Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2015-03-09 · Civilinė byla Nr. 2-323-538/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-09
Bylos Nr.
2-323-538/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00378-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
B. K., L. Č., S. B.
Atsakovas
VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės, AAS „Gjensidige Baltic“, AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas Plungės rajono savivaldybės ligoninė
Civilinė byla Nr. 2-323-538/2015(Proceso Nr. 2-57-3-00378-2013-1)Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.5.2.15
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant ieškovėms B. K., L. Č., S. B., ieškovių atstovei advokatei I. B., atsakovės VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės atstovui advokatui V. S., atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių B. K., L. Č., S. B. ieškinį atsakovams VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei, AAS „Gjensidige Baltic“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės patikslintu ieškiniu prašo priteisti B. K. ir S. K. po 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei S. B. – 3209 Lt turtinei žalai atlyginti, ieškovei B. K. – 3812,95 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2011-08-03 VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje mirė ieškovių artimasis D. K.. Ieškovių nuomone, pacientas mirė dėl atsakovės netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. 2011-08-02 19.20 val. į atsakovės priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos transportu iš darbovietės buvo atvežtas D. K., kuris skundėsi skausmu dešinės pusės tarpšonkauliniuose tarpuose, kūno drebėjimu, dažnu širdies plakimu, galvos svaigimu. Pacientą apžiūrėjo vidaus ligų gydytoja A. D., kuri neatlikusi būtinų kraujo tyrimų, pajutusi alkoholio kvapą iš paciento burnos, iš karto diagnozavo D. K. toksinį alkoholio poveikį. Tyrimai nustatyti, ar paciento kraujyje yra etilo alkoholio, nebuvo atlikti. 2011-08-02 20.00 val. budėjimą priėmimo skyriuje perėmė kardiologas L. P., kuris pratęsė anksčiau paskirtą gydymą. 23.50 val. paciento būklei pagerėjus, jis buvo išleistas namo. Parvežus pacientą namo, jo savijauta ūmai pablogėjo. 2011-08-03 1.35 val. greitoji medicinos pagalba pakartotinai atvežė D. K. į Plungės rajono savivaldybės ligoninę. Greitosios medicinos pagalbos numanoma diagnozė – ūmi bronchopneumonija, tarpšonkaulinės neuralgijos. Pacientą priėmęs gydytojas L. P. ir vėl diagnozavo D. K. alkoholio toksinį poveikį, nors jokie kraujo tyrimai, kurie leistų nustatyti, ar kraujyje yra etilo alkoholio, nebuvo atlikti. Krūtinės ląstos radiologinis tyrimas taip pat neatliktas. 2011-08-03 2.05 val. D. K. dėl kardiopulmoninio nepakankamumo paguldytas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur keliant jį į lovą staiga įvyko klinikinė mirtis. Pritaikius reanimacijos priemones, D. K. širdies veikla atsigavo, bet pacientas buvo be sąmonės, o 2011-08-03 10.40 val. mirė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Telšių poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad D. K. mirė nuo plaučių uždegimo, besikomplikavusio ūmiu kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumu, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, koma, prieš mirtį D. K. nevartojo alkoholinių gėrimų, nes jo lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Netinkamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pasireiškė tuo, kad atvežus D. K. su ūmios bronchopneumonijos simptomais nebuvo atlikti reikalingi tyrimai šiai diagnozei patvirtinti ar paneigti. D. K. vien iš burnos kvapo buvo diagnozuotas alkoholio toksinis poveikis ir paskirtas detoksikacinis gydymas, tačiau nebuvo nei pamatuota temperatūra, nei atlikta krūtinės ląstos rentgenograma, kuri būtų leidusi nustatyti plaučių uždegimą. Taigi diagnozė buvo nustatyta, neturint jokių objektyvių tyrimų rezultatų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad D. K. vargino būtent toksinis alkoholio poveikis, o ne bronchopneumonija, nuo kurios pacientas mirė. Tai rodo, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos neatidžiai ir nerūpestingai. Be to, pacientas D. K. buvo išleistas gydytis namo, neįsitikinus, kad būklė stabilizavosi ir gyvybei pavojus nebegresia. Kaip matyti iš paciento ligos istorijos, paciento kraujo tyrimai parodė, kad jo kraujyje žymiai sumažėjęs kalio kiekis. Kalio kiekio sumažėjimas yra gyvybei pavojinga būsena, todėl pacientas turėjo būti stebimas stacionare. Tačiau jis buvo išleistas gydytis namo net neįsitikinus, ar kalio kiekis stabilizavosi. