Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje dėl teisių pažeidimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo 2000-02-22 sprendimu buvo atmestas ieškovo skundas, kuriuo jis prašė priteisti iš atsakovo Teisingumo ministerijos 22728 Lt turtinės žalos ir 4000 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl atsakovo tarnautojų vilkinimo ar atsisakymo atlikti atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus Kauno apylinkės teismo teisėjų ir personalo atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-67/2002. Lietuvos apeliacinis teismas 2000-04-18 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. 2000-12-06 prašymu ieškovas prašė atnaujinti procesą byloje. Aukštesnysis administracinis teismas 2000-12-13 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Nutartyje nurodyta, kad ji per 14 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Nutartis išsiųsta ieškovui 2000-12-15. 2001-01-09 buvo gautas ieškovo prašymas atnaujinti terminą nutarčiai apskųsti. Prašymas motyvuotas tuo, kad nutartis jam buvo įteikta tik 2000-12-28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-02-07 nutartimi prašymas atmestas dėl ieškovo abejingumo bylos eigai ir atsižvelgus į tai, kad nutartis gauta iki jos apskundimo termino pabaigos. Teismas, konstatavęs, kad ieškovo nurodytas ieškinio pagrindas akivaizdžiai neatitinka sąlygų, kurioms esant įstatymai, t.y. 1997-11-14 Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas, 1964 m. CK 486 str., numatė žalos atlyginimą laikotarpiu, kada ieškovo nurodymu ši žala atsirado, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo ieškinio patenkinimui. Teismas nurodė, kad ieškovas neatskleidė, kuo galėjo pasireikšti Konstitucijos 29 str. pažeidimas. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovas dėl kokių nors savo ypatybių būtų vertintas kitaip nei kiti besikreipiantys į teismą, taip pat nenustatė ir Konstitucijos 109 str. pažeidimo. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginiai ieškinyje dėstomi supainiotai, sunkiai logiškai suprantamai, ir pažymėjo, kad pats ieškovas į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nedavė. Ieškovo prašymas dėl Vyriausiojo administracinio teismo 2000-12-13 nutarties apskundimui nustatyto termino atnaujinimo buvo išnagrinėtas, teismo sprendimas priimtas, šis sprendimas pagal Teismų įstatymo 9 str. yra privalomas, kad apylinkės teismas šioje civilinėje byloje neturi procesinės teisės tokio sprendimo pripažinti neteisėtu ar panaikinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir skųsdamas 2000-12-13 nutartį per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos ieškovas apskundimo terminą praleido, nes nutartis jam buvo įteikta 2000-12-28, o skundas buvo paduotas 2001-01-09.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimas į apeliacinį skundą 2008-01-19 nutartimi buvo grąžintas atsakovui, kadangi jis buvo paduotas praleidus 2002 m. CPK 318 str. 1 d. numatytą terminą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja pagal 2002 m. CPK, nes apeliaciniu skundu apskųstas teismo sprendimas yra priimtas įsigaliojus 2002 m. CPK (2002-02-28 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str., 7 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. B. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (2002 m. CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas A. B. apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų 2002 m. CPK 329 str. 2 str. 1, 4, 7 p., 3 d. 1 p., ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, daro išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepripažintinos pagrįstomis, ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovo ieškinyje suformuluotus reikalavimus, laikydamasis ieškinyje nustatytų ribų, t. y. pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus patikrino jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo faktą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, ir reikalavimus, sprendime nurodė motyvus, dėl kurių nenustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, 2001-02-07 nutartimi neatnaujindama ieškovui termino apskųsti Aukštesniojo administracinio teismo 2000-12-13 nutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus ir tokiais veiksmais ieškovui padarė turtinę ir neturtinę žalą. Tai, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas yra be motyvų, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, ir sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų 2002 m. CPK 329 str. 2 p. 4, 7 p. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, dėl kurių jis netenkino ieškinio, įvertino rašytinius įrodymus, todėl teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė 1964 m. CPK 214-222 str., nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad sprendimą priėmė šališka ir priklausoma teisėja J. M. Strumskienė, t.y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, ir yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas 2002 m. CPK 329 str. 2 d. 1 p., nes ieškovas šiai teisėjai ir kitiems Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjams buvo pareiškęs nušalinimą, kurį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2007-05-29 nutartimi ieškovo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo atmetė (T. 2, b. l. 24-25). Taip pat ieškovo pareiškimą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjų, tame tarpe ir dėl teisėjos J. M. Strumskienės, nušalinimo nagrinėjo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kuris 2007-07-20 nutartimi atmetė pareiškimą dėl nušalinimo (T. 2, b. l. 46-48). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie bylos nagrinėjimo metu teisėjos J. M. Strumskienės atliktus procesinius veiksmus, sprendimo motyvavimą, pavėluotą įrodymų išreikalavimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališka teisėja. Teisėjos atlikti procesiniai veiksmai, kuriuos apeliaciniame skunde kritikuoja ieškovas, nepatvirtina ieškovo teiginio, kad teisėja buvo šališka, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. Be to, byloje nenustatyta, kad teisėja netinkamai atliko procesinius veiksmus, juos atlikdama pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus.

2002 m. CPK 329 str. 3 d. 1 p. numato, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia apeliacinį skundą. Taigi, kad 2002 m. CPK 329 str. 3 d. 1 p. nurodytu pagrindu būtų panaikintas sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, turi būti nepranešta byloje dalyvaujančiam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Įstatymo normoje nėra nuostatos, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai dalyvaujančiam byloje asmeniui nebuvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos medžiaga tvirtina, kad ieškovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta (T. 2, b. l. 101-102). Apie tai, kad ieškovui buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nurodo ir pats ieškovas apeliaciniame skunde. Tai, kad ieškovui buvo pranešta, išsiunčiant pranešimą faksu, nepripažintina, jog buvo pažeistos 2002 m. CPK 117 str. 1 d., 133 str. nuostatos ir ieškovo teisės. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kurio kodekso 117 str. 1 d., 133 str. normomis yra grindžiami argumentai, tačiau iš nurodomų aplinkybių matyti, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas 2002 m. 117 str. 1 d. ir 133 str. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal 1964 m. CPK, nes ieškovo ieškinys buvo priimtas iki įsigaliojo 2002 m. CPK (2002-02-28 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė 2002 m. CPK normas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pranešdamas ieškovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešimu, kurį ieškovui išsiuntė faksu, nepažeidė ieškovo teisių ir interesų, nes pirmosios instancijos teismui procesinius dokumentus, susijusius su bylos nagrinėjimu, faksu pradėjo siųsti ieškovas, t. y. 2007-06-18 faksu išsiuntė prašymą dėl teismo posėdžio datos perkėlimo (T. 2, b. l. 30), 2007-10-02 pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (T. 2, b. l. 73), 2007-10-02 faksu atsiuntė dokumentus, patvirtinančius jo negalėjimą atvykti į teismo posėdį (T. 2, b. l. 80-81), 2007-11-09 faksu atsiuntė pareiškimą, susijusį su bylos nagrinėjimu 2007-11-09 (T. 2, b. l. 93). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui apie 2007-11-27 teismo posėdžio vietą ir laiką buvo išsiųstas teismo šaukimas ir pranešimas faksu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šaukimas ieškovui buvo įteiktas. Ieškovas, gavęs pranešimą, atsiųstą faksu, apie teismo posėdį 2007-11-27, pirmosios instancijos teismui 2007-11-27 faksu atsiuntė pareiškimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti iš esmės jam nedalyvaujant (T. 2, b. l. 102). Ieškovas pareiškime nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad netinkamai ir nelaiku jam buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Ieškovas, nurodęs, kad į teismo posėdį negali atvykti dėl to, jog netikėtai pablogėjo motinos sveikatos būklė ir jos negalima palikti be būtinos priežiūros ir slaugos, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo dėl šios aplinkybės. Taip pat nereiškė prašymo dėl to, kad jam būtų skirtas laikas susipažinimui su civiline byla Nr.2-816/2000. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylą iš esmės išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovui ir nepažeidė ieškovo teisių, t. y. teisės būti išklausytam teismo posėdyje, teisės susipažinti su bylos medžiaga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-14 nutartyje nėra nurodyta, kad ieškovas privalo būti išklausytas teismo posėdyje ir tuo atveju, jei jis ir nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje (T. 1, b. l. 140-142).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl procesinės teisės normų pažeidimų byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo A. B. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (taip nurodoma apeliaciniame skunde) ir Vyriausiojo administracinio teismo veiksmus neteisėtais ir pažeidžiančiais Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo ieškinio reikalavimų ieškinyje nurodytu pagrindu. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškinys.

