinės naudos motyvu, tačiau atsižvelgiant į asmens nusikaltimų istoriją matoma, kad praeityje asmuo nevengė įgyti turto nusikalstamais būdais. Stabilios darbinės veiklos turėjimas padėtų nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę ir mažintų pakartotinį nusikalstamumą. Įvertinusi minėtas aplinkybes Komisija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatomi kriminogeniniai ir artimi kriminogeniniams veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteistojo asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste, leidžia pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiami kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas ir motyvuotas.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jam nėra aišku dėl Komisijos posėdyje dalyvavusių narių. Teismas pažymi, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (BVK 164 straipsnio 1 dalis). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje sudarymo matyti, kad Komisija sudaryta iš septynių narių – 3 visuomenės atstovai, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistė, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus specialistė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Iš 2022 m. rugsėjo 8 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo keturi nariai, tarp jų ir komisijos pirmininkas ir visuomenės atstovas, tai daugiau nei pusę komisijos narių todėl priimti sprendimai yra teisėti.

Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija nevertino galimybės taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nuteistajam buvo numatytas pirmas lygtinio paleidimo svarstymas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą - 2022 m. lapkričio 29 d., pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį – 2023 m. rugpjūčio 9 d. Taigi Komisija spręsdama lygtinio paleidimo klausimą ir priimdama nutarimą, atsižvelgė į galimybę taikyti lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, t. y. taikant intensyvią priežiūrą, iki šešių mėnesių anksčiau nei numatytas pirmasis lygtinio paleidimo svarstymas. Dėl išdėstyto, nuteistojo argumentas dėl Komisijos nutarime lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra nevertinimo, nepagrįstas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 4 dalį numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti. Atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, šiuo metu dirba. Vykdomųjų dokumentų nuteistojo vardu negauta. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sužadėtine. Bausmės atlikimo metu kreipėsi į psichologus dėl dalyvavimo programose. Yra įtrauktas į alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis drausmės ir režimo reikalavimų nepažeidė, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, neskatintas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką A. K. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis ne tik gali ją mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pavojingas / rizikingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio nusikaltimo padarymą, anksčiau teismo teistas, teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, vertinimo metu kaltė pripažinta formaliai, anksčiau yra įvykdęs analogišką nusikalstamą veiką, yra pažeidęs bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas, pripažintas recidyvistu, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo dabartinė nusikalstama veika nėra siejama su finansinės naudos motyvu, tačiau atsižvelgiant į asmens nusikaltimų istoriją matoma, kad praeityje asmuo nevengė įgyti turto nusikalstamais būdais. Nuteistasis turi sukaupęs didelę teisės pažeidimų istoriją, ne kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, stokojo įžvelgti turimas mąstymo ir elgesio problemas, rinkosi netinkamus laisvalaikio praleidimo būdus ir pan. Nuteistasis pripažįsta, kad jo elgesiui didelę įtaką dalydavo supanti aplinka, bendravimas su bloga kompanija. Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad nepaisant nuteistajam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių šis negebėjo pakeisti savo gyvenimo stiliaus ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis neišsako turintis problemų dėl narkotikų vartojimo, tačiau yra ankščiau teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti. Nors nuteistasis neigia piktnaudžiaujantis alkoholiu, vis dėlto matoma, kad alkoholio vartojimas dalinai galėjo sietis su nusikalstamos veikos įvykdymu. Asmuo nėra itin motyvuotas lankyti prevencinių programų, nemano, jog jos jam yra reikalingos. Asmens savivaizdis aukštas, labiau pabrėžia savo teigiamas savybes (darbštumą), kaip neigiamą įvardina naivumą. Vertinant nusikaltimų istoriją stebima, kad asmuo nusikalstamas veikas labiau vykdė planuodamas, nei spontaniškai, tačiau asmens nusikalstamo elgesio istorijoje yra savitvardos praradimo atvejų (pvz. išžaginimas). Nuteistasis iš dalies geba analizuoti problemas, paskatinusias jį nusikalsti, kaip problemines sritis įvardina savo naivumą, pasitikėjimą kitais asmenimis. Asmens vaidmuo nusikalstamoje veikoje menkinamas, nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu pripažino kaltę, tačiau vertinimo metu kaltės jausmas nėra gilus. Asmuo labiau pasekmes įžvelgia sau, linkęs pasikliauti savo patyrimu, sveiku protu. Nuteistasis įvardija tikslus po bausmės atlikimo, tačiau tikslams trūksta konkretumo, kokiu būdu jis juos pasieks. Asmuo geba tam tikru laipsniu priimti kitų asmenų nuomonę, diskutuoti. Stebima, kad asmuo nepaisė jam ankstesniu laikotarpiu taikytų švelnesnių bausmių ir pakartotinai nusikalsdavo nesiekdamas keisti savo elgesio. Nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas, į apribojimus jo požiūris dviprasmis. Nuteistasis išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tačiau dėl savanaudiškų paskatų negebėjo varžyti savo elgesio, kas sudarė sąlygas nuteistajam pakartotinai nusikalsti. Iš 2022 m. liepos 26 d. pažymos dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje drausmine tvarka dėl padarytų pažeidimų svarstytas nebuvo, skatintas taip pat nebuvo. Iš išvados apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus matyti, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Nuteistasis skunde nurodo, kad nuteistasis pilnai įvykdęs visas resocializacijos plane numatytas priemones, lankė įvairiausius užsiėmimus, nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra būtų efektyviau pasiekti nuteistojo resocializacijos tikslai - nuteistasis galėtų laivėje dirbti, bei išlaikyti šeimą ir (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, kurių išlaikymo našta tenka sužadėtinei, dengti įsipareigojimus. Taip pat nuteistojo bylos medžiagoje yra konstatuota svari aplinkybė, kad nuteistasis - pagrindinis šeimos maitintojas. Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Įvertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl buvimo pagrindiniu šeimos maitintoju neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai 1 diena, Komisijos posėdžio dienai), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. K. skundas dėl Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.