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad teikdami sveikatos priežiūros paslaugas D. K. A. D. ir L. P. nebuvo maksimaliai rūpestingi ir atidūs. D. K. mirė, nes jam laiku nediagnozuotas plaučių uždegimas ir nepradėtas tinkamas gydymas, dėl to išsivystė letalines pasekmes sukėlusios komplikacijos. Atsakovė, kaip darbdavys, atsako už jos darbuotojų kaltais veiksmais pacientui padarytą žalą. Atsižvelgdamos į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašo priteisti mirusio D. K. motinai B. K. ir dukteriai S. K. po 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes tiek motina, tiek dukra dėl D. K. mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą. Ieškinyje taip pat prašoma priteisti S. B. 3209 Lt turtinės žalos, kurią sudaro su laidotuvėmis susijusios išlaidos, o B. K. – 3812,95 Lt turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos, susijusios su reikalavimo atlyginti žalą pareiškimu ir jo nagrinėjimu privaloma ikiteismine tvarka. Teismo posėdžio metu ieškovės ir jų atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog remiantis anamneze, medicininių tyrimų duomenimis, sesers S. B. pasakojimu, gydytojų paaiškinimais, galima įtarti, jog pacientas ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu. Neatmetama galimybė, jog pacientas, grįžęs namo, galėjo vartoti alkoholio, aspiruoti skrandžio turiniu, dėl to jo būklė tapo kritinė ir pacientas mirė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Telšių poskyrio išvadoje nenurodytas plaučių uždegimo pobūdis. Prof. hab. dr. A. N. savo 2012-10-17 atsakyme Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nurodė, jog klinikinė ir teismo medicinos eksperto diagnozės nesutapo, taikytas gydymas atitiko klinikinę diagnozę ir ligonio būklę, o krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimas nebūtų pakeitęs galutinės išeities, nes simptomai vystėsi labai greitai ir audringai. Faktiškai analogiškai komisijai 2013-04-05 atsakė ir LSMUL VšĮ Kauno klinikų gydytojai specialistai, kurie, be to, paneigė ir ieškovių argumentą dėl kalio kiekio kraujyje. Atsakovė mano, kad šiuo atveju nėra gydytojų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tų veiksmų bei žalos. Plungės rajono savivaldybės ligoninė, teikdama sveikatos priežiūros paslaugas D. K., nepažeidė nei teisinių, nei moralinių nuostatų, dėl to negali būti įpareigota atlyginti ieškovėms žalą.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Nurodo, jog ieškovėms nepareiškus reikalavimo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo, jis įsiteisėjo ir ginčas tarp šalių laikytinas išspręstu. Ieškovės nekonkretizuoja, kokie reikalingi tyrimai nebuvo atlikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. K. pirmojo atvykimo į ligoninę metu buvo padarytas bendras kraujo tyrimas ir biocheminiai tyrimai, atsižvelgus į jų rezultatus, buvo paskirtas medikamentinis gydymas bei infuzoterapija. Atsakovė nesutinka su ieškovių pozicija, jog gydytojai privalėjo atlikti kokius nors papildomus tyrimus, kad paneigtų bronchopneumonijos diagnozę. Tam, kad būtų atlikti tyrimai diagnozei paneigti ar patvirtinti, ši diagnozė visų pirma turi būti įtarta. D. K. atveju nebuvo jokio pagrindo įtarti pneumoniją. Faktas, kad mirusiojo kraujyje nebuvo rasta alkoholio, gali būti paaiškinamas ta aplinkybe, kad jam buvo paskirtas detoksikacinis gydymas, be to, mirtis pacientą ištiko praėjus daugiau nei 15 valandų po pirmo kreipimosi į ligoninę, todėl alkoholis iš organizmo galėjo išsivalyti natūraliu būdu. Ieškovių teiginys, jog D. K. mirė tik dėl VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės veiksmų, neturi jokio pagrindo. Žaibinė pneumonija, net ir esant intensyviam gydymui, dažnai baigiasi mirtimi. Taigi nenustačius priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų ligoninės darbuotojų veiksmų ir kilusių pasekmių, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymi, jog ieškovių reikalavimas neatitinka sąlygų, kurioms esant įvykis pripažintinas draudžiamuoju, todėl draudimo išmoka dėl šio įvykio negali būti mokama.

