- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 1-306-961/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04314-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nukentėjusysis
- Z. G.
- Kaltinamasis
- A. B.
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialųjį vidurinįjį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, išsiskyręs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. B. 2014-12-30, apie 23.00 val., namuose, esančiuose Vilniuje, Kryžiokų g. 296, žodinio konflikto metu kartu gyvenančiai savo sugyventinei Z. G. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose ir nosies nugarėlėje, taip nežymiai sutrikdė Z. G. sveikatą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad, kai Z. G. liepė grąžinti ir bandė atimti savo telefoną, jis (A. B.) tyčia sudavė Z. G.. Po to jis pamatė ant jos veido kraują. A. B. valė jos veidą atšaldytu rankšluosčiu, jos atsiprašinėjo, ją ramino. Su Z. G. susitaikė jau kitą dieną, jų santykiai geri, daugiau tokie veiksmai nebesipakartojo ir nebesipakartos, prašo baudžiamąją bylą nutraukti jiems susitaikius. Gailisi dėl savo veiksmų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad gyvena kartu su Z. G., jai nuosavybės teise priklausančiame name. Kartu gyvena apie 3 metus. Su sugyventine santykiai yra puikūs, konfliktai kyla pastaruoju metu dažniau, konfliktai tarp jų kyla žodiniai. Konfliktai kyla dėl finansinių klausimų. Po kilusių konfliktų jis visada apsisuka ir išeina pas tėvus, kad nekiltų fizinių konfliktų. Smurto prieš sugyventinę niekada nenaudojo. 2014-12-30 jie kėlėsi apie 07.30 val., sugyventinė išvažiavo į darbą, o jis apie 9.00 val. nuėjo pas kaimyną, jam padėti. Apie 17.00 val. jis grįžo namo, nepamena, ar Z. tuo metu buvo namuose. Kada tiksliai namo tą vakarą grįžo sugyventinė, jis tiksliai pasakyti negali. Jiems vakarieniaujant, tarp jo ir Z. kilo žodinis konfliktas. Jis valgydamas žiūrėjo televizorių, jį sunervino tai, kad Z. kalbėjo telefonu, ji visada su tuo telefonu ir kalba valandomis. Jokių keiksmažodžių nebuvo, jis jai pasakė, kad, kiek galima kalbėti su tuo telefonu. Pasakė jai, kad tuoj paims tą telefoną ir ji liks be ryšio, nes net neįmanoma ramiai pavakarieniauti. Prasidėjo apsižodžiavimas, nenori pasakoti smulkmenų. Jis ją norėjo nuraminti, apkabino, laikė, gal ji netyčia stuktelėjo nosimi į stalą šalia lovos, kai jis ją laikė, nes ji spyriojosi kojomis. Kai pamatė kraują, jis pats išsigando, greitai nubėgo skudurą paimti, atsiprašinėjo. Z. paskui bandė kažkur skambinti. Tada jis atėmė iš jos telefoną ir paprašė, kad ji nusiramintų, nes nereikia visko čia viešinti. Tada ji atsistojo ir išėjo pas gimines. Jis pradėjo kūrenti pečių, išvalė kraują nuo laminato, kad nepridžiūtų. Paskui atėjo sugyventinės dukterėčia, jis jai atidavė raktus (b.l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji Z. G. parodė, kad A. B. yra jos sugyventinis, jie gyvena kaip šeima. Konfliktas tarp jos ir A. B. prasidėjo dėl to, kad A. B. leido garsiai muziką ir jos nepritildė, taip pat dėl to, kad ji kalbėjo telefonu, o A. B. tai nepatiko. Jis atėmė iš jos telefoną, ji puolė norėdama telefoną paimti, jie pradėjo stumdytis. Tuo metu A. B. delno išorine puse trenkė jai į nosį