Byloje nustatyta, kad Aukštesnysis administracinis teismas 2000-02-22 sprendimu atmetė A. B. skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 22728 Lt turtinės žalos ir 4000 Lt moralinės žalos atlyginimo (administracinė byla Nr. 1² –139/2000). Šis sprendimas įsiteisėjo. Ieškovas A. B. 2000-12-06 kreipėsi į Aukštesnįjį administracinį teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje. Aukštesnysis administracinis teismas 2000-12-13 prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešęs apie prašymo nagrinėjimą pareiškėjui A. B. , ir nutartimi atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. 1² –139/2000. Nutartyje buvo nurodyta, kad nutartis per 14 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriui. Nutarties nuorašas pareiškėjui A. B. buvo išsiųstas 2000-12-15 jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytu adresu. Nutarties nuorašas A. B. buvo įteiktas tik 2000-12-28, nes pašto tarnybos darbuotojai jo nerasdavo namuose. Aukštesniajame administraciniame teisme 2001-01-09 buvo gautas A. B. prašymas dėl praleisto 14 dienų termino apskųsti minėtą 2000-12-13 nutartį atstatymo ir atskirasis skundas dėl 2000-12-13 nutarties. Prašymas ir atskirasis skundas buvo išsiųsti paštu teismui 2001-01-08. A. B. prašymą dėl termino apskųsti nutartį atstatymo grindė tuo, jog nutarties nuorašas jam buvo įteiktas 2000-12-28, todėl dėl šios priežasties jam turi būti atstatytas 14 dienų terminas apskųsti 2000-12-13 nutartį. Nuo 2001-01-01 įsigaliojo nauja ABTĮ redakcija (2000-09-19 Nr. VIII-1927) ir A. B. prašymą dėl praleisto apskundimo termino atnaujinimo (atstatymo) nagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, kuri 2001-02-07 nutartimi prašymą dėl 2000-12-13 nutarties apskundimo termino atnaujinimo atmetė ir atskirąjį skundą grąžino pareiškėjui A. B. .

