Telšių apylinkės teismo sprendimas

2022-05-19 · Civilinė byla Nr. e2-71-1112/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
e2-71-1112/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-71-1112/2022Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00757-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Robertai Rimeikei, Viktorijai Stanienei, Genovaitei Šetkauskienei,

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei B. P.;

atsakovui M. B.,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ERGO Insurance SE pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo M. B. 475,44 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškinyje nurodyta, kad 2020 m. vasario 3 d. su draudimo bendrove ERGO Insurance SE buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2021 m. vasario 3 d., buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2020 m. liepos 15 d., (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato pažymoje nurodoma, jog už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus yra atsakingas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas M. B. Kadangi transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, nuostolius dėl apgadintos transporto priemonės, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patyręs asmuo kreipėsi prašydamas atlyginti patirtus nuostolius. Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems nukentėjusiesiems nuostolius, išmokėdamas bendrą 475,44 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti ieškovei 5 % dydžio metinės palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. vasario 3 d. su draudimo bendrove ERGO Insurance SE Lietuvos filialu buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vienerių metų laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2021 m. vasario 3 d., buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2020 m. liepos 15 d., apie 22.30 val. atsakovas automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į asfaltuotą aikštelę. Minėtoje aikštelėje nevyksta joks transporto priemonių ar pėsčiųjų eismas. Laukdamas atvažiuojant savo draugų, nusprendė pagerinti savo vairavimo įgūdžius, kai mašina užvažiuoja ant slidžios kelio dangos ir ima slysti. Keletą kartų taip pravažiavus ir mašinai apsisukus, į aikštelę atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo iš matymo pažįstamas neuniformuotas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas J. B. Pamatęs, kad į aikštelę atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš minėtos aikštelės išvažiavo namo. Tarp atsakovo vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atvažiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) šoninio slydimo metu buvo apie 3-4 metrų atstumas. Kelio danga buvo sausa ir švari, jokių akmenukų ar žvyro minėtoje aikštelėje nebuvo, kas matyti ir padarytose įvykio vietos apžiūros nuotraukose. Į minėtą aikštelę dažnai atvažiuoja pradedantieji vairuotojai, kurie joje tobulina vairavimo įgūdžius. Kadangi aikštelėje joks eismas nevyksta, eismo dalyvių nėra, todėl tai nekelia pavojaus jokioms transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams. Atsakovas 2020 m. spalio 5 d. atsakingo draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Transporto žalų skyriaus vadovui pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinka su regresiniu reikalavimu grąžinti draudikui 475,44 Eur sumą, kurią draudikas išmokėjo neatlikęs jokio tyrimo. Atsakovas laiko, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, būdamas policijos pareigūnu, sukčiaudamas siekia pasipinigauti ir susitaręs su savo kolegomis – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnais – pateikė klaidingą informaciją apie automobilio apgadinimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė B. P. nurodė, kad remiasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo 22 straipsnyje suteikta regreso teise. Ieškinį pagrindžia tiek pateikti rašytiniai įrodymai, tiek ekspertizės išvados. Žalos dydį pagrindžia pateikti skaičiavimai ir žalos dydį sudaro: darbų kaina apie 120 Eur, dažymo darbų kaina 344,12 Eur ir priekinio stiklo keitimas 273,32 Eur, iš viso 737,44 Eur. Darbai apėmė paruošiamuosius darbus, pagrindiniai darbai buvo dažymas ir stiklo keitimas, detalizuota pateiktoje sąmatoje. Išmokėdamas išmoką draudikas išskaičiavo transporto priemonės būklės pagerinimą: 191,32 Eur už stiklo pagerinimą, 70,68 Eur už pagerinimą dažymo metu. Atmetus pagerinimus buvo išmokėta 475,44 Eur. Ieškovė turėjo nuotraukas iš eismo įvykio vietos, įvertino, kur akmenukai atsitrenkė, ne visi pažeidimai padaryti akmenukų, todėl ir buvo išskaičiuota už būklės pagerinimą. Jeigu mašina būtų nauja ar naujai dažyta, nebūtų senesnių apgadinimų, apmokėtų visą dažymo kainą, o jeigu jau buvo kokių įbrėžimų ar defektų, kurie nesutampa su įvykio aplinkybėmis, tada išskaičiuoja už būklės pagerinimą. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tam tikra pažeidimų dalis galėjo būti padaryti akmenukų. Siekiant grąžinti į būklę iki pažeidimo, buvo būtina dažyti ir keisti stiklą. Kadangi stiklas buvo pažeistas nežymiai, tai didelė dalis buvo išskaičiuota kaip pagerinimas. Vaizdo įrašas patvirtina, kad atsakovas pravažiuodamas pakelia akmenukus, kurie apdaužo automobilį. Ieškovė gali apmokėti atliktus darbus arba išmoka išmoką, šiuo atveju buvo išmokėta apskaičiuota žalos suma.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas M. B. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad automobilis senas ir visi pažeidimai galėjo būti iki įvykio. Visos įdaužos galėjo atsirasti eksploatuojant automobilį. Aikštelėje buvo ir kitų automobilių ir niekas daugiau nesikreipė dėl žalos. Sutinka, kad vairavo automobilį ir vaizdo įraše jo vairuojamas automobilis, taip pat pripažįsta, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizė negali nustatyti, ar pažeidimai buvo padaryti būtent to įvykio metu ar jie nebuvo padaryti anksčiau. Neaišku, ar vaizdo įraše girdimi akmenukai galėjo padaryti įdaužas, kiek giliai jas padarė, neaišku, kokio senumo tos įdaužos. Po įvykio nesustojo ir apie įvykį sužino tik tada, kai išsikvietė į policiją.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. B. palaikė ieškinį. Transporto priemonė priklauso jam, transporto priemonės senumas neturi lemti to, kad jam nebūtų atlyginama žala. Vaizdo įraše girdimi akmenukų atsitrenkimo garsai, ekspertizės išvados tai patvirtina ir rodo, kad asmuo vengia atsakomybės. Įvykis buvo fiksuotas policijos. Automobilis nors ir senas, bet buvo prižiūrėtas, tie pažeidimai akivaizdžiai atsirado po įvykio, tose vietose įdaužų nebuvo ir savo automobilį žino, fiksuotų įvykių su automobiliu neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2021 m. vasario 3 d. buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2020 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis, kurio metu transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant netoli transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš policijos pateiktos pažymos matyti, kad 2020 m. liepos 15 d. 22.30 val. įvykusiame įvykyje dalyvavo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo atsakovas M. B., ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo J. B.. Įvykio aplinkybių aprašyme nurodyta, kad chuliganiškai vairuojant transporto priemonę automobilio padanga pakėlė akmenukus ir apgadino šalia buvusį automobilį. Policijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad M. B. neturi teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, t. y. chuliganiškai vairavo. Ieškovė, atlikusi transporto priemonės apžiūrą ir parengusi darbų sąmatą, 2020 m. rugsėjo 17 d. pripažino įvykį draudžiamuoju ir mokėjimo nurodymu Nr. 260792 išmokėjo trečiajam asmeniui S. B. 475,44 Eur nuostolių atlyginimą.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalį, atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

