- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-13
- Bylos Nr.
- eII-1407-961/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01668-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- I. M.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotajam atstovui Vaidui Giršvildui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės 2024 m. rugsėjo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR-N-178015-2024 (ROIK24249566670) ir 2024 m. spalio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR-N-195193-2024 (ROIK24252326137).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės 2024 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR-N-178015-2024 I. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji 2024 m. liepos 12 d. 19.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Porsche, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be privalomosios techninės apžiūros. Tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Už šį nusižengimą jai paskirta administracinė nuobauda – 75 eurų dydžio bauda.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės 2024 m. spalio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR-N-195193-2024 I. M. pripažinta kalta pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 6 d. 16.42 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Porsche, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be privalomosios techninės apžiūros. Tuo ji pažeidė SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Už šį nusižengimą jai paskirta administracinė nuobauda – 75 eurų dydžio bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. M. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog jai buvo paskirtos dvi baudos už vairavimą be techninės apžiūros. Pripažįsta, kad techninės apžiūros terminą praleido dėl aplaidumo, be to nebuvo gavusi pranešimo apie pasibaigusią apžiūrą. Tačiau apie baudų paskyrimą negavo jokios informacijos į savo el.paštą ar paskyrą VMI sistemoje. Dėl to neturėjo galimybės sužinoti apie paskirtą baudą ir ją sumokėti laiku. Prašo baudas sumažinti iki pradinės sumos, kadangi niekaip neturėjo galimybės sužinoti apie jų paskyrimą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimuose į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Valdybos įgaliotas pareigūnas, I. M. atžvilgiu 2024 m. rugsėjo 14 d. priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 24249566670, o 2024 m. spalio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 24242326137 ir skirdamas administracines nuobaudas – 75 Eur pinigines baudas, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, įvertino aplinkybę, kad I. M. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti jos deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. Administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Aukštesnės instancijos teismai ne vienoje nutartyje pasisakė, kad nėra įtvirtintos pareigos išnaudoti visus procesinių dokumentų įteikimo būdus, ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. I. M. skundą Valdybai pateikė nurodydama tą patį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Todėl tai dar kartą patvirtina, kad 2024 m. liepos 19 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-263320-2024 su administraciniu nurodymu bei 2024 m. vasario 27 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-291956-2024 su administraciniu nurodymu I. M. išsiųsti ir įteikti tinkamai, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos. Registre suformuotais ir išsiųstais administracinio nusižengimo protokolais su administraciniu nurodymu I. M. buvo tinkamai informuota ir žinojo, kad jai priklausančios transporto priemonės eksploatavimas negalimas, kadangi jos transporto priemonė be privalomosios techninės apžiūros. Valdybos įgalioti pareigūnai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstus ir teisėtus nutarimus paskirti I. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, administracines nuobaudas – 75 Eur pinigines baudas, kurių naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, kadangi procesiniai dokumentai pareiškėjai išsiųsti ir įteikti valstybės informacinėse sistemose deklaruotu elektroninio pašto adresu. I. M. skirtos administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai, atitinkančios padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš byloje ir Registre esančių duomenų matyti, kad I. M. atveju negali būti taikomas tęstinės veikos atvejis, ji savo veiksmais padarė dvi atskiras tame pačiame ANK straipsnyje numatytas veikas. I. M. nuo pirmo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, kuris suformuotas ir išsiųstas 2024 m. liepos 19 d., buvo informuota, kad jai priklausančiai transporto priemonei pasibaigusi privalomoji techninė apžiūra, tačiau ji atitinkamų veiksmų nesiėmė ir toliau ją eksploatavo neįvykdžiusi nurodyto reikalavimo, padarydama naują nusižengimą Prašo ginčijamus nutarimus palikti nepakeistus ir I. M. skundo netenkinti.