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė taikyti civilinę atsakomybę už neigiamus turtinius ir neturtinius padarinius, kilusius dėl to, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, priimdama 2001-02-07 nutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatas. Ieškovas į teismą kreipėsi 2001-03-12, iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovas teigia, kad žala jam buvo padaryta ir atsirado 2001-02-07, t. y. iki įsigaliojo 2000 m. CK, todėl nagrinėjant ieškovo reikalavimus taikytinos 1964 m. CK normos (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str.). Dėl to atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė 2000 m. CK 6.272 str. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo 1964 m. CK 486 str., 1997-11-14 Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo taikymo, nes ieškovo nurodomos žalos padarymo metu šie įstatymai reglamentavo tik žalos, padarytos fiziniam asmeniui dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto sulaikymo ar neteisėto suėmimo paskyrimo baudžiamojo proceso metu, neteisėto sulaikymo, arešto ar pataisos darbų neteisėto paskyrimo proceso metu, atlyginimą. 1964 m. CK 483 str. numatė, kad žala, padaryta fizinio asmens asmenybei ar turtui, turi būti atlyginta. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės prievolė būtina sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), skolininko kaltė, žala (nuostoliai). Šioje byloje ieškovo nurodomos aplinkybės ir surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, priimdama 2001-02-07 nutartį, atliko kaltus neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovui padarė turtinę ir neturtinę žalą, kad tarp ieškovo nurodomų neteisėtų teisėjų veiksmų ir nurodomos žalos yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. numato, kad teismai vykdo teisingumą, teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Įstatymui, teismui visi asmenys lygūs (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d.). Asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). Ieškovas byloje nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, priimdami 2001-02-07 nutartį ir neatnaujindami termino paduoti atskirąjį skundą dėl Aukštesniojo administracinio teismo 2000-12-13 nutarties, pažeidė šias nuostatas, užkirto kelią ieškovui administracinės bylos Nr. 1² –139/2000 atnaujinimui ir žalos prisiteisimui. Šios ieškovo nurodomos aplinkybės nepripažintinos pagrįstomis, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, priimdami 2001-02-07 nutartį ir neatnaujindami termino paduoti atskirąjį skundą, nepažeidė minėtų Konstitucijos normų.

Aukštesniojo administracinio teismo 2000-12-13 nutartyje, kuri buvo priimta išnagrinėjus A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. 1² –139/2000, buvo nurodyta, kad nutartis per 14 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriui. 2000-12-13 nutarties priėmimo metu ABTĮ 1999-04-13 VIII-1137 62 str. numatė, kad Aukštesniojo administracinio teismo sprendimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracines bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo gali būti skundžiami Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriui. Įstatyme buvo aiškiai sureglamentuota Aukštesniojo administracinio teismo nutarčių apskundimo tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad 2000-12-13 nutarties apskundimui turėjo būti nustatytas 1964 m. CPK 348 str. numatytas bendrosios kompetencijos teismo priimtų nutarčių apskundimo terminas. Minėtas ABTĮ 62 str. nenumatė, kad šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminu yra skundžiamos tik Aukštesniojo administracinio teismo nutartys, priimtos dėl išlaidų atlyginimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, nagrinėdami A. B. prašymą dėl 14 dienų termino, skaičiuojamo nuo minėtos nutarties priėmimo dienos, atnaujinimo, pagrįstai nurodė, kad ieškovas yra praleidęs 2000-12-13 nutarties apskundimo terminą ir nagrinėjo šio termino atnaujinimo klausimą, t. y. nenustatė, jog ieškovui 14 dienų terminas turi būti skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Nuo 2001-01-01 įsigaliojusio ABTĮ 149 str. 3 d. numato, kad jei skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, t. y. nenumatė 14 dienų apskundimo termino. 2000-09-19 Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas nenumatė, kad tokio pobūdžio bylose, kaip kad buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. 1² –139/2000, priimtų procesinių sprendimų apskundimo terminai yra pratęsiami ar nustatomi nauji. Pažymėtina, kad teismo sprendimo, nutarčių apskundimo terminus reglamentuoja įstatymai, o ne teismai nustato terminą savo nuožiūra, todėl ieškovo ieškinyje nurodomi argumentai, kad turėjo būti skaičiuojamas 14 dienų apskundimo terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, visiškai nepagrįsti, neatitinka įstatymų reikalavimų. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad ieškovas atskirąjį skundą dėl 2000-12-13 nutarties padavė praleidęs ir 1964 m. CPK 348 str., nuo 2001-01-01 įsigaliojusio ABTĮ 149 str. 3 d. nustatytus nutarties apskundimo terminus. Ieškovui 2000-12-13 nutarties nuorašas įteiktas 2000-12-28, o jis atskirąjį skundą dėl šios nutarties paštu teismui išsiuntė 2001-01-08. Taigi ieškovas nesilaikė ir ieškinyje nurodomų normų reikalavimų, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas atskirąjį skundą dėl 2000-12-13 nutarties padavė laiku. Kadangi ieškovas atskirąjį skundą padavė, praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl pagrįstai ir teisėtai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo klausimą dėl termino atnaujinimo ir nenustatė, jog ieškovas nėra praleidęs 2000-12-13 nutarties apskundimo termino.

