Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei I. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį, pareikštą atsakovui V. G. dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 2736,70 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai: teismo šaukimas įteiktas asmeniškai 2020 m. rugsėjo 16 d., šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, pranešė teismui, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jo interesams teisme atstovauja advokatas R. Polubianko, todėl byla nagrinėjama atsakovui V. G. nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. G. sumušė P. V., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė. 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) V. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. vasario 5 d. Ieškovas civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo regreso tvarka šioje baudžiamojoje byloje pareiškęs nebuvo. Pagal CPK 182 str. 2 p. asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) iš naujo neįrodinėjami. Baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini)nustatyti faktai, t. y. aplinkybė, kad atsakovas nusikalstama veika tyčia nužudė P. V., patenka į nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį ir laikytina turinčia prejudicinę galią, spendžiant klausimą dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo regreso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 str. mirusio (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai) turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Šio įstatymo 40 str. numato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.

VSDFV Vilniaus skyriuje buvo gautas prašymas skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją P. V. dukrai S. V., gimusiai (duomenys neskelbtini)VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (10.4) VPE SP5-891 S. V. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2021 m. liepos 1 d. buvo paskirta socialinio draudimo našlaičių pensija. Už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. S. V. VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo 2736,70 Eur našlaičių pensijos.

Atsakovo V. G. atstovas advokatas Rostislav Polubianko 2020 m. liepos 28 d. pateikė skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (10.4) VPE SP5-891 „Dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo S. V.“, tačiau 2020 m. rugpjūčio 3 d. skundą buvo atsisakyta nagrinėti, kadangi 2020 m. vasario 8 d. atstovavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad V. G. įgaliojo atstovauti jį Fondo valdyboje. Duomenų apie tai, kad atsisakymas nagrinėti skundą būtų apskųstas įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

LR CK 6.263 str. 2 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinė atsakomybė grindžiama visišku nuostolių atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis). CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Tokiu būdu, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

Ieškovas atlygino atsakovo neteisėtais veiksmais (nusikalstama veika) padarytą turtinę žalą, išmokėjęs nužudytojo P. V. dukrai S. V. 2736,70 Eur našlaičių pensijos, todėl įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų iš kalto asmens (atsakovo). Neteisėti atsakovo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prievole išmokėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytą našlaičių pensiją.

Tokiu būdu yra pagrindas ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2736,70 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktai), remiantis LR CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 61.57 Eur žyminio mokesčio (2736.70 x 3 proc.x75 proc.).

LR CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Atsakovo V. G. atstovas advokatas Rostislav Polubianko prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti, kadangi atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl to jo galimybės dirbti yra apribotos. Sumokėti įsiskolinimą jam padės giminės, be to, atsakovas ketino įsidarbinti. Tokiu būdu, atsižvelgus į atsakovo sunkią turtinę padėtį, yra pagrindas išdėstyti priteistą iš V. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 2736,70 Eur skolą dvejų metų ir keturių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos 100 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 36,70 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., 6.290 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 4 p., 10 p., 96 str. 1 d., 270 str., 284 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 191683350, Laisvės pr. 28, Vilnius, LT-04540, atsisk. sąskaita Nr. LT337044060007740589, AB SEB bankas, naudai 2736,70 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt šeši Eur 70 ct) žalos atlyginimo regreso tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 61.57 Eur (šešiasdešimt du Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Išdėstyti iš atsakovo V. G. ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteistą 2736,70 Eur skolą dvejų metų ir keturių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos 100 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 36,70 Eur.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.