Prieš teismo posėdį byloje buvo gauti rašytiniai I. M. paaiškinimai, kuriuose be skunde minimų argumentų papildomai nurodoma, kad jos pašto dėžutė, į kurią buvo siunčiamas protokolas, yra aktyvi, pareiškėjos nuolat naudojama ir tikrinama rūpestingai ir atidžiai. Jos skundas pagristas tuo, kad abu pranešimai apie nusižengimą buvo išsiųsti iš nesaugaus el. pašto adreso auto-anr-no-reply(@anr.gov.lt, kuris nėra tinkamai sukonfigūruotas ir iš jo siunčiami el. laiškai automatiškai atsiranda nepageidautinų laiškų aplankale (,,Spam“ aplankale). Šio aplankalo ji iš tiesų netikrina ir neperžiūri, kadangi nesitiki į jį gauti svarbių pranešimų, ypatingai iš valstybinių institucijų. Jokių VMI pranešimų visuomenei apie pasikeitusią pranešimų apie baudas siuntimo tvarką išplatinta nebuvo. Ji yra pareiginga Lietuvos Respublikos pilietė, laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir iki šiol ginčų su Lietuvos policija neturėjo, o pažeidusi KET, baudas sumoka nedelsdama. Nėra įvertintas faktas, kad dėl padaryto nusižengimo kaltę ji pripažįsta, gailisi jį padariusi ir sutinka gauti nuobaudą už šį nusižengimą. Taip pat pažada ateityje būti atidesnė ir techninę apžiūrą savo transporto priemonėms atlikti laiku. Pareiškėja, patikrinusi policijos pašto dėžutės, iš kurios buvo siunčiami jai laiškai, saugumą, gavo išvadą, kad ji nėra saugi, jos statusas yra ,,rizikingas“ (Risky). Tuo tarpu visi el.laiškai, gauti iš teismo elektroninio pašto dėl šios bylos nagrinėjimo ir eigos, tinkamai ir laiku ją pasiekė. Tai reiškia, kad ne visų valstybinių institucijų el.pašto dėžutės yra nesaugios ar rizikingos, o jos el.pašto nustatymai yra tinkami. Remdamasi šia informacija prašo teismo pripažinti, kad jai siųsti elektroniniai laiškai iš elektroninio pašto auto-anr-no-reply@anr.gov.lt nebuvo tinkamai įteikti. Be to, pareiškėjos nuomone, jos abi veikos (buvo du kartus nubausta už transporto priemonės vairavimą be techninės apžiūros) turi būti vertinamos ne kaip du atskiri, o kaip vienas trunkamasis (tęstinis) pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja I. M. skundą palaikė. Paaiškino, kad ji gavo dvi nuobaudas už tą patį nusižengimą. Jos automobiliui buvo pasibaigusi techninė apžiūra ir ji jos nepratęsė. Abu laiškai neatėjo per VMI sistemą, nutarimų nematė ir nežinojo apie paskirtas nuobaudas. Nežinojo ir to, kad bauda buvo padidinta. Norėdama pasitikslinti deklaraciją prisijungė prie VMI ir pamatė kabančią skolą. Kreipėsi į Lietuvos policiją ir prašė baudą sumažinti iki pradinės sumos. Gavo atsakymą, kad nuo liepos mėnesio pasikeitė tvarka, todėl pranešimai automatiškai siunčiami į pašto dėžutes. Pranešimas apie baudą nukeliavo į ,,Spam“ vietą pašto dėžutėje. Anksčiau buvo kitokia tvarka ir ji nežinojo, kad ji pasikeitė. Anksčiau visas baudas gaudavo per VMI sistemą. Jai nurodė, kad tvarka yra pasikeitusi nuo liepos 9 d. Savo gyvenamosios vietos adresu taip pat negavo jokio pranešimo. Sumokėjo baudas, kad jai nebūtų pradėti skaičiuoti delspinigiai. Prašo sumažinti baudas iki pradinės buvusios sumos. Nemano, kad yra aplaidi. Turi du mažus vaikus ir nevažinėtų automobiliu žinodama, kad automobiliui yra pasibaigusi techninė apžiūra. Viską sužinojo ne iš policijos siųstų pranešimų. Byloje yra jos adresas, telefono numeris, tad policija turėjo galimybę ją tinkamai informuoti. Prašo leisti mokėti pradines baudas, nes pavėlavo sumokėti ne dėl savo kaltės.