Įstatymuose nėra nurodyta, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo terminą paduoti atskirąjį skundą praleido dėl svarbių priežasčių, turi būti atsižvelgiama vien tik į faktą, kada apeliantui buvo įteiktas nutarties nuorašas. Įstatymai suteikia teisę teismui vertinti asmens, kuris prašo atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą, nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą apskųsti nutartį, ir spręsti, ar asmuo dėl svarbių priežasčių praleido terminą ir ar terminas atnaujintinas. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-02-07 nutarties, kuria ieškovui nebuvo atnaujintas terminas paduoti atskirąjį skundą, motyvų matyti, kad buvo įvertintas faktas, kada pagal pašto pažymas ieškovui buvo įteiktas nutarties nuorašas, bet tuo pačiu buvo įvertintos ir kitos aplinkybės, kurių pagrindu konstatuota, kad nutarties apskundimo terminas praleistas be svarbių priežasčių. Nutartis buvo grindžiama tuo, kad pareiškėjui pašto darbuotojai negalėjo įteikti nutarties nuorašo, kad pareiškėjas, žinodamas apie prasidėjusį teismo procesą, be svarbių priežasčių ilgą laiką negyveno savo namuose, t. y. buvo abejingas bylos eigai, kad ieškovas atskirąjį skundą įteikė teismui tik 2001-01-09.

Ieškovas savo argumentus dėl Konstitucijos 29, 109 str. pažeidimo grindžia Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-04-26 nutartimi, kuria buvo išnagrinėtas apelianto V. B. atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1999-03-30 nutarties, kuria apeliantui buvo grąžintas atskirasis skundas dėl 1999-03-16 nutarties, konstatuojant, jog apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti (T. 1, b. l. 24). Ieškovo nurodomoje nutartyje nebuvo nustatyta, kad nors įstatymas numato, jog nutarties apskundimo terminas pagal įstatymą skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos, tai asmuo, kuris nedalyvavo priimant tokią nutartį, turi teisę skundą paduoti per terminą, skaičiuojamą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Šia nutartimi buvo panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 1999-03-30 nutartis, vadovaujantis 1964 m. CPK 348 str. nuostata, jog nutartis, jeigu ji priimta įstatymo nustatyta tvarka nepranešus byloje dalyvaujančiam asmeniui, gali būti skundžiama nuo jos nuorašo gavimo dienos per 7 dienas, nurodant, kad apeliantas nutarties nuorašą gavo 1999-03-19, o skundą teismui išsiuntė 1999-03-26, nepraleidęs 7 dienų termino skundui paduoti. Remiantis šia nutartimi, negali būti nustatyta, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001-02-07 nutartimi turėjo taip pat atnaujinti ieškovui 14 dienų terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Aukštesniojo administracinio teismo 2000-12-13 nutarties, kuria nebuvo atnaujintas procesas jau išnagrinėtoje byloje, ar nustatyti, jog ieškovas atskirąjį skundą padavė, nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, atsižvelgęs į aplinkybę, jog nutarties nuorašas ieškovui buvo įteiktas 2000-12-28. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-04-26 nutartis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra priimtos, išnagrinėjus visiškai skirtingus klausimus, nustačius skirtingas aplinkybes ir vadovaujantis skirtingais įstatymais. Dėl to atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeista ieškovo lygybė prieš įstatymą, teismą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, neatnaujindama nutarties apskundimo termino, neklausė įstatymo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, neatnaujindama ieškovui termino paduoti atskirąjį skundą, atliko neteisėtus kaltus veiksmus, dėl kurių ieškovui buvo padaryta jo nurodoma turtinė ir neturtinė žala, kad yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Dėl to apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi 2002 m. Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.