Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 2011-12-13 V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išduotą testamentą R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) notarinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp V. K. ir atsakovo G. K. niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; panaikinti abipusės naudos draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimą; pripažinti B. K. nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dituvos k. v.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji ir V. K. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 1996 metų, o 20103-10-15 susituokė. 2012-02-04 V. K. mirė. 2012-02-08 ji kreipėsi į Klaipėdos m. 13 notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir tuomet paaiškėjo, kad 2011-12-13 V. K. Klaipėdos rajono 2 notarų biure sudarė testamentą, kuriuo pakeitė 2008-11-05 testamentą, ir jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame esančius priklausinius: pastatą- sodo pastatą, ūkinį pastatą, esančius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Priekulės seniūnijoje, Derceklių kaime, (duomenys neskelbtini)paliko dukrai R. L. (t. II, b. l. 23). 2011-11-14 V. K. ir jo sūnus G. K. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. VM9-4118, pagal kurią V. K. (perleidėjas - rentos gavėjas) perdavė G. K. (įgijėjui – rentos mokėtojui) butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), priklausantį asmeniškai nuosavybės teise, o buto gavėjas įsipareigojo teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos visas materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas (t. II, b. l. 15-19). Be to, 2012-01-30 V. K. buvo nuvežtas į banką, kur pakeitė jų abipusio draudimo sutartį, naudos gavėju vietoje ieškovės nurodydamas R. L.. Ieškovės manymu visi nurodyti sandoriai buvo sudaryti V. K. dėl ligos ir naudojamų vaistų (V. K. sirgo varpos CA, Mts į kirkšnies limfmazgius, kojų limfostaze, antrine anemija, jam buvo leidžiami stiprūs vaistai su morfijumi) nesuprantant savo veiksmų esmės ir prasmės, todėl yra niekiniai ir negaliojantys. Be to, rentos iki gyvos galvos išlaikymo sutartis turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Taip pat ieškovė nurodo, kad gyvendami kartu su V. K. Dituvos k. v. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, likus mėnesiui iki santuokos sudarymo, išpirko V. K. vardu. Sodo sklype yra pastatai – sodo namas ir ūkinis pastatas. Sodo namo renovacija (betonavimas, plytelių klojimas, laminato klojimas, sienų tinkavimas, glaistymas, tapetavimas, durų ir langų keitimas, dailylenčių kalimas ir kt.) buvo atliekama jos ir jos dukters bei žento rankomis. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio vedimas ir bendro turto kūrimas iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu yra pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta, kiekvienam asmeniui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Šį sklypą prašo pripažinti bendra jungtine nuosavybe. Panaikinus ginčijamus sandorius, prašo taikyti restituciją ir grąžinti mirusiajam V. K. nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą, sodo pastatą ir žemės sklypą. Restitucija atsakovui už suteiktą išlaikymą iki gyvos galvos neturėtų būti taikoma, nes realiai jokio išlaikymo nebuvo, V. K. valstybė mokėjo rentą, kurios pilnai užteko jo išlaikymui (t. I, b. 170-177).