- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-631-626-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- E. B., O. T.
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K.
- Kategorijos
Pranešėja Vitalija Norkūnaitė Byla Nr. 1A-631-626/2014 Teisėja Inga Štuopienė Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2014 m. spalio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir O. T. gynėjos advokatės G. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d. ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme, o O. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d. ir nubaustas 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Iš E. B. ir O. T. solidariai priteista 4184,63 Lt ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Iš E. B. ir O. T. solidariai priteista 100 Lt ieškovo M. K. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. ir O. T. nuteisti už tai, kad jie pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jie, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d., 18.00 val., iki 2014 m. vasario 3 d., 6.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 65 000 Lt vertės automobilį AUDI ALLROAD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius daiktus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 500 Lt vertės matavimo įrenginį TRUMETER bei M. K. asmeninius daiktus: 500 Lt vertės vaikišką kėdutę, 100 Lt vertės porą guminių batų, 200 Lt vertės du prožektorius, 50 Lt vertės striukę, 20 Lt vertės šalmą, 65 Lt vertės kastuvą, 30 Lt vertės du bakelius langų plovimo skysčio ir kitus asmeninius M. K. daiktus, kurie neturi materialinės vertės, taip savo bendrais veiksmais pagrobė didelės vertės svetimą turtą, padarydami UAB „(duomenys neskelbtini) 65 500 Lt turtinę žalą, o M. K. – 1 065 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti, jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. 3 ?. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat pripažinti, kad jo vaidmuo nusikaltimo padarymo metu buvo antraeilis.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog O. T. buvo nusikaltimo iniciatorius, taigi nepagrįstai nepripažino, kad jo vaidmuo padarant nusikaltimą buvo antraeilis. Teigia savo veiksmais norėjęs tik paremti, palengvinti nusikalstamų veiksmų realizavimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš jo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad jo santykis su vykdytojų ir iniciatoriaus veiksmais šiame nusikaltime buvo susaistytas pavaldumo principu, jis nebuvo lygiavertis dalyvis, nuo kurio priklausytų nusikalstamos veikos vykdymo procesas. Pažymi, kad jis kaltę dėl savo indėlio įvykdant nusikaltimą pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismui parodė, kad O. T. jam pasiūlė Vilniuje pagrobti automobilį AUDI ir užsidirbti pinigų, pažadėjo atlygį - 400 eurų, o jis su pasiūlymu sutiko. Kokį automobilį ir iš kokios vietos reikia vogti, žinojo O. T., o jam tikslų automobilio stovėjimo adresą parašė ant raštelio. 2014 m. vasario 2 d. vakarą O. T. automobiliu jie atvažiavo į Vilnių, o būtent prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur stovėjo AUDI ALLROAD automobilis. O. T. turėjo akumuliatorinį grąžtą, reples kirpti skardai ir automobilių elektroninį užvedimo prietaisą, t.y. raktų perprogramavimo prietaisą. O. T. jam padavė du plastikinius automobilio užvedimo raktelius. Tuo metu kai O. T. atrakinėjo automobilį AUDI ALLROAD, jis stovėjo už maždaug 7-8 metrų nuo automobilio ir stebėjo aplinką, todėl nematė, kaip O. T. atrakinėjo automobilį, tačiau girdėjo grąžto garsą. Po 5-7 minučių O. T. automobilį atrakino, jis priėjo prie automobilio. Matė, kaip O. T. nuėmė saugiklių dangtelį, sukeitė saugiklius, o į jų vietą įdėjo specialiai paruoštus saugiklius, kad sužadintų automobilio kompiuterinę sistemą ir į automobilio diagnostikos lizdą įdėjo rakto perprogramavimo prietaisą. Tada O. T. paėmė rakto perprogramavimo įrangą ir nuėjo prie savo automobilio, o jis prie O. T. automobilio nuvažiavo pagrobtu automobiliu AUDI ALLROAD. O. T. jam liepė palaukti iki ryto miške prie Vievio gyvenvietės kol prasidės didesnis automobilių eismas. Miške jis laukė iki 06.00 val., o po to išvažiavo į kelią Vilnius - Kaunas bei nuvažiavo prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini) k., Kauno rajone, nes prieš tai O. T. jam liepė ten palikti pagrobtą automobilį. Kai atvažiavo į sutartą vietą, O. T. jo jau laukė. O. T. jam minėjo, kad pagrobtą automobilį išardys ir dalimis parduos į Baltarusiją, o jis turėjo gauti pažadėtą atlygį.
