Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-06-21 · Civilinė byla Nr. e2-5869-901/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
e2-5869-901/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02771-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Spalvienė
Ieškovas
K. V., I. V.
Atsakovas
G. T. V.
Trečiasis asmuo
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5869-901/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02771-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių K. V. ir I. V. ieškinį atsakovei G. T. V., trečiajam asmeniui J. P. dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą be bendraturtės sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės prašo leisti K. V. ir I. V. deklaruoti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), J. P. priklausančioje namų valdos dalyje, t.y. 5/12 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be G. T. V. sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (2016-06-03 viešo paskelbimo būdu), tačiau prašymų negauta. Nesant atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 142 str. 4 d.).

J. P. dokumentai įteikti, atsiliepimo ar prieštaravimų nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovės gyvena jų tėvui ir senoliui J. P. priklausančioje namų valdos dalyje, t.y. 5/12 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). 7/12 minėto gyvenamojo namo priklauso atsakovei, jų motinos ir senolės A. P., mirusios 2015-08-06, seseriai G. T. V.. Iki šiol ieškovės įtrauktos į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje. Kadangi jos nėra benamės, netrukus bus išbrauktos iš apskaitos. Nori gyvenamąją vietą deklaruoti savo gyvenamojoje vietoje, nes to reikalauja ir LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos. J. P. davė sutikimą (2016-02-15 sutikimas) deklaruoti gyvenamąją vietą jo namų valdos dalyje. Reikalingas atsakovės sutikimas, nes tarp bendraturčių nenustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Atsakovė jau daug metų su ieškovėmis nebendrauja, į savo būstą jų neįsileidžia, sutikimo geranoriškai neduoda. Ieškovių gyvenamosios vietos deklaravimas nepažeis atsakovės teisių bei interesų, kadangi ieškovės kaip iki šiol gyveno, taip ir toliau gyvens J. P. priklausančioje namų valdos dalyje, todėl prašo leisti ieškovėms deklaruoti gyvenamąją vietą be bendraturtės sutikimo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016-04-05 rašte nurodė, kad norint deklaruoti gyvenamą vietą būtini visų savininkų sutikimai.

GRT duomenimis ieškovės yra įtrauktos į asmenų, neturinčių pastovios gyvenamosios vietos Šiaulių mieste apskaitą. Ieškovės pateikė teismui duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, kad jos nuosavybės teise neturi nekilnojamo turto ir neturi kur kitu adresu deklaruoti savo gyvenamosios vietos.

LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 str. 1 d. 4 p. numato, kad gyvenamąją vietą privalo deklaruoti asmenys, kurie šio įstatymo nustatytais atvejais buvo deklaravę gyvenamąją vietą nustatytam laikotarpiui ar įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nustatytam laikotarpiui, šiam terminui pasibaigus. Taip pat, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 str. 5 d. numato, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčių) arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.

J. P. davė notarės patvirtintą 2016-02-15 sutikimą ieškovėms deklaruoti gyvenamąją vietą jo namų valdos dalyje, tačiau atsakovė G. T. V., kaip bendraturtė, su ieškovėmis nebendrauja, yra pareiškusi, kad niekur neis ir liepia ieškovėms daryti kaip jos išmano.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.5 straipsnis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių gyvenamosios vietos deklaravimas nepažeis atsakovės teisių bei interesų, nes ieškovės kaip ir gyveno, taip ir gyvens J. P. priklausančioje namų valdos dalyje, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas nusprendžia leisti ieškovėms K. V. ir I. V. deklaruoti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), J. P. priklausančioje namų valdos dalyje, t.y. 5/12 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be G. T. V., sutikimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovių ieškininis reikalavimas buvo pilnai patenkintas, todėl iš atsakovės priteistina 31,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovės buvo atleistos, kadangi joms buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 7 d., 82 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.) yra mažesnės už LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos, manant, jog vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285- 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovėms K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančioje namų valdos dalyje, t. y. 5/12 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovės G. T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovės G. T. V., a. k. (duomenys neskelbtini)valstybės naudai 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Civilinio proceso kodekso 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Laura Spalvienė