Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas V.Alška Procesinio sprendimo kategorija 21.1; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2008 m. balandžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Olegui Drobitkai, atsakovės atstovui adv. Romanui Lupeikai, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovei V. G. dėl nupirktų daiktų perdavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Šioje byloje ieškovui iškėlus ginčą dėl nupirktų akmenų perdavimo pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo įrodyti faktą, jog akmenis jis turi teisę valdyti nuosavybės teise, o atsakovė, teigdama, kad dėl ginčo akmenų nebuvo sudariusi žodinės pirkimo-pardavimo sutarties, privalėjo savo teiginį įrodyti. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą( CK 6.305 str.). Įvertinus šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą galima padaryti išvadą, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, atsiradę žodinės sutarties pagrindu, vėliau pasikeitė į pirkimo-pardavimo. Todėl darytina išvada, jog tiek rangos, tiek vėliau ir pirkimo-pardavimo sutartis dėl dalies akmenų buvo sudaryti žodine forma, todėl šalių įrodinėjamų aplinkybių įrodinėjimas apsunkinamas. Tačiau CK 1.72 str., 1.73 str. 1d. 1p. numato sudarytų tarp fizinių asmenų sandorių, kurių suma neviršija 5000 Lt, žodinę formą. Byloje teismas gali įvertinti ir remtis tik šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais bei pažyma apie ekskavatoriaus nuomą, todėl svarbus momentas šioje byloje yra šalių tam tikrų aplinkybių pripažinimas. Iš atsakovės paaiškinimo (b. l. 33) nustatyta, kad ji pripažino aplinkybę, jog tarp jos ir ieškovo buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kurios dalykas buvo sudegusio statinio sklypo sutvarkymo darbai. Sutartis laikoma sudaryta, kai šalys įstatymo reikalaujama forma tarpusavyje susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. CK 1.64 str. nustatyta, kad pagrindinis sandorio elementas yra jo šalių valia, todėl atsakovei teigiant, kad ginčo sandoriai pažeidžia jos teises, analizuotina jos valia ieškovo atžvilgiu. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad ginčo sandorių sudarymo metu jo valia buvo ta, kad ginčo akmenys taptų jo nuosavybe, po to, kai jis įvykdys atsakovės sklypo valymo darbus ir sumokės jai 2000 Lt. Tokio susitarimo buvimą pripažįsta ir atsakovė, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nenurodydama, jog ginčo akmenis jau tuo metu, kai tarėsi su ieškovu buvo pardavus savo broliui (b. l. 33). Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja liudytojų K. T. ir I. T. parodymais (b.l.33-34). Šiems liudytojams tiesiogiai žinomos visos žodinių sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybės, nes tokius pat darbus tame pačiame sklype ieškovas atliko ir jiems, tik jie už atliktus darbus atsiskaitė akmenimis. Šių liudytojų parodymų atsakovė nenuginčijo. Žodinio rangos sandorio sudarymo ir jo vykdymo faktą įrodo liudytojų A. B., A. T. parodymai (b. l. 34) bei atsakovės liudytojos D. J. parodymai, kuriais taip pat patvirtintas rangos sandorio sudarymo faktas. Todėl nėra pagrindo šioje byloje kitaip vertinti šalių valią ir paminėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog šalys buvo susitarusios sutvarkyti atsakovės sklypą ir ieškovas buvo įsipareigojęs primokėti 2000 Lt už akmenis. Paminėta atsakovės pozicija leidžia paneigti jos apeliacinio skundo motyvą, jog šie akmenys jau buvo parduoti jos broliui, nes ji pripažįsta patį susitarimą, tik neigia, jog gavo pinigus, todėl apeliacinio skundo motyvas, jog šioje byloje pažeistos trečiojo asmens teisės, yra nepagrįstas. Be to, įvertintina tai, jog atsakovė teigia, kad akmenis ji pardavusi savo broliui gerokai anksčiau iki sklypo ir likusių po gaisro pamatų sutvarkymo, todėl iki sutvarkymo jie buvo pamatų dalimi ir CK 4.13 str. prasme galėjo būti laikomi antraeiliu daiktu. Be to, įvertinus tai, kad atsakovė nekėlė ginčo, kad darbai nebuvo įvykdyti ar įvykdyti netinkamai, šalių patvirtintus žodinius susitarimus, ieškovo įvykdytas darbas CK 1.5 str. įtvirtintų principų aspektu nelaikytinas dovana. Todėl galima padaryti išvadą, jog šalys buvo žodine forma sudarę rangos sutartį, kurios būdu gautas dalykas - pamatų akmenys- tapo iš dalies pirkimo-pardavimo objektu. CK 6.311 str., CK 6.644-6.645 ir CK 1.72 str., 1.73 str. 1d.1p. sisteminis aiškinimas leidžia padaryti išvadą, kad paminėtiems sandoriams įstatymas nustatė žodinę formą, nes tai buvo sandoriai tarp fizinių asmenų ir jų suma buvo 2000 Lt. Šiuo atveju CK 1.93 str.2d. nustatytas draudimas remtis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą netaikytinas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino liudytojų K. T. ir I. T. parodymus (b. l. 33) ir jais vadovavosi padarydamas išvadą, jog ieškovas perdavė atsakovei 2000 Lt už akmenis. Šių parodymų atsakovė nenuginčijo, todėl tenkinti apeliacinio skundo jo motyvais nėra teisinio pagrindo ir atsakovė įpareigotina perduoti daiktus, kuriuos pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo perduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 str. 1d.1p.). Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 1200 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme tenkintinas iš dalies atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir priteistina jam iš atsakovės 500 Lt ( CPK 93 str. 3d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti O. K. iš V. G. 500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.