Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) 2016 m. birželio 9 d. nutarimu V. V. buvo nubaustas 28 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 m. sausio 15 d., 8.00 val., savo vairuojamą ir priverstinai sustojusią transporto priemonę paliko stovėti kairėje kelio pusėje, esant tamsiam paros metui (prieblandai), kur stovėti draudžiama, nepasirūpinęs, kad priverstinai sustojusi transporto priemonė būtų tinkamai paženklinta įspėjamaisiais signalais, ir nesiėmė priemonių nedelsiant priverstinai sustojusios transporto priemonės pašalinti nuo važiuojamosios eismo dalies ir ją atlaisvinti, tuo sudarydamas kliūtį priešpriešine eismo juosta važiavusiam automobiliui, kurio vairuotojas, vėlai pastebėjęs stovinčią transporto priemonę, vengdamas susidūrimo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusia transporto priemone, dėl ko automobilis po susidūrimo judėdamas toliau atsitrenkė į draudžiamoje vietoje stovinčią V. V. vairuojamą transporto priemonę. Tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 91.1, 92, 141, 143 ir 151 punkto reikalavimus.Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi V. V. skundas netenkintas ir Institucijos 2016 m. birželio 9 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad V. V. padarė visus pažeidimus, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, kadangi jo vairuojama transporto priemonė sudarė kliūtį lengvojo automobilio „Toyota“ judėjimui, dėl ko jos vairuotojas nebeturėjo jokių galimybių išvengti eismo įvykio, ir nebuvo tinkamai pažymėta.Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) V. V. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, jog 2016 m. sausio 15 d., apie 6.00 val., vyko maršrutu Varėna– Rakai, esant labai slidžiai kelio dangai (ant apledėjusio kelio buvo šviežiai pasnigta) jo vairuotas autobusas nuslydo į kelkraštį ir dėl šių nenumatytų aplinkybių jis priverstinai sustojo kelio Vydeniai–Dubičiai–Rakai 25-ame kilometre. Pabandžius išvažiuoti iš kelkraščio jam to padaryti nepavyko, autobusas tik dar labiau nuslydo į kelkraštį. Todėl apie priverstinį sustojimą ir negalėjimą vykti toliau informavo UAB „Varėnos autobusų parkas“ mechaniką. Kaip to reikalauja KET 91.1,92 ir 153 punktai, įjungė autobuso apšvietimą bei važiuojamojoje kelio dalyje pastatė avarinį ženklą, kad iš priekio atvažiuojanti transporto priemonė jį galėtų iš tolo pastebėti. Apie priverstinį sustojimą ir negalėjimą vykti toliau informuotas UAB „Varėnos autobusų parkas“ mechanikas į maršrutą išsiuntė kitą įmonei priklausantį autobusą, vairuojamą P. B.. Maždaug apie 8.00 val. ryto, jau prašvitus, atvyko P. B. vairuojamas autobusas, jie labai trumpai pasikalbėjo ir pastarasis pradėjo važiuoti į Rakus, kai tuo metu pamatė dideliu greičiu į jų pusę viduriu kelio atvažiuojantį lengvąjį automobilį. Automobilis numušė ant važiuojamosios kelio dalies jo pastatytą avarinį ženklą, nestabdydamas atsitrenkė į P. B. vairuotą autobusą, o atšokęs nuo pastarojo- ir į jo vairuotą autobusą. Vėliau paaiškėjo, kad lengvąjį automobilį vairavo I. S.. Šios aplinkybės buvo patvirtintos nagrinėjant bylą Varėnos rajono apylinkės teisme, tačiau teismas jas netinkamai interpretavo ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Be to, teismas nepagrįstai suteikė prioritetą nukentėjusiojo I. S. parodymams, atmesdamas kitus byloje esančius įrodymus, jo duotus parodymus bei vertindamas juos kritiškai.Skunde taip pat nurodoma, kad jo vairuotas autobusas buvo sustojęs priešpriešinio eismo juostoje su įjungtu apšvietimu. Aplinkybę, jog prieš savo sustojusį autobusą (maždaug 50 metrų iki jo) jis pastatė avarinį ženklą, patvirtino ne tik jis bei kito autobuso vairuotojas P. B., bet ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnė, tačiau teismas šiais parodymais suabejojo, nurodydamas, kad negalima kategoriškai padaryti neabejotinos išvados, kad avarinis ženklas buvo padėtas nuo Rakų kaimo pusės, kaip to reikalauja KET. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog įvykio vieta buvo pažymėta avariniais ženklais. Vienas jų matomas netgi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pateiktose fotonuotraukose, o apie kitą, po smūgio nukritusį ant važiuojamosios kelio dangos, liudija vairuotojai V. V. bei P. B., o taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės pareigūnė, kurios tarnybinis pranešimas yra byloje. Tiek Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, tiek byloje liudiję į eismo įvykį atvykę pareigūnai vieningai nurodė, jog sustojusius autobusus bei lengvąjį automobilį jie pastebėjo iš tolo, iki įvykio vietos likus šimtams metrų. Tuo tarpu nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas I. S. nurodo, jog į eismo įvykį pateko tariamai nepastebėjęs šalikelėje stovinčio jo vairuoto autobuso ir ant kelio pastatyto avarinio ženklo. Pažymėtina, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai net nefiksavo avarinio ženklo buvimo, nes apžiūrėjo eismo įvykio vietą tik apie 10-15 metrų ta kryptimi, iš kur atvažiavo I. S. vairuota transporto priemonė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. sausio 15 d. saulė tekėjo 8.35 val., eismo įvykio metu, t. y. apie 8.00 val., jau švito ir dėl to matomumas buvo pakankamas. Pažymi ir tai, jog eismo įvykis įvyko tiesioje kelio atkarpoje, kurioje matomumas į abi puses yra po keletą šimtų metrų. Nukentėjusiojo versija, kad jis buvo tariamai apakintas iš priekio atvažiuojančio autobuso, yra tik deklaratyvi ir nepatvirtinta objektyviais įrodymais. Be to, pats I. S. nurodo, jog nepaisant to, kad jis buvo tariamai apakintas iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės, jis toliau tęsė savo vairuotos transporto priemonės judėjimą, grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 96 punktą, nurodantį, kad akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus - ir sustoti. Jo įsitikinimu, būtent minėtą KET reikalavimą pažeidęs ir saugų važiavimo greitį viršijęs I. S. ir yra atsakingas už kilusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės. Šį įsitikinimą patvirtina tai, jog VSAT pareigūnai, į įvykio vietą atvykę po 5-10 minučių, jau už kelių šimtų metrų pastebėjo stovinčias transporto priemones, saugiai prie jų privažiavo ir sustojo. Akivaizdu, jog I. S. matė priekyje esančias transporto priemones, jo žodžiais, manė, kad kelyje gali būti žmonių, tačiau nesilaikė minėtų KET reikalavimų, toliau važiavo ir atsitrenkė į stovėjusias transporto priemones.Skunde taip pat pažymi, kad autotechninę ekspertizę atlikusiai ekspertei nebuvo pateikti visi duomenys, objektyviai būtini visapusiškam eismo įvykio ištyrimui – tai ekspertė pažymėjo ir ekspertizės akte. Įrodymus rinkę į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai netinkamai įformino eismo įvykį, nesurinko visų įrodymų – nefiksavo ant važiuojamosios kelio dangos po eismo įvykio nukritusių transporto priemonių detalių, langų apšalimo, avarinių ženklų pastatymo, kitų eismo įvykiui ištirti svarbių įrodymų. Iš byloje esančių fotonuotraukų, darytų praėjus keletui minučių po eismo įvykio, akivaizdžiai matyti, jog visi „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langai yra apšalę, matomumas pro juos minimalus, tačiau yra pakankamai šviesu, bendras matomumas yra pakankamas, ant važiuojamosios kelio dangos matosi po smūgio nukritusios detalės, automobilių vėžės. Dėl nežinomų priežasčių šie duomenys net nebuvo pateikti ekspertizei. Mano, kad nagrinėjant bylą teismas koncentravosi tik į tai, ar jo vairuota ir priverstinai sustojusi transporto priemonė buvo tinkamai pažymėta po priverstinio sustojimo. Padaręs abejotiną išvadą, kad tai nebuvo padaryta tinkamai, teismas nepagrįstai nutarė, kad būtent tai ir lėmė eismo įvykio kilimą, atmesdamas jo išdėstytus argumentus dėl I. S. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir jų įtakos eismo įvykiui kilti.Teigia, kad iš jo išdėstytų aplinkybių matyti, jog būtent „Toyota Avensis“ vairuotojo I. S. veiksmai buvo netinkami, kai jis neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, šviesiu paros metu tariamai apakintas iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės nemažino važiavimo greičio ir nesustojo, tuo pažeisdamas KET 96, 127 bei 128 punktų reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į iš priekio atvažiuojantį P. B. vairuotą autobusą, o atšokęs nuo pastarojo – ir į jo vairuotą autobusą. Nei techniniu, nei jokiu kitu požiūriu negali būti pateisinamas sprendimas nemažinti greičio ir atsitrenkti į priešingoje kelio pusėje esančią tariamai apakinusią transporto priemonę. Byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog eismo įvykis, dėl kurio kilimo buvo apkaltintas, įvyko ne dėl jo, o nepalankių vairavimo sąlygų ir slidžios kelio dangos neįvertinusio, saugaus vairavimo greičio nepasirinkusio „Toyota Avensis“ vairuotojo I. S., nesugebėjusio pravažiuoti per tarp autobusų esantį beveik keturių metrų pločio tarpą, kaltės.Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis I. S. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį palikti galioti ir V. V. apeliacinį skundą atmesti.Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkas, atliekantis viršininko funkcijas, Saulius Dabravolskas prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė, negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse.ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.Taigi, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, aukštesnysis teismas nevertina V. V. kaltės dėl kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo), kadangi dėl šių padarinių kilimo administracinė atsakomybė pagal naująjį ANK nenumatyta. Šiuo atveju teismas vertina tik tai, ar V. V. padarė KET pažeidimus, nurodytus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto 2016 m. birželio 9 d. nutarime. Pažymėtina, kad už jame nurodytus KET pažeidimus (9, 91.1, 92, 141, 143 ir 151 punktas) nėra numatyta atsakomybė atskiruose ANK straipsniuose, taigi nustačius, kad V. V. padarė vieną ar kelis iš jų, administracinėn atsakomybėn jis gali būti traukiamas tik pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.KET 91.1 punkte nustatyta, kad avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama. KET 151 punkte nustatyta, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu norima sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte.Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą buvo neginčijamai nustatyta, kad avarinė signalizacija V. V. vairuojamame autobuse buvo – šią aplinkybę patvirtino ir V. V., ir UAB ,,Varėnos autobuso parkas“ atstovas J. J.. Nukentėjusysis I. S. tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą 2016 m. sausio 15 d. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, kad V. V. vairuojamą autobusą jis pamatė stovintį šalia kelio be šviesų ir avarinio šviesos signalo (ATP b. l. 25).V. V. 2016 m. sausio 21 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad iš karto po užklimpimo jis transporto priemonės avarinės šviesos signalizacijos neįjungė (ATP b. l. 27). Vyresnioji leitenantė A. T. 2016 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad autobuse avarinės šviesos nedegė (ATP b. l. 29). Tiek V. V., tiek liudytoja A. T. ir nukentėjusysis I. S. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir apklausiami teismo posėdžių metu. Teismas laiko, kad ištyrus bylos įrodymus pasitvirtino aplinkybė, jog V. V. nesilaikė KET 9, 91.1 ir 151 punkte nustatytų reikalavimų – nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir sustojęs toje kelio vietoje, kur sustoti draudžiama, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos.KET 92 punkte nustatyta, kad jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.V. V. 2016 m. sausio 21 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad avarinio sustojimo ženklas, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, buvo pastatytas (ATP b. l. 27). Liudytojas P. B. 2016 m. sausio 28 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad toliau nuo sugedusio autobuso buvo avarinio sustojimo ženklas, kuris buvo pargriuvęs (ATP b. l. 28). Vyresnioji leitenantė A. T. 2016 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad vienas avarinis ženklas buvo pastatytas ant kelio, o kitas – sulūžęs ir nukritęs (ATP b. l. 29). Teismo posėdžio metu V. V. patvirtino, kad avarinį ženklą jis pastatė prieš autobusą nuo Rakų pusės, o liudytoja A. T. patvirtino, kad avarinį ženklą matė sulūžusį ir nukritusį. Tačiau nagrinėjant bylą ne visi liudytojai patvirtino šią aplinkybę. Nukentėjusysis I. S. tiek tiriant, tiek nagrinėjant bylą teisme tvirtino, kad avarinio ženklo nebuvo, tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas J. D., o liudytojas T. D. nurodė avarinio ženklo nepastebėjęs. Aukštesniojo teismo nuomone, tokius liudytojų nurodomų aplinkybių skirtumus galėjo lemti ir tai, kad avarinis ženklas galėjo būti kliudytas nukentėjusiojo I. S. automobilio, dėl ko vėliau atvykę pareigūnai nurodė ženklo arba nepastebėję, arba matę jį sulaužytą. Aukštesniojo teismo nuomone, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamuoju atveju konstatuojama, kad administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. priverstinai sustojęs prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje nepastatė avarinio sustojimo ženklo, todėl aplinkybė, kad V. V. pažeidė KET 92 punkto reikalavimus, šalintina ir administracinėn atsakomybėn jis dėl šio KET pažeidimo netrauktinas.KET 141 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. KET 143 punkte nustatyta, kad neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.V. V. 2016 m. sausio 21 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad važiuojant kelyje jį sumėtė, dėl ko jis nesuvaldė transporto priemonės ir įvažiavo į griovį. Bandė iš griovio išvažiuoti atbuline eiga, tačiau išvažiuoti nepavyko, todėl apie įvykį informavo UAB ,,Varėnos autobuso parkas“ mechaniką (ATP b. l. 27). Teismo posėdžio metu V. V. nurodė, kad važiuojant netoli Rakų jo autobusą sumėtė, jis paspaudė stabdžius ir jį nunešė į kairę pusę, tuomet jis paskambino į stotį ir laukė pagalbos. Byloje nėra jokių duomenų, kurie prieštarautų šiems administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams, todėl darytina išvada, kad V. V. į kairįjį kelio kelkraštį nuvažiavo praradęs autobuso kontrolę, o išvažiuoti negalėjo autobusui užklimpus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad V. V. kairiajame kelio kelkraštyje sustojo nepažeisdamas KET 141 ir 143 punkto reikalavimų, kadangi nenustatytas subjektyvusis administracinio nusižengimo požymis – asmens kaltė, o asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Todėl aplinkybė, kad V. V. pažeidė KET 141 ir 143 punkte nustatytus reikalavimus, šalintina ir administracinėn atsakomybėn jis dėl šių KET pažeidimų taip pat netrauktinas.Įvertinęs visas šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad V. V. 2016 m. sausio 15 d., 8.00 val., Varėnos r. sav, kelio Vydeniai–Dubičiai–Rakai 24,12 km, vairuodamas transporto priemonę – autobusą „Autosan H 9-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir priverstinai sustojęs ten, kur stovėti draudžiama, neįjungė transporto priemonės avarinės šviesos signalizacijos, t. y. padarė KET 9, 91.1 ir 151 punkte numatytus pažeidimus, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. padarė vieną neatsargų administracinį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia ir į tai, kad V. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl aukštesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti V. V. paskiriant minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už V. V. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė, nei numatyta ATPK, kuris galiojo pažeidimo padarymo metu, todėl yra pagrindas jo padarytą veiką perkvalifikuoti ir paskirti nuobaudą atitinkamo ANK straipsnio sankcijos ribose. Taigi V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto 2016 m. birželio 9 d. nutarimas keičiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 3 punktais, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto 2016 m. birželio 9 d. nutarimą pakeisti:

V. V. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.