Atkreipia dėmesį, kad visos šios nurodytos aplinkybės rodo, jog jis nebuvo nusikaltimo organizatorius, kad neaprūpino nusikaltimo dalyvių reikiamomis technikos priemonėmis, o taip pat ir neieškojo vietos (garažo) nusikaltimo dalykui laikyti. Už padėjimą padaryti nusikaltimą jam buvo pažadėtas atlygis. Taigi, pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai dėmesio skyrė šioms aplinkybėms ir nepagrįstai jo dalyvavimo nusikaltime vaidmens nepripažindamas antraeiliu.
Apeliantas taip pat pažymi, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti užtenka nustatyti bent vieną iš dviejų alternatyvų, t.y. nuoširdų prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos arba padėjimą išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Jo veiksmuose teismas įžvelgė abi paminėtas alternatyvas, tačiau, jo manymu, konstatuodamas šios lengvinančios aplinkybės buvimą, į ją pakankamai neatsižvelgė, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą. Sutikdamas su tuo, kad teismas skyrė jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, nei nusikaltimo iniciatoriui, pažymi, kad teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad būtent jo duotų parodymų dėka buvo nustatyta kito nusikaltimo dalyvio asmenybė, jo gyvenamoji vieta ir visos nusikaltimo aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad jam jau pavyko atlyginti vieną iš civilinių ieškinių tam, kad įrodytų teismui, kad jo prisipažinimas ir pagalba tyrimui buvo nuoširdūs ir tai, kad teismui įrodytų, jog suvokia savo poelgį, labai dėl jo gailisi, yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti, ir tai, kad bausmės paskirtis ir tikslai gali būti įgyvendinti be realaus laisvės atėmimo.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Turėti turtinės naudos, pasipelnyti, ar dirbtinai sudaryti sąlygas didesnei finansinei naštai civiliniu ieškiniu neturėtų būti siekiama. Tačiau kaip tik ir veikia nukentėjusysis, prašydamas priteisti civilinius ieškinius visa apimtimi, į žalos kaštus įskaičiuodamas sąskaitą pagal PVM sąskaitą - faktūrą AA Nr. 6718978 dėl apšvietimo ir navigacinės sistemos diagnostikos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi draudimo sutartį su (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės filialu Lietuvoje. Pagal draudimo sutartį, draudikas, vadovaudamasis sutartimi, atlygino nukentėjusiajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą pagal PVM sąskaitą — faktūrą AA Nr. 6757892, minusuodamas frančizę, numatytą sutartyje, tačiau teismas nepagrįstai priteisė sumą pagal kitą PVM sąskaitą - faktūrą AA Nr. 6718978 dėl apšvietimo ir navigacinės sistemos diagnostikos, kadangi nukentėjusysis nepateikė teismui dokumentų, įrodančių kad minėti gedimai atsirado dėl vagystės, taip pat negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl minėtoji sąskaita - faktūra nebuvo pateikta draudikams, nors draudimo bendrovės atstovas teismo posėdžiu metu nurodė, kad jiems antroji PVM sąskaita pateikta nebuvo. Tai reiškia, kad ir žalos pagal šią sąskaitą - faktūrą teismas priteisti neturėjo jokio pagrindo. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė sumas pagal pateiktas sąskaitas - faktūras AA Nr. 6718978 ir AA Nr. 6757892 kartu su PVM mokesčio suma, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip PVM mokėtoja, susigrąžins.