Institucijos įgaliotasis atstovas Vaidas Giršvildas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja kalba apie VMI, o ne policijos pasikeitusią pranešimų siuntimo tvarką. VMI pati nustojo žmonėms siusti pranešimus apie paslėptas baudas. Policijoje nėra jokios pasikeitusios tvarkos. Policija siuntė ir tebesiunčia visus pranešimus elektroniniu paštu. Pareiškėja nuoširdžiai įsitikinusi, kad policija turi kažką pakoreguoti, kad pranešimai nueitų į vieną failą, o ne į kitą. Policija neturi jokios galimybės koreguoti asmens elektroninio pašto nustatymų. Policija siunčia elektroninius pranešimus tikėdama, kad tie pranešimai pasieks tinkamą adresatą. Per penkerius metus yra ne vienas padarytas KET pažeidimas. Tai nėra kažkokie ypač grubūs pažeidimai, tačiau jie turi labai aiškų sistemiškumą. Dominuoja parkavimo po stovėjimą draudžiamais ženklais pažeidimai, įvairios kurortinės zonos. Šie pažeidimai leidžia daryti tam tikras išvadas apie pareiškėją I. M. – jos aplaidumą, lengvabūdiškumą. Skiriamos administracinės nuobaudos seniai prarado savo prasmę. Susidaro vaizdas, kad dėl visko kaltas kažkas kitas. Yra įsitikinęs, kad policijos pranešimas atėjo į tinkamą elektroninį paštą. Gali būti, kad pranešimas ir pateko į ,,Spam“ dėžutę, bet vėl dėl visko kalta policija. Pačio žmogaus rūpestingumo, atsakomybės kaip ir nėra. Jei pareiškėja būtų elgusis tinkamai, tai to pranešimo išvis galėjo nebūti. Vilniaus apygardos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nėra pareigos institucijai išnaudoti visus įmanomus įteikimo būdus. Pranešimų siuntimas elektroniniu paštu yra pripažintas kaip tinkamas būdas informuoti pažeidėją. Tik kai pranešimas grįžta dėl neaktyvaus elektroninio pašto, informacija pakartotinai siunčiama registruotu paštu. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad iš institucijos pusės nusižengta nebuvo. Institucija padarė viską, ką numato įstatymas. Jei pareiškėja tvirtina, kad tų laiškų negavo, tai jos nerūpestingumo ir nesidomėjimo pasekmė. Pašto dėžutės turėtojas pats nusistato kokia informacija kur patenka, kas jam yra aktualu. Abu nusižengimai nėra tęstinė veika, šiuo atveju, pirmas pažeidimas padarytas liepos mėnesį, kitas rugpjūčio mėnesį. Institucija laiko kad tai du atskiri pažeidimai, kurių kiekvienas užtraukia atsakomybę. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo nemažinti paskirtų nuobaudų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 415 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimą. Už šį nusižengimą vairuotojams numatyta bauda nuo penkiasdešimties iki vieno šimto eurų.
Žemesnės instancijos teismas
SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Iš šių teisės aktų nuostatų išeina, kad transporto priemonės, kuri neturi galiojančios technikinės apžiūros, vairavimas yra neteisėtas ir vairuotojas yra baudžiamas už tokios transporto priemonės vairavimą, nepaisant to, ar jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė.
Šioje byloje nėra ginčo dėl administraciniuose kaltinimuose nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. kad I. M. 2024 m. liepos 12 d. 19.05 val. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. 16.42 val. Kaune, Ateities pl. 52B, vairavo automobilį „Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra.
Esminis ginčas šioje byloje dėl galimybės sumokėti pirmines, administraciniais nurodymais pareiškėjai paskirtas baudas, kurios jos teigimu liko nesumokėta tik todėl, kad policijos siųstiems laiškams patekus į elektroninio pašto „Spam“ dėžutę, ji neturėjo galimybės sužinoti apie administracinio nusižengimo protokolų ir administracinių nurodymų juose surašymo faktą. Be to keliamas klausimas dėl galimybės abu nusižengimus vertinti kaip vieną trunkamąją veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis ANK 610 straipsnio 1 dalimi, administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 414 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417 straipsnyje, 418 straipsnio 1 dalyje, 419 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.
Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jei šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia (ANK 611 straipsnio 5 dalis). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka (ANK 613 straipsnio 1 dalis).
ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
Teismas sutinka su institucijos pozicija, kad vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatomis, policija, siųsdama administracinio nusižengimo protokolus elektroniniu paštu, kurį pareiškėja yra nurodžiusi valstybės informacinėse sistemose ar registruose, procesinio pažeidimo nepadarė. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens informavimas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną ir jam surašytą administracinį nurodymą, leidžiantį sumokėti pusę už nusižengimą numatytos minimalios baudos, įstatymų leidėjo yra laikomas tinkamu. Taip pat policija nėra atsakinga, kad mokesčių administratorius VMI pakeitė savo vidinę tvarką ir papildomai nebeinformuoja pažeidėjų apie jiems paskirtas finansines nuobaudas. VMI informavimo apie paskirtas ir mokėtinas baudas sistema niekada nebuvo administracinių nusižengimų teisenos dalis, jos nenumato administracinių nusižengimų kodeksas. Procesinių dokumentų siuntimo tvarką proceso dalyviams, kuria privalo vadovautis administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, yra reglamentuota išimtinai administracinių nusižengimų kodekse. Šio kodekso 573 straipsnio nuostatomis policijos institucija teisėtai vadovavosi.
Iš Administracinių nusižengimų registro apie administracinio nusižengimo protokolo Nr. 00-ANR_P-263320-2024 (ROIK 24249566670) su administraciniu nurodymu surašymo duomenis matyti, kad dokumentas sugeneruotas 2024 m. liepos 19 d. 19.07 val. ir nedelsiant išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), tame pačiame registre rodoma, kad dokumentas sėkmingai pristatytas. Atitinkamai administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-291956-2024 (ROIK 24252326137) su administraciniu nurodymu sugeneruotas 2024 m. rugpjūčio 13 d. ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. 16.43 val. išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), tame pačiame registre rodoma, kad dokumentas sėkmingai pristatytas.
Byloje nėra ginčo, kad tai aktyvus ir pareiškėjai aktualus elektroninis paštas. Tačiau byloje nepaneigtos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad policijos siųsti laiškai pateko į jos elektroninio pašto ,,Spam“ dėžutę, dėl ko liko neperskaityti, o administraciniai nurodymai neįvykdyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vien žyma apie dokumento išsiuntimą dar nepatvirtina laiško gavimo fakto. Sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Šis tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015, 2AT-20-719/2024 ir kt.).
Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas administracinių nusižengimų bylose yra neatsiejama teisės į teisingą procesą dalis, užtikrinanti administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų teisių įgyvendinimą. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turi įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu.
Pareiškėja nurodė, kad viešai prieinamomis programomis patikrinusi policijos naudojamos elektroninio pašto dėžutės saugumą, ji gavo duomenis, kad ši el.pašto dėžutė vertinama kaip nesaugi, dėl ko galimai iš jos išsiųsti laiškai automatiškai yra nukreipiami į Spam‘ą, ir ji pati šito pakeisti negali. Aktyvių veiksmų situacijai pakeisti turėtų imtis ne ji, o nesaugaus elektroninio pašto adreso turėtojai. Atitinkamai dėl to, kad policijos siunčiami laiškai faktiškai jos nepasiekė, yra ne jos pačios, o greičiau Institucijos kaltė, nes pastaroji turėtų tinkamai sukonfigūruoti savo el.pašto dėžutę.