Dublike ieškovė papildomai nurodo, jog D. K., parvežus jį iš ligoninės namo, alkoholinių gėrimų nevartojo. Jei būtų vartojęs, neskyrus jam detoksikuojančių skysčių antrojo atvežimo į ligoninę metu, alkoholio pėdsakai kraujyje ir šlapime būtų išlikę. Prof. hab. dr. A. N. neatsakė į klausimą, ar krūtinės ląstos rentgenogramos atlikimas ir priešuždegiminio gydymo taikymas pirmojo apsilankymo ligoninėje metu, būtų galėjęs pakeisti ligos baigtį. Kauno klinikų specialistų atsakyme nurodoma, kad fatalius pakitimus paciento būklei sukėlė besaikis alkoholio vartojimas. Tokia išvada nepagrįsta ligos dokumentais, todėl visiškai neaišku, kokiais objektyviais duomenimis rėmėsi specialistai. Ginčo dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, išnagrinėjimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl pirmosios instancijos teismas tikrina ne komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o iš esmės nagrinėja tarp paciento ir įstaigos kilusį ginčą. Mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad sunkios pneumonijos teigiamai prognozei ypatingai svarbus ankstyvas jos diagnozavimas ir gydymas. Taigi, tikėtina, kad jei pacientui pirmo vizito ligoninėje metu būtų buvusi diagnozuota pneumonija bei pradėtas tinkamas gydymas, pacientas būtų išlikęs gyvas.

Triplike atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ nurodo nesutinkantis su ieškovių dubliko argumentais. Ieškovės dublike nepateikė naujų reikšmingų įrodymų, kuriais būtų nuginčytos medicinos specialistų išvados.

Triplike atsakovė VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninė nurodo besilaikanti nuomonės, kad pacientas apinuodijęs alkoholiu galėjo aspiruoti skrandžio turiniu jau po grįžimo iš ligoninės namo, dėl to jo būklė tapo kritiška ir pacientas mirė. Aspiravimas skrandžio turiniu nebūtinai galėjo kilti dėl alkoholio vartojimo - šiuo atveju svarbus aspiravimo skrandžio turiniu faktas, o ne aspiravimo priežastis. Ieškovės bando įrodyti, kad pacientui buvo klasikinė pneumonija, kurios atsakovės gydytojai laiku nediagnozavo. Pacientui pirmojo apsilankymo ligoninėje metu nustatytas CRB kiekis, leukocitų kiekis, drėgnų karkalų nebuvimas, krepitacijos, bronchinio ar bronchovezikualinio alsavimo nebuvimas nesudarė pagrindo diagnozuoti pneumonijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2011-08-02 19.20 val. į VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos transportu iš darbovietės buvo atvežtas D. K., kuris skundėsi skausmu dešinės pusės tarpšonkauliniuose tarpuose, kūno drebėjimu, dažnu širdies plakimu, galvos svaigimu. Pacientą apžiūrėjo vidaus ligų gydytoja A. D., kuri, pajutusi alkoholio kvapą iš paciento burnos, diagnozavo D. K. toksinį alkoholio poveikį. Buvo paskirtas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai tyrimai ir sudarytas gydymo planas, paskirtos detoksikuojančios intraveninės Gliukozės, Ringerio, izotoninio Natrio chlorido tirpalų difuzijos. Tyrimai nustatyti, ar paciento kraujyje yra etilo alkoholio, nebuvo atlikti. 2011-08-02 20.00 val. budėjimą priėmimo skyriuje perėmė kardiologas L. P., kuris pratęsė anksčiau paskirtą gydymą. 23.50 val. paciento būklei pagerėjus, jis buvo išleistas namo. Parvežus pacientą namo, jo savijauta ūmai pablogėjo. 2011-08-03 1.35 val. greitoji medicinos pagalba pakartotinai atvežė D. K. į Plungės rajono savivaldybės ligoninę. Greitosios medicinos pagalbos numanoma diagnozė – ūmi bronchopneumonija, tarpšonkaulinės neuralgijos. Pacientą priėmęs gydytojas L. P. ir vėl diagnozavo D. K. alkoholio toksinį poveikį. Kraujo tyrimai atlikti 2011-08-03 2.50 val.. Krūtinės ląstos radiologinis tyrimas neatliktas. 2011-08-03 2.05 val. D. K. dėl kardiopulmoninio nepakankamumo paguldytas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur keliant jį į lovą staiga įvyko klinikinė mirtis. Pritaikius reanimacijos priemones, D. K. širdies veikla atsigavo, bet pacientas buvo be sąmonės, o 2011-08-03 10.40 val. mirė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Telšių poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad D. K. mirė nuo plaučių uždegimo, besikomplikavusio ūmiu kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumu, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, koma, prieš mirtį D. K. nevartojo alkoholinių gėrimų, nes jo lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Ieškovės B. K. (paciento motina), L. Č. (paciento sugyventinė) ir S. B. (paciento sesuo), manydamos, kad sveikatos priežiūros įstaigoje pacientui paslaugos buvo suteiktos netinkamai, kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Pareiškime nurodė, kad netinkamas paslaugų teikimas pasireiškė tuo, jog atvežus D. K. į ligoninę su ūmios bronchopneumonijos simptomais nebuvo atlikti tyrimai, reikalingi diagnozei patvirtinti ar paneigti, tarp jų – krūtinės ląstos radiologinis tyrimas. Komisija, atlikusi tyrimą, 2013-05-09 sprendimu pareiškėjų pareiškimo netenkino. Sprendime nurodyta, jog, komisijos nuomone, susipažinus su visa turima medžiaga, medicinine dokumentacija ir specialistų išvadomis, asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos D. K. įstaigoje, buvo kokybiškos. Komisijai netenkinus pareiškėjų pareiškimo, B. K., L. Č. ir S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nes, jų nuomone, pacientas D. K. mirė dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Ieškovės teigia, jog netinkamas paslaugų teikimas pasireiškė tuo, kad atvežus D. K. į ligoninę su ūmios bronchopneumonijos simptomais nebuvo atlikti tyrimai, reikalingi diagnozei patvirtinti ar paneigti, nebuvo atliktas radiologinis krūtinės ląstos tyrimas, alkoholio toksinis poveikis diagnozuotas vien iš burnos kvapo, neatlikus tyrimo etilo alkoholio kiekiui kraujyje ar šlapime nustatyti, be to, pacientas išleistas gydytis namo neįsitikinus, kad jo būklė stabilizavosi ir gyvybei nebegresia pavojus. Be to, D. K. atvežus į ligoninę antrą kartą jam vėl be reikiamų tyrimų buvo diagnozuotas toksinis alkoholio poveikis, nors eksperto išvadose aiškiai nurodoma, kad D. K. prieš mirtį alkoholinių gėrimų nevartojo – lavono kraujyje ar šlapime etilo alkoholio nerasta.

LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis numato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, sukeltos žalos kyla deliktinė atsakomybė, kuri taikytina nustačius visas būtinąsias sąlygas tokiai atsakomybei atsirasti: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos ir asmens kaltę. Kadangi žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, laikosi pozicijos, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas; pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį; sprendžiant dėl gydytojo veiksmų teisėtumo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478; ir kt.).

Nurodytų teismų praktikos nuostatų taikymas konkrečiu atveju reiškia, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju. Visgi bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje numatyta, jog atlyginami tik tiek nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

Iš esmės savo teiginius dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovės grindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Telšių poskyrio specialisto išvada Nr. M40/11(07), kurioje nurodyta, jog D. K. mirė nuo plaučių uždegimo, besikomplikavusio ūmiu kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumu, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, koma, prieš mirtį D. K. nevartojo alkoholinių gėrimų, nes jo lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-11 nutartimi ieškovių prašymu byloje paskirta deontologinė ekspertizė. Deontologinės ekspertizės akto Nr. EDM 8/14(03) išvados 4 punkte nurodyta, jog D. K. mirties priežastis – toksinio alkoholio poveikio sukelti širdies raumens pažeidimai, tiesioginė mirties priežastis ir komplikacijos – širdies veiklos nepakankamumas, plaučių pabrinkimas; 5 punkte – jog VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės gydytojai pacientui D. K. nustatė teisingą ligos diagnozę ir taikė savalaikį, adekvatų, tinkamą visuotinai priimtiną gydymą; specifinio gydymo nuo toksinio alkoholio poveikio nėra; 9 punkte – jog D. K. sveikatos būklė, išleidžiant iš VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės 2011-08-02 23.50 val., buvo pilnai patenkinama, tačiau vertinant retrospektyviai, nustačius alkoholio toksinio poveikio diagnozę, gydymo taktikos požiūriu pacientą D. K. (naktį) būtų buvę tikslinga palikti ligoninėje stebėjimui ilgesniam laikui. Prognozuoti, ar paciento D. K. neišleidus iš ligoninės, nebūtų ištikusi mirtis – negalima; 10 punkte – jog VTMT Telšių poskyryje tyrimas D. K. mirties priežasčiai nustatyti atliktas nekokybiškai, nes neatliktas histologinis tyrimas ir nenustatyta tikra mirties priežastis; 13 punkte – jog deontologinės ekspertizės metu atlikti histologinio tyrimo rezultatai (specialisto išvada Nr. H112/14(01)) rodo į toksinį alkoholio poveikį, pasireiškusį miokardo, kepenų bei kasos pažeidimu ir leidžia atmesti anksčiau teismo medicinos eksperto nustatytą plaučių uždegimo diagnozę. Taigi atlikus deontologinę ekpertizę iš esmės paneigtas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Telšių poskyrio specialisto išvados Nr. M40/11(07) patikimumas.

Civilinio proceso kodekso 218 straipsnyje numatyta, jog eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama ir tai, jog jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; kt.). Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-16 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti ekspertizės akto išvadomis, nes jos neprieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams – LSMU VšĮ Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos LR SAM specialisto konsultanto gydytojo anesteziologo - reanimatologo doc. A. M., Nefrologijos klinikos gydytojo klinikinio toksikologo J. Š. ir Skubios pagalbos skyriaus vadovo gydytojo anesteziologo - reanimatologo Kęstučio Stašaičio atsakymams į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus (tomas I, b.l. 59-60), LSMU MA Vidaus ligų klinikos vadovo prof. hab. dr. A. N. atsakymams į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus (tomas I, b.l. 54-58). Šiuose rašytiniuose įrodymuose iš esmės padaryta išvada, jog atsakovės gydytojai nustatė pacientui teisingą diagnozę ir taikė savalaikį, adekvatų, tinkamą visuotinai priimtiną gydymą. Prof. hab. dr. A. N. atsakymuose į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus nurodyta, jog kad pacientui buvo atlikti visi reikiami tyrimai, išskyrus krūtinės ląstos rentgenogramą, gydytojai A. D. ir L. P. padarė pažeidimą, nes nepatikrino paciento D. K. girtumo alkotesteriu, nors gydytojų įrašuose nurodyta, kad iš burnos sklinda alkoholio kvapas, taip pat nustatyta dokumentų pildymo tvarkos pažeidimų, tačiau šie pažeidimai negalėjo turėti lemiamos įtakos ligos eigai ir baigčiai. LSMU VšĮ Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos LR SAM specialisto konsultanto gydytojo anesteziologo - reanimatologo doc. A. M., Nefrologijos klinikos gydytojo klinikinio toksikologo J. Š. ir Skubios pagalbos skyriaus vadovo gydytojo anesteziologo-reanimatologo Kęstučio Stašaičio atsakymuose į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus teigiama, jog ligoninėje D. K. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos įtakos paciento išeitims neturėjo ir nebuvo jo mirties priežastimi, nustatytas saikingas CRB kiekio padidėjimas kraujyje nėra indikacija plaučių rentgenogramai atlikti, o antrojo apsilankymo metu vyko paciento gaivinimas ir atlikti šį tyrimą nebuvo galimybės, be to, D. K. buvo skirtas adekvatus priešuždegiminis gydymas plataus spektro antibiotikais. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų specialistų išvadas, susijusias su D. K. gydymo ligoninėje – diagnozės nustatymu, paskirtu gydymu – aplinkybėmis. Apibendrinęs nurodytas kompetentingų specialistų ir ekspertizės akto išvadas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės neįrodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos pacientui D. K. buvo suteiktos nekokybiškai ir tai būtų sąlygoję paciento mirtį.

Ekspertizės akto išvados 9 punkte nurodyta, jog D. K. sveikatos būklė, išleidžiant iš VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės 2011-08-02 23.50 val., buvo pilnai patenkinama, tačiau vertinant retrospektyviai, nustačius alkoholio toksinio poveikio diagnozę, gydymo taktikos požiūriu pacientą D. K. (naktį) būtų buvę tikslinga palikti ligoninėje stebėjimui ilgesniam laikui. Prognozuoti, ar paciento D. K. neišleidus iš ligoninės, nebūtų ištikusi mirtis – negalima. Pagal išvados formuluotę akivaizdu, jog teigti, kad neišleidus paciento iš ligoninės namo ir tęsiant stebėjimą ligoninėje nebūtų kilusios tokios pat pasekmės, nėra galimybių. Prof. hab. dr. A. N. atsakymuose į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus nurodyta, kad Plungės savivaldybės ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos greičiausiai neturėjo įtakos D. K. mirties priežasčiai, buvo labai trumpas laikotarpis nuo paciento kreipimosi į gydymo įstaigą iki klinikinės mirties – 6 val. 45 min. Deliktinė civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagal ekspertizės akto ir specialistų išvadas nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės gydytojų veiksmai, išleidus D. K. namo ir nepalikus ligoninėje ilgesniam stebėjimui, būtų lėmę paciento mirtį. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas, jį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo. Ieškovės nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad gydytojų veiksmai sukėlė kilusias pasekmes – šiuo atveju paciento mirtį. Iš esmės visi įrodymai, kuriais remiasi ieškovės, yra susiję su gydytojų veiksmų teisėtumo vertinimu, tačiau jie nepagrindžia priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojų veiksmų ir pacientą D. K. ištikusios mirties. Taigi ieškovėms neįrodžius visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, jų ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Papildomai pasisakytina dėl atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ argumento, jog ieškovėms nepareiškus reikalavimo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo, jis įsiteisėjo ir ginčas tarp šalių laikytinas išspręstu. Su tokiu atsakovės argumentu nesutiktina, nes, kaip numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į šios nuostatos formuluotę, teigtina, jog teismas paciento ir įstaigos ginčą nagrinėja iš esmės, o ne tikrina komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi šiuo atveju ieškovių ieškinio reikalavimai buvo suformuluoti tinkamai ir teismas juos išnagrinėjo iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Almantas Padvelskis