Teigia, kad mažintina turėtų būti ir priteista pakaitinio automobilio nuomos išlaidų sąskaitoje nurodyta ir priteista 2541 Lt suma, kadangi, nors teismas nuosprendyje motyvuoja, kad automobilis, vykdant įmonės veiklą yra labai svarbi darbo priemonė, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad automobilis buvo naudojamas ne tik tarnybiniams tikslams, tačiau juo savo asmeniniams poreikiams tenkinti naudojosi ir įmonės darbuotojas, kuriam dėl automobilio vagystės žala padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismo priteistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys turėtų būti mažintinas.
Apeliaciniu skundu O. T. gynėja advokatė G. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendį paskiriant O. T. švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nukentėjusiųjų M. K. civilinį ieškinį bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dalyje dėl 548,41 Lt automobilio apšvietimo ir navigacinės sistemų diagnostikos išlaidų atmesti kaip nepagrįstus, likusioje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies - sumažinti priteistą turtinę žalą.
Nurodo, kad teismas, vertindamas O. T. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis buvo nenuoširdus, kadangi siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, be to nepagrįstai sprendė, kad kaltinamasis yra nusikaltimo iniciatorius. Kaip matyti iš apelianto parodymų, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Tai, kad jis neigiamai vertina savo poelgius, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, patvirtina aplinkybė, jog iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tuo stengdamasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltinamasis neatlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. K. civiliniais ieškiniais reikalaujamos priteisti turtinės žalos, kadangi dėl šių reikalavimų vyksta ginčas, kaltinamasis iš dalies nesutinka su civiliniais ieškiniais, tačiau įsipareigojo sumokėti teismo priteistas jam sumas. Skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad abiejų kaltinamųjų vaidmenys padarant nusikalstamą veiką iš esmės buvo vienodi. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jų abiejų požiūris vykdant nusikaltimą buvo pakankamai atsainus, jie itin detaliai neplanavo nusikaltimo. Be to, pirmos instancijos teismas neteisingai interpretavo byloje esančius rašytinius įrodymus, ko pasekoje padarė klaidingą išvadą, jog O. T. bedarbis. Nuteistasis iki jo suėmimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu yra neapmokamose atostogose, tad akivaizdu, jog ateityje turi galimybę civilinius ieškinius patenkinti.
Teigia, kad visos šios reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė, kurios dydis beveik prilygsta BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, yra netinkamai individualizuota ir per griežta. Neįvertinta tai, kad jis anksčiau neteistas, nepagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, švelninanti jo padėtį ir sudaranti pagrindą taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, arba skirti bausmę artimą jos minimumui, kuri būtų adekvati padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nustatytų aplinkybių visumą ir O. T. nepagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistojo gynėja nurodo, kad nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydis yra nepagrįstas, todėl mažintinas. Atsakovai nesutiko su M. K. pareikštu 100 Lt civiliniu ieškiniu dėl poros guminių vyriškų šiltų batų, teigė jog jokių daiktų iš automobilio neėmė. Pažymi, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių batų įsigijimą, nors teismo posėdžio metu aiškino, kad tie batai buvo visiškai nauji, gulėjo batų dėžėje, buvo neišpakuoti, be to negalėjo paaiškinti kada ir kur batus įsigijo, nepaisant šių nustatytų aplinkybių, teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ir civilinį ieškinį tenkino visiškai. Nesant objektyvių įrodymų pagrindžiančių civilinį ieškinį, t.y., kad ieškovas buvo įsigijęs nurodytus batus ir, kad atsakovai tokius batus paėmė, nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, todėl teismas nepagrįstai tenkino M. K. civilinį ieškinį.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė ieškinį priteisti iš kaltininkų 4184,63 Lt nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro 1059,22 Lt automobilio remonto išlaidų dalis, kurios nepadengė draudikas; 548,41 Lt automobilio apšvietimo ir navigacinės sistemų diagnostikos; 2541,00 Lt automobilio nuomos išlaidos. Ieškovas, reikalaujamas priteisti 548,41 Lt automobilio apšvietimo ir navigacinės sistemų diagnostikos išlaidas, grindžia pateikta 2014 m. kovo 7 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. 6718978. Apelianto manymu, ieškovo pateiktos sąskaitos nepakanka įrodyti, kad automobilio apšvietimo gedimai atsirado nusikaltimo pasekoje, kad ieškovo nurodomos patirtos išlaidos buvo būtinos. 2014 m. kovo 7 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. 6718978 nebuvo pateikta draudimo kompanijai dėl draudimo išmokos dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, be to, automobilio remonto sąmatoje paminėti gedimai nebuvo užfiksuoti.
