Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-29 · Byla Nr. Iv-682-406/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
Iv-682-406/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00838-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
F. M., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-682-406/13
Teismo proceso Nr. 3-62-3-00838-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.1.;59.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovei Ramunei Butkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims F. M. ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo, metinių palūkanų priteisimo ir teismo išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 1898 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Nurodo, kad 2009 m. kovo 16 d. apie 21.00 val. F.Malinauskas, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią vandens apsemtą duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu apgadinta minėtos transporto priemonės priekinės kairės pusės amortizatorius, buvo reikalingas ratų geometrijos reguliavimas. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2009 m. kovo 16 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną transporto priemonės vairuotojo F.M. atžvilgiu, nenustačius pastarojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareiškėjas eismo įvykį pripažino draudiminiu, todėl atlygino trečiojo suinteresuoto asmens dėl eismo įvykio patirtą 2630 Lt turtinę žalą, pervesdamas draudimo išmoką remonto darbus atlikusios UAB „Sarevos servisas“ naudai. Išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas CK 6.1015, 6.263 ir 6.271 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pareiškėjas mano, kad atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašo skundą tenkinti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas.

Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai

2

siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala padaryta. Vien tai, kad policijos pareigūnai fiksavo duobės buvimo faktą, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Be to, atsakovo atstovė mano, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliūties. Atsakovo atstovės nuomone, vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių, kurių kiti vairuotojai išvengia. Teigia, jog paties vairuotojo, kuris nesielgia sąžiningai, veiksmai, o ne duobės buvimas, sąlygojo autoįvykį. Atsakovo atstovės nuomone pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašo šio termino atnaujinti. CK 1.127 str. 4 d. nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Iš pareiškėjo pateikto 2009 m. balandžio 29 d. pavedimo išklotinės matyti, kad pareiškėjas žalą atlygino 2009 m. balandžio 28 d., taigi iš regresinių prievolių atsirandantį reikalavimą pareiškėjas privalėjo pareikšti vėliausiai iki 2012 m. balandžio 28 d., o skundas teismui paduotas tik 2012 m. rugpjūčio 27 d. Pažymėjo ir tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakymą tenkinti pareiškėjo pretenziją pateikė 2011 m. liepos 7 d. raštu, todėl pareiškėjas turėjo metus laiko pateikti skundą teismui. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra (b.l. 35-37). Nurodo, jog Kauno miesto savivaldybei kiekvienais metais skiriama pakankamas kiekis lėšų gatvių priežiūrai ir remontui. Pažymėjo, jog 2008 metais atsakovui buvo skirta 19540,9 tūkst. Lt, 2009 metais atsakovui skirta 4822,4 tūkst. Lt vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Situacija finansuojant vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektus iš esmės pagerėtų, jei savivaldybės daugiau naudotų savo biudžeto lėšų ir ieškotų kitų finansavimo šaltinių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Pareiškėjas subrogacijos (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, sutinkamai su CK 6.1015 str. nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens“), mano, kad padarytą turtinę žalą turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinu ieškinio senaties terminu. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, kylančias iš Konstitucijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę, net kai ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, o tam reikia ištirti bylos aplinkybes. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Esant tokiai įstatymo nuostatai, teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Prašymą taikyti ieškinio senatį turi pareikšti raštu ginčo šalis. Papildomai žodžiu reikalavimą taikyti ieškinio senatį galima pareikšti bylos teisminio nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareikštą skundą, pateiktą teismui, prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 23). Šio atsakovo atstovė teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės taip pat nurodė palaikanti atsiliepime išdėstytą poziciją bei prašė taikyti ieškinio senatį. Esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, teismui privalu patikrinti, ar šis terminas tikrai praleistas.

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas. Tačiau sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas draudikui išieškant iš už žalą

3

atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai paaiškinama tuo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2009 m. balandžio 29 d., vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo draudimo išmoką automobilio „Mercedes Benz S320“ remonto darbus atlikusiai UAB „Sarevos servisas“ (b.l. 16), todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos pervedimo dienos, t. y. 2009 m. balandžio 29 d. Pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai ir skundą teisme pareiškė tik 2012 m. rugpjūčio 27 d., praleidus įstatymo nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), jo atnaujinti neprašo.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Taigi pritaikius ieškinio senaties terminą pareiškėjo pareikštam reikalavimui, skundas atmestinas, kiti pareiškėjo nurodyti argumentai dėl žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo pripažintini nereikšmingais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas