Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9908011001, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei kreditą, o atsakovė įsipareigojo gautą kreditą grąžinti bei mokėti sutartyje nustatytas palūkanas, delspinigius, kitas pinigines sumas UAB „F“. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo įmokų pagal sutartimi nustatytą mokėjimo grafiką, todėl pradinė kreditorė 2014 m. gruodžio 20 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė.

2017 m. gegužės 4 d. sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. 17-50-03 pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovei UAB „G“. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota.

Ieškovės teigimu atsakovo skolą sudaro tokios sumos: 148,13 Eur negrąžintas kreditas ir 628,52 Eur palūkanos.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė grąžino gautą vartojimo kreditą, todėl iš atsakovės ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovės sutartinius įsipareigojimus, priteistina 148,13 Eur negrąžinto kredito suma.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 628,52 Eur palūkanas ir 75,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, kad 628,52 Eur palūkanas sudaro: 262,66 Eur reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos palūkanos (p.b.l. 15; 20;) ir 365,86 Eur palūkanos (p.b.l. 15;), paskaičiuotos nuo reikalavimo teisės perėmimo dienos (2017 m. gegužės 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. rugpjūčio 18 d.), taikant 75,00 procentų vartojimo kredito palūkanų normą.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė paskolos sutartį nutraukė 2014 m. gruodžio 20 d., o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., kurios sudaro 365,86 Eur. Šis ieškovės reikalavimas ir reikalavimas priteisti 75,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestini, kadangi vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta dar 2014 m. gruodžio 20 d. Pažymėtina, kad kasacinis teismas aptartoje praktikoje, be kito nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Paskaičiuotos 262,66 Eur bendros kredito kainos palūkanos, vertintinos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, dėl to priteistinos iš atsakovės ieškovei (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.213 straipsnio 1 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė turi pareigą mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 17,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Laikant, kad patenkinta 54,00 procentai ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 766,65 Eur, priteistina suma 410,79 Eur), iš atsakovės ieškovei priteistina 9,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 148,13 Eur skolą, 262,66 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 410,79 Eur (keturi šimtai dešimt eurų 79 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 9,00 Eur (devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.