Teismas taip pat pripažino pagrįsta ir tenkintina UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio dalį dėl 2541 Lt automobilio nuomos išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, jog ieškovas, netekęs automobilio, galėjo išsinuomoti automobilį už mažesnę kainą, nevertino atsakovo į bylą pateiktų šį argumentą pagrindžiančių įrodymų, rėmėsi iš esmės tik ieškovo pateiktais įrodymais, sprendimą grindė ieškovo poreikiais. Civilinio atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas galėjo išsinuomoti automobilį už mažesnę kainą, todėl ieškovo automobilio nuomos išlaidos yra per didelės ir neprotingos. Atlyginant turtinę žalą baudžiamajame procese taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau turi būti atlyginama tik realiai nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Visiškas nuostolių atlyginimo principas turi būti taikomas sąžiningai ir protingai. Šiuo atveju nukentėjusysis, išsinuomojęs transporto priemonę už kainą, viršijančią vidutinę rinkos kainą, sudarė prielaidas padidinti nuostolius, todėl apeliantas prašo pripažinti dalį 2541 Lt sumos nuosprendžiu priteistos turtinei žalai dėl automobilio nuomos atlyginti iš dalies nepagrįsta ir mažinti iki protingos sumos.
Pažymi, kad teismas priteisė iš civilinių atsakovų ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai automobilio remonto išlaidų dalį, kurios nepadengė draudikas, automobilio nuomos išlaidas, nuostolius dėl automobilio apšvietimo ir navigacinės sistemų diagnostikos pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas - faktūras, t.y. neatskaičius PVM mokesčio. Toks sprendimas sudaro pagrindą UAB „(duomenys neskelbtini)“ praturtėti kaltininkų sąskaitą, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo nuostatomis ieškovui, kaip mokesčių mokėtojui, PVM mokestis įskaitomas ir/ar grąžinamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina turtinė žala turėtu būti mažintina pridėtinės vertės mokesčio dydžio suma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl E. B. apeliacinio skundo argumentų
Nuteistasis nurodo, kad jo vaidmuo nusikaltimo padarymo metu buvo antraeilis, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto vertinimu nesutinka. Byloje nustatyta, kad E. B. net du kartus buvo atvykęs į Vilnių tikslu pagrobti automobilį, buvo pasiruošęs automobilio pagrobimui, dalyvavo praktiškai visose automobilio užvaldymo stadijose – užvedant automobilį, tiek parvarant iš Vilniaus į Kauną, tiek perstatant jį į garažą. Taigi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, tokie nuteistojo veiksmai nusikaltimo padarymo metu paneigia jo skundo argumentą, jog jo vaidmuo buvo antraeilis.
Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, nepakankamai įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę atsižvelgti ir tai, kad būtent jo duotų parodymų dėka buvo nustatyta kito nusikaltimo dalyvio asmenybė, jo gyvenamoji vieta ir visos nusikaltimo aplinkybės, be to, jis jau atlygino vieną iš civilinių ieškinių tam, kad įrodytų teismui, kad jo prisipažinimas ir pagalba tyrimui buvo nuoširdūs ir tai, kad teismui įrodytų, jog suvokia savo poelgį, labai dėl jo gailisi, yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti, ir tai, kad bausmės paskirtis ir tikslai gali būti įgyvendinti be realaus laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie E. B. argumentai yra nepagrįsti. Skundžiamu nuosprendžiu skiriant bausmę E. B., buvo atsižvelgta į jo nurodytas aplinkybes, tačiau būtent jo asmenybė, t.y., kad E. B. veikdamas bendrininkų grupe padarė tyčinį, iš anksto suplanuotą, sunkų nusikaltimą, kurio padarymo metu buvo teistas tris kartus už analogiškus nusikaltimus, dėl kurių išvadų nepadarė, ir toliau elgėsi nusikalstamai, baustas administracine tvarka, ir lėmė laisvės atėmimo bausmė dydį, kuris yra mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Dėl O. T. apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog jis yra nusikaltimo iniciatorius, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodoma, jog iš E. B. paaiškinimų, telefoninių ryšių informacijos apibendrinimo, liudytojų paaiškinimų, tų aplinkybių, kad jis du kartus buvo atvykęs į Vilnių dėl minėto automobilio, turėjo automobilio užvedimo įrangą, dalyvavo tiek rengiantis padaryti nusikaltimą, tiek ir jį vykdant ir kitų duomenų matyti, kad O. T. iniciavo nusikaltimo padarymą. Taigi, šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.