galimai nenorėdamas, kad ji jam suduotų. Jai iš karto pradėjo bėgti kraujas. A. B. pradėjo atsiprašinėti, valė kraują. Jie susitaikė, ji jam atleido, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. G. parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu A. B. jai nuosavybės teise priklausančiame name, Vilniuje, Kryžiokų g. 296. Su A. B. gyvena apie 3 metus, pažįstami yra ilgai, apie 18 metų, nes yra kaimynai. Santykiai namuose buvo geri, konfliktai tarp jų kildavo tik žodiniai, dėl skirtingų nuomonių. Anksčiau sugyventinis prieš ją smurto nenaudojo. 2014-12-30, apie 7.30 val., ji išėjo su sugyventiniu į darbą, namo grįžo apie 22.00 val. Sugyventinis tuo metu jau buvo namuose, buvo stipriai išgėręs. Grįžo namo, pašildė vakarienę, pradėjo jie ramiai valgyti. Vakarienės metu A. paklausė, kodėl ji užtruko darbe, ji jam paaiškino, kad su darbo kolektyvu pasisėdėjo darbe, kadangi buvo paskutinė darbo diena ir atsisveikino su darbu. Tada jie pradėjo kalbėti apie pinigus, išlaikymą, jie turi bendrą kreditą, o sugyventinis retai prisideda prie kredito įmokų, namo išlaikymo. Jis tada supyko, kad ji jam papriekaištavo. Sugyventinis pradėjo jai prikaišioti jos sūnų, kuris yra vedęs ir gyvena atskirai. Jie abu kalbėjo pakėlę toną, A. pradėjo ją piktai raminti, ji pasakė, kad savo namuose vadovaus ji, ir, kai jis pasistatys savo namą, tada galės vadovauti. Taip pat pasakė, kad jeigu jam kažkas nepatinka, tegul susiranda kitą moterį. Sugyventinis jai pradėjo prikaišioti meilužius ir kalbėti nesąmones, ji pasakė, kad iškvies policiją. Tada A. iš jos rankų pagriebė telefoną ir dešinės rankos kumščiu trenkė tiesų smūgį į nosį. A. tada labai išsigando, pradėjo atsiprašinėti, aiškinti, kad nežino, kas atsitiko. Ji greitai apsiprausė ir išėjo iš namų pas pusseserę, G. L., nes ji yra medikė. Pusseserės duktė nuėjo iki jos namų paimti raktus nuo namų ir paprašyti A., kad jis išeitų iš namų. Pusseserės dukra rado A. katilinėje, jis buvo išvalęs jau visus namus nuo kraujo ir viską sudeginęs. Jis ramiai gražiai atidavė raktus, bet dukterėčiai paaiškino, kad Z. G. pati kalta ir išėjo iš namų. Dukterėčia jai atnešė raktus. Visas konfliktas vyko namo svetainėje, kuri yra sujungta su virtuve. Konflikto metu jie abu sėdėjo ant sofos, ant minkšto kampo, kuris yra prie stalo. Stalas, už kurio jie sėdėjo, yra kavos staliukas, žemas, truputį aukštesnis už sofą. Ji niekaip konflikto metu pati negalėjo atsitrenkti į staliuką, kadangi visą laiką sėdėjo ant sofos, nugriuvusi nebuvo. Atsitrenkti į staliuko šonus ar kampą galima tik nugriuvus ar stipriai pasilenkus, tačiau to jų konflikto metu nebuvo, nei ji buvo pasilenkusi, nei nugriuvusi. A. konflikto metu, sėdėdamas šalia, dešine ranka jai trenkė į nosį, ji tikrai gerai atsimena tą faktą. Konflikto metu A. jos nebuvo apkabinęs. Po smūgio A. pradėjo jos atsiprašinėti, davė jai rankšluostį, servetėles, kurias paskui sudegino ir išplovė grindis, ji jo pati po konflikto klausė, kur visa tai dingo ir jis jai pasakė, ką padarė. Šiuo metu A. grįžo gyventi pas Z. G., gailisi, jos atsiprašė. Jeigu A. pripažins savo kaltę ir gailėsis, ji atleistų jam ir sutiktų oficialiai susitaikyti, jei jis pasižada, kad tokie dalykai nepasikartos (b.l. 17, 19).
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja nukentėjusiosios Z. G. giminaitė, kaimynė G. L. parodė, kad Z. G. ir A. B. gyvena kartu. Z. G. atėjo pas G. L. verkdama, ištinusia nosimi, ji sakė, kad A. B. jai davė į nosį.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad 2014-12-30, vakare, gal nakties metu, pas ją į namus atėjo jos pusseserė Z. G.. Jai įėjus pamatė, kad kraujuoja jos nosis. Z. jai paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio A. B. kilo konfliktas ir sugyventinis jai trenkė į nosį ir ji išėjo iš namų. Z. paprašė jos dukters B. L., kad ši nueitų paimtų raktus iš jos buto. B. paaiškino, kad A. elgėsi ramiai, bendravo gražiai ir A. B. paaiškino, kad jis Z. nemušė, atidavė jai raktus ir išėjo iš namų. Paskui G. L. su Z. nuėjo į jos namus, tačiau namuose jokių kraujo dėmių ar konflikto požymių nematyti (b.l. 22).
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas E. M. parodė, kad, policijos pareigūnams atvykus, Z. G. verkdama teigė, jog ją sumušė A. B.. Z. G. kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad jai A. B. trenkė, o ne dėl telefono pagrobimo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad 2014-12-31, apie 02.32 val., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule O. S. gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Kryžiokų g. 296, prieš 2 valandas pranešėją sumušė jos sugyventinis ir atėmė telefoną. Atvykus Vilniuje, Kryžiokų g. 296, juos pasitiko Z. G., kuri paaiškino, kad 2014-12-30, apie 23.00 val., namuose tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. Z. G. teigė, jog sugyventinis A. B. neleido jai ramiai po darbo, grįžus į namus, ilsėtis, leido muziką, paprašius, kad jis muziką pritildytų, sugyventinis kumščiu jai sudavė vieną kartą. Po to moteris išbėgo iš namų. Jai už pusvalandžio grįžus, neblaivaus sugyventinio namuose nebuvo. Jis buvo išėjęs, kaip teigė pranešėja, pas savo motiną, Kryžiokų g. 278, Vilniuje. Sugyventinis kartu su savimi pasiėmė ir Z. G. telefoną ir negražino jo. Nuvykus Vilniuje, Kryžiokų g. 278, jiems niekas durų neatidarė. Ant Z. G. veido matėsi sumušimai, buvo ištinusi sumušta nosis. Buvo padarytos Z. G. nuotraukos, kurios pridėtos prie tarnybinio pranešimo (b.l. 24).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 51/15(01) nurodyta, kad Z. G. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose ir nosies nugarėlėje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-12-30). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (b.l. 26).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog A. B., suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų norėdamas, 2014-12-30, apie 23.00 val. namuose, esančiuose Vilniuje, Kryžiokų g. 296, žodinio konflikto metu kartu gyvenančiai savo sugyventinei Z. G. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose ir nosies nugarėlėje, taip nežymiai sutrikdė Z. G. sveikatą. Teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymais nustatyta, kad Z. G. ir A. B. gyvena kartu kaip šeima jau 3 metus, veda bendrą ūkį, todėl laikytini šeimos nariais. Taigi kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Iš teismui pateikto kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiosios Z. G. prašymo matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.
Baudžiamosios bylos duomenimis A. B. nebuvo teistas, nėra pavojingas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Z. G. nepareiškė civilinio ieškinio A. B. ar kitaip neišreiškė noro atlyginti jai galimai padarytą žalą. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, jog jau kitą dieną susitaikė su Z. G., jų santykiai geri, Z. G. taip pat nurodė, kad ji nebepyksta, viską atleidžia, prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat yra pagrindo ir manyti, jog A. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis anksčiau nebuvo teistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, teisiamajame posėdyje jis parodė, jog nei prieš šį įvykį, nei po jo daugiau nebuvo netgi kviečiami policijos pareigūnai dėl smurto prieš nukentėjusiąją, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta švelni kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios jis laikėsi, nukentėjusioji pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai kaltinamasis prieš ją naudojo smurtą, jis pats labai išsigando, pradėjo atsiprašinėti, jie ir dabar gyvena kartu (b.l. 17), galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 48-50), psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 54-55), į Vilniaus priklausomybės ligų narkologinę įskaitą neįrašytas. (b.l. 53).
Teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis A. B. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Todėl kaltinamasis A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.
A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 35) – panaikintinas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301– 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniu, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.