Šios aplinkybės vertintinos pareiškėjos naudai, vertinant jas kaip išimtines aplinkybes, leidžiančias nagrinėjamu atveju pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir mažinti baudą iki administraciniame nurodyme nurodytos sumos. Nors negalima sutikti su pareiškėja dėl Institucijos kaltės, vis tik teismas neabejoja, kad I. M. pranešimų negavo, t. y. nebuvo tinkamai informuota apie procesą, nepaisant Institucijos kaltės buvimo ar nebuvimo. Susipažinus su administracinių nusižengimų registro duomenimis už penkerius pastaruosius metus, nustatyta, kad I. M. visuomet laiku ir tvarkingai sumokėdavo baudas, skiriamas jai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administraciniais nurodymais, neginčydama nei pačių pažeidimų, nei jai skiriamų baudų. Ši aplinkybė rodo, kad I. M. niekada nevengė atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus ir iš jų kylančių finansinių prievolių. Atitinkamai teismui nėra pagrindo manyti, kad šis kartas yra išimtis. Vienkartinis administracinių nurodymų neįvykdymas leidžia teismui tikėti pareiškėja, kad taip įvyko dėl to, kad policijos laiškai su siunčiamais administracinio nusižengimo protokolais nukeliavo į Spam‘o dėžutę ir ji ne dėl savo kaltės nesužinojo apie jai surašytus administracinius nurodymus bei neturėjo galimybės jų įvykdyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios. Aplinkybė, kad I. M. turi galiojančių nuobaudų, nėra pagrindas daryti išvadą, kad ji netenka teisės būti tinkamai informuojama apie kitus jos atžvilgiu pradėtus procesus, ar išvadą, kad ji pati kalta dėl to, kad negavo policijos pranešimų. Ji nepakeitė savo gyvenamosios vietos ar elektroninio pašto adreso į nežinomą institucijoms, todėl, kaip nenustatyta Institucijos kaltės, taip nenustatyta ir I. M. kaltės; dėl šioje konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių bloginti pareiškėjos padėtį nėra jokio pagrindo, todėl šioje dalyje skundas tenkinamas.
Pareiškėjos prašymas abu nusižengimus traktuoti kaip vieną trunkamąjį nusižengimą netenkintinas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012).
Nagrinėjamu atveju prašymą abu vairavimo faktus vertinti kaip trunkamąjį nusižengimą pareiškėja sieja su neatsargia kaltės forma, nurodydama, kad ji tiesiog buvo pamiršusi atlikti techninę apžiūrą ir neatsiminė jos, kol VMI sistemoje nepamatė skolos ir nepradėjo domėtis, dėl ko ji yra susidariusi, tokiu būdu jos pažeidimo būsena truko nepertraukiamai. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja atsakomybėn traukiama ne dėl pačios teisinės pareigos (pareigos atlikti techninę apžiūrą transporto priemonei) nevykdymo, o dėl vairavimo neturint šios apžiūros faktų. Asmuo gali kurį laiką turėti automobilį be techninės apžiūros (pvz. serga ir negali atlikti apžiūros, neturi lėšų, galiausiai pamiršo apie pasibaigusį terminą ir pan.), tačiau kol jo nevairuoja, už tokią teisinę padėtį baudžiamas administracine tvarka nebus. Tačiau kiekvieną kartą sėsdamas už jo vairo, transporto priemonės valdytojas turi įsitikinti, kad jo vairavimas bus teisėtas (jis turi teisę vairuoti transporto priemonę, jo civilinė atsakomybė apdrausta, transporto priemonė turi techninę apžiūrą, automobilis neturi gedimų, draudžiančių dalyvauti eisme, jis yra blaivus, neturi sveikatos sutrikimų ir pan.), t. y. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas siejamas su konkretaus vairavimo faktu. Abu vairavimo faktus skiria ilgas laiko tarpas, paties vairavimo veiksmas nepertraukiamas nebuvo, todėl ir abu nusižengimai laikytini dviem atskirais nusižengimais, o ne vienu trunkamuoju. Esant šioms aplinkybėms, I. M. skundas šioje dalyje netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos I. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės 2024 m. rugsėjo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR-N-178015-2024 nuobaudos skyrimo dalyje – už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti nuobaudą – 25 (dvidešimt penkių) eurų baudą.
Pakeisti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės 2024 m. spalio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR-N-195193-2024 nuobaudos skyrimo dalyje – už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti nuobaudą – 25 (dvidešimt penkių) eurų baudą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.