O. T. teigia, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, įvertinęs O. T. parodymus, konstatavo, kad jis stengėsi sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, teigė, kad nusikaltimas buvo padarytas siekiant atlyginti E. B. skolą jam, tačiau bylą nagrinėjant teisme, jis nepaaiškino skolos dydžio ir jos atsiradimo aplinkybių, neigė, kad jam priklausančią automobilio užvedimo įrangą naudojo užvedant automobilį, teigė, kad jo dalyvavimas nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Nors apylinkės teismas nurodė, kad O. T. gailestis dėl nusikaltimo padarymo yra nenuoširdus, apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-156/2010). Nagrinėjamu atveju O. T. davė išsamius parodymus, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, o vien ta aplinkybė, jog jis nurodė, kad nusikaltimas buvo padarytas siekiant atlyginti E. B. skolą jam, negali būti vertintina kaip savo vaidmens nusikaltimo padarymo metu sumenkinimas. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo O. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl skundas šioje dalyje tenkintinas.
Pirmos instancijos teismui inter alia nustačius O. T. atsakomybę sukinančią aplinkybę tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.), o apeliacinės instancijos teismui pripažinus jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), įvertinus O. T. vaidmenį nusikaltimo padaryme, konstatuotina, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors ir švelnesnė, nei sankcijoje už numatyto nusikaltimo padarymo numatytas bausmės vidurkis, tačiau turi būti dar labiau švelnintina. Nenustačius BK 62 str. ir 75 str. nurodytų pagrindų, nuteistojo gynėjos prašymas skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, bausmę arba atidėti bausmės vykdymą nuteistajam yra atmestinas.
Dėl civilinių ieškinių
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).
E. B. ir O. T. nesutinka ir su priteista suma dėl apšvietimo bei navigacinės sistemos diagnostikos, kadangi nukentėjusysis nepateikė teismui dokumentų, įrodančių, kad minėti gedimai atsirado dėl vagystės, taip pat nurodo nesutinkantys su priteista 2541 Lt suma už pakaitinio automobilio nuomą, kadangi automobilis buvo naudojamas ne tik tarnybiniams tikslams, tačiau juo savo asmeniniams poreikiams tenkinti naudojosi ir įmonės darbuotojas, kuriam dėl automobilio vagystės žala padaryta nebuvo. Vis dėlto, kaip matyti iš civilinio ieškovo paaiškinimų pirmos instancijos teisme, apšvietimo ir navigacinės sistemos gedimas atsirado būtent dėl nusikaltimo padarymo metu išplėštų saugiklių. Tai, kad buvo sukeisti saugikliai, patvirtina ir E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad atrakinus automobilį, suveikė signalizacija, tuomet E. B. nuėmė saugiklių dangtelį, o O. T. ištraukė du saugiklius, o į jų vietą įdėjo specialiai paruoštus saugiklius. Taigi, apeliaciniai skundai dalyje, kurioje nuteistieji nesutinka dėl sumos už apšvietimo ir navigacinės sistemos taisymą priteisimo, atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2541 Lt suma, priteista iš nuteistųjų už automobilio nuomą yra pagrįsta. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „Ema auto“ yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį, iš kurios ir nuomojosi pakaitinį automobilį. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistųjų argumentus dėl per didelės nuomos kainos, kadangi ši neviršija rinkoje esančios kainos, be to, civilinis ieškovas pirmos instancijos teismui paaiškino, kodėl nuomojosi būtent tokį automobilį, t.y. įmonei reikalingas didesnio pravažumo automobilis būtent dėl įmonės darbo pobūdžio. Ta aplinkybė, kad automobiliu naudojosi įmonės darbuotojas, kuriam dėl automobilio vagystės žala padaryta nebuvo, nesudaro pagrindo tenkinti skundo dalyje dėl per didelės automobilio nuomos kainos, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo automobiliu naudojosi bendrovės, kuriai dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta turtinė žala, darbuotojas. O tai, kad pastarasis galimai galėjo naudotis šiuo automobiliu ir asmeniniais tikslais, tai yra jo ir bendrovės susitarimo reikalas.
