Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2

2023 m. gruodžio 18 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, J. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po savo motinos G. Z. mirties jis priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjas paaiškino, kad jo mama G. Z. ir jos sutuoktinis J. Z. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, pagal kurį jo motinai G. Z. priklausantis turtas po jos mirties atitenka jos sutuoktiniui J. Z., visas jų abiejų turtas po jų mirties atitenka jam. Iš karto po mamos mirties jis ėmėsi rūpintis mamos nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemės sklypus. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki šiol gyvena mamos sutuoktinis J. Z., kuriam jis padeda susimokėti įvairius komunalinius mokesčius, savo lėšomis prisideda prie tokių mokesčių sumokėjimo, nes jis dėl amžiaus ir pasiligojimo ne visus mokesčius pajėgia savarankiškai sumokėti. Kadangi J. Z. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo ir atsisako tai atlikti, todėl jis nori paveldėti savo motinai priklausantį turtą. Motinos palikimą jis yra priėmęs, faktiškai pradėjęs valdyti visą motinai priklausantį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), juos tvarkydamas ir prižiūrėdamas, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) prisidėdamas prie komunalinių mokesčių mokėjimo.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Turto bankas nėra gavęs parnešimo apie galimą palikėjos G. Z. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto valdymą, neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo J. Z. teisme patvirtino, kad jis dėl savo sutuoktinės G. Z. palikimo nesikreipė į notaro kontorą ir nesikreips. Jis neprisimena bendro jo ir G. Z. testamento turinio, tačiau jam žinoma, kad testamentu visas jo ir jo sutuoktinės užgyventas turtas paliekamas sutuoktinės sūnui A. L.. Jis jokių pretenzijų į savo sutuoktinės turtą neturi, neprieštarauja, kad jos palikimą priimtų jos sūnus A. L.

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad G. Z. mirė (duomenys neskelbtini) iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų matyti, kad palikėja G. Z. nuosavybės teise valdė du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) iki šiol nekilnojamasis turtas registruotas G. Z. vardu. Bendruoju sutuoktinių testamentu, patvirtintu 2016 m. gegužės 19 d. Šiaulių miesto 4-ajame notarų biure, G. Z. davė nurodymą, kad mirties atveju ji visą jai priklausantį turtą ir turtines teises, kur bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jai priklausys, palieka sutuoktiniui J. Z.. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos G. Z. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė 2023 m. lapkričio 13 d. liudijimu patvirtino, kad palikėjos G. Z., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimas notaro biure nepriimtas.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal G. Z. palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. CK 5.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdiniui pagal testamentą nepriėmus palikimo, palikimo dalis, priklausanti tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą.

Pareiškėjas A. L. – mirusios G. Z. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po G. Z. mirties nei testamentinis įpėdinis J. Z., nei įstatyminis įpėdinis A. L. įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs savo motinos palikimo, nėra. Testamentinis įpėdinis J. Z. teisme nurodė, kad jis savo žmonos palikimo nepriėmė, į jį nepretenduoja. Duomenų apie kitus įstatyminius įpėdinius nėra.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. L. po savo motinos G. Z. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – palikėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus savo nuožiūra prižiūrėdamas ir tvarkydamas, mokėdamas mokesčius už nekilnojamojo turtą išlaikymą, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikėjos G. Z. įstatyminio įpėdinio A. L. veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, testamentinis įpėdinis – mirusios sutuoktinis J. Z. – dėl sutuoktinės turto paveldėjimo nesikreipė, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teisme patvirtino, kad neprieštarauja, jog G. Z. palikimą priimtų jos sūnus A. L. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. Z. mirties jos palikimą priėmė sūnus A. L.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl jam tenka pareiga padengti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 13,28 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš A. L. valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 centus) bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.