Regresinį reikalavimą ieškovė grindžia TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.3 punktas taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu ją padarė neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

Byloje nustatyta, kad atsakovas M. B., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, 2020 m. liepos 15 d. apie 22.30 val. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir chuliganiškai vairuojant transporto priemonę automobilio padanga pakėlė akmenukus, kurie atsitrenkė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), chuliganiškai sukant aikštelėje ratus šalia transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakelti akmenukai, kurie atsitrenkė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 16 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų 2 punkte nurodyta, kad ant automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio sparno, dešinės pusės priekinio sparno, dešinės pusės galinių durelių, dešinės pusės priekinių durelių, priekinio stiklo, variklio gaubto bei priekinio bamperio yra lokalių daugybinių smulkių įdaužimų, padarytų pažeidžiant dažų sluoksnį (2-11 pav. pažymėta žaliai), kurie galėjo būti padaryti atsitrenkus pašaliniams objektams – nedideliems akmenukams, tačiau ekspertiniais tyrimais nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis ant minėtų automobilio (duomenys neskelbtini) dalių esantys įdaužimai buvo padaryti, tuo pačiu ar ant minėtų dalių esantys įdaužimai buvo padaryti vienu laiku ir tomis pačiomis aplinkybėmis, negalima.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šiuo atveju teismas, įvertinęs ekspertizės aktą, byloje pateiktą vaizdo įrašą, bylos rašytinę medžiagą, trečiojo asmens paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju bei išmokėjo draudimo išmoką. Teismas pažymi, kad įdaužimų ant transporto priemonės kiekis, jų vieta ir byloje užfiksuoti duomenys apie įvykį leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įdaužimai buvo padaryti ieškinyje nurodyto įvykio metu.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių.

Ieškovė į bylą pateikė 2020 m. rugsėjo 17 d. sąmatą, parengtą Audatex programa, taip pat transporto priemonės apžiūros-defektų aktą. Pagal pateiktą sąmatą darbų, dažymo ir dalių bendra darbų, dažymo ir detalių kaina yra 737,44 Eur. Pagal sąmatos duomenis ir ieškovės atstovės paaiškinimus, iš šios sumos nuskaityta 262 Eur suma už transporto priemonės būklės pagerinimą ir trečiajam asmeniui išmokėta 475,44 Eur draudimo išmoka. Iš pateiktų duomenų ir paaiškinimų matyti, kad ieškovė žalos administravimo metu įvertino ir nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintą turtą, sąmatą, atliko transporto priemonės būklės pagerinimo išskaitas. Abejoti sudarytos sąmatos patikimumu ir objektyvumu teismas neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vertina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės, suteikiančios teisę ieškovui reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakovas, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo M. B. ieškovės ERGO Insurance SE naudai priteistinas 475,44 Eur žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už ieškinio pateikimą, kuris priteistinas ieškovės naudai iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, o 671,91 Eur išlaidos ekspertizei atlikti apmokėtos iš atsakovo į teismo sąskaitą įmokėto avanso (likusi avanso suma 2022 m. kovo 30 d. grąžinta atsakovui), atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Teismo patirtos 6,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistiną minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl yra priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai

Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 10017013, iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

– 475,44 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 44 ct) žalos atlyginimo;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 475,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,28 Eur (šešis eurus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Jasutienė