O. T. prašo atmesti civilinio ieškovo M. K. 100 Lt ieškinį dėl automobilyje iki nusikaltimo buvusių vyriškų šiltų guminių batų, kadangi nukentėjusysis nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių batų įsigijimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. nurodė neturintis batų įsigijimo kvito, kadangi jis buvo likęs prie batų. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad visi M. K. nurodyti daiktai, išskyrus batus, buvo rasti automobilyje, todėl nėra pagrindo netikėti civilinio ieškovo paaiškinimais, kad automobilyje iki nusikaltimo padarymo minėti batai buvo, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, jog byloje nėra neginčijamai įrodyta, jog šie batai automobilyje buvo. Vienas iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų yra tai, kad visi neaiškumai ir netikslumai yra aiškinami kaltinamojo naudai. Teismui nustačius, kad objektyvių duomenų, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis E. B. ir O. T. pagrobtame automobilyje AUDI ALLROAD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo M. K. nurodyti 100 Lt vertės guminiai batai, byloje nėra, civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų skunduose nurodytas argumentas, kad apylinkės teismas neturėjo priteisti sumas pagal pateiktas sąskaitas - faktūras AA Nr. 6718978 ir AA Nr. 6757892 kartu su PVM mokesčio suma, yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Serija AA Nr. 6757892, bendra suma už defektacijos po vagystės paslaugas sudaro 2983, 30 Lt, iš jų PVM sudaro 517,71 Lt, pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą sąskaitą – faktūrą Serija AA Nr. 6718978, bendra suma už apšvietimo sistemos ir navigacinės sistemos diagnostiką sudaro 548,41 Lt, iš jų PVM sudaro 95,18 Lt, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija EMA Nr. 00854, automobilio BMW X3 nuomos suma už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. vasario 28 d., sudaro 2541 Lt, iš jų PVM sudaro 441 Lt. Civilinis ieškovas nurodo, kad dalį, pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Serija AA Nr. 6757892, transporto priemonės remonto išlaidų, t.y. 1923, 79 Lt, padengė draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, tuo tarpu likusią dalį, t.y. 1059,22 Lt, sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dalį šios sumos, t.y. 183,83 Lt, sudaro PVM. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl transporto priemonės pagrobimo patirti tiesioginiai nuostoliai sudaro 4184,63 Lt. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. P. patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ susigrąžino PVM mokestį. Nustačius, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas – faktūras susigrąžino PVM ir įvertinus tą aplinkybę, kad reikalaudamas atlyginti nusikalstamais veiksmais patirtą žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti ar iš to gauti finansinę naudą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys ta apimtimi, kuria buvo priteistos sumos už automobilio nuomą ir remonto bei diagnostikos darbus kartu su PVM, yra atmestinas, o apeliaciniai skundai šioje dalyje tenkintini ir iš ieškinio sumos minusuotina PVM dydžio suma.
Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje netinkamai paskyrė bausmę nuteistajam O. T. bei neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų E. B. ir O. T. apeliacinius skundus tenkinti iš dalis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti:
O. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. B. ir O. T. solidariai 3471,62 Lt ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
M. K. ieškinį dėl 100 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.