Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Altusas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui buvo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2009-02-23 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Altusas“ bankroto bylą (b. l. 10). Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Altusas“ direktoriaus pareigas. 2009-01-06 UAB „Altusas“, atstovaujamas direktoriaus A. M., pirkimo-pardavimo sutartimis iš UAB „Bruzdelynas“ įgijo 0,2135 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir 0,2165 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už bendrą 300 000 Lt kainą (kiekvienas sklypas nupirktas už 150 000 Lt). 2009-01-09 UAB „Altusas“, atstovaujamas direktoriaus A. M., minėtus sklypus pardavė UAB „Klaipėdos plėtros kapitalo grupė“ už bendrą 100 000 Lt kainą (kiekvienas sklypas parduotas už 50 000 Lt). Ieškovo teigimu, dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 200 000 Lt žalą.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Už šių pareigų nevykdymą juridinio asmens valdymo organo nariui yra numatyta civilinė atsakomybė (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

LR Akcinių bendrovių 37 straipsnio 12 dalis be kita ko nustato, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų įstatymuose, teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

CPK 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;). Byloje esančios pirkimo-pardavimo sutartys patvirtina, UAB „Altusas“ direktorius A. M. bendrovės „Altusas“ įsigytus žemės sklypus praėjus 3 dienoms po sandorių sudarymo perleido kitai bendrovei už 200 000 Lt mažesnę kainą, nei šie sklypai buvo nupirkti. Kiekvieno privataus juridinio asmens tikslas yra privačių interesų tenkinimas, kurie suprantami kaip materialios naudos, kurią siekia gauti tiek juridinio asmens dalyviai, tiek steigėjai ir juridinio asmens organų nariai, gavimas (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Atsakovo veiksmai, kai juridinio asmens turtas po įsigijimo per trumpą terminą yra perleidžiamas kitam asmeniui už ženkliai mažesnę kainą, prieštaravo bendrovės tikslams ir padarė ieškovui žalą. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktus įrodymus ir atlikus formalų jų vertinimą teismas daro išvadą, jog atsakovo veikoje yra visi civilinės teisės pažeidimo sudėties elementai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius, kurių dydį sudaro pirkto ir paduoto turto kainų skirtumas, yra pagrįstas. Esant visoms CPK 285 straipsnyje numatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, tenkintinas ieškovo prašymas dėl tokio sprendimo priėmimo.

Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį, šis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui iš atsakovo 200 000 Lt žalos atlyginimą.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisti 5 000 Lt žyminį mokestį.

Atsakovui sprendimas neskundžiamas, tačiau jis turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą per 30 dienų nuo